Lengvą insultą patyręs pacientas: kognityvinės funkcijos ir emocinė būsena

Abstract

Įvadas. Po insulto kognityvinių funkcijų (KF) lygis bei atsistatymas priklauso ne tik nuo klinikinių, bet ir nuo sociodemografinių veiksnių. Tyrimai atskleidžia, kad šie veiksniai gali būti tiek apsauginiai, tiek rizikos. Dėl nevienareikšmių tyrimų rezultatų kognityvinių funkcijų palyginimas skirtingose sociodemografinėse grupėse išlieka aktualus. Tyrimo tikslas –nustatyti pacientų, patyrusių lengvą insultą, sociodemografinių ir klinikinių veiksnių ryšį su kognityvinėmis funkcijomis ir emocine būsena. Metodai. Tyrimas vykdytas Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, dalyvavo 132 insultą patyrę pacientai (86 vyrai, 46 moterys), amžiaus vidurkis -62,27 m. (SD=10,52). Instrumentai: ACE-III (Hsieh ir kt., 2013), Kelio paieškos testas (Reitan, 1955), Kompleksinės figūros testas (Ingram ir kt., 1997), PHQ-9 (Spitzer ir kt.,1999), GDS-7 (Kroenke ir kt., 2001). Rezultatai. KF rodikliai tarp vyrų ir moterų nesiskyrė, tačiau moterys pasižymėjo aukštesniu depresiškumu nei vyrai (p<,05). Vyresnis amžius susijęs su prastesniu atrankiniu regimuoju dėmesiu (r=,263, p=,004), dėmesio perkėlimu (r=,307, p=,001), konstrukciniais-erdviniais gebėjimais (r=-,193, p=,043), žodiniu sklandumu (r=-,193, p=,034). Aukštesnis išsilavinimas susijęs su geresne trumpalaike regimąja atmintimi (r=,188, p=,049), atrankiniu regimuoju dėmesiu (r=-,185, p=,043), dėmesiu-orientacija (r=,319, p<,001), dėmesio perkėlimu (r=-,341, p<,001), verbaline atmintimi (r=,280, p=,002), konstrukciniais-erdviniais gebėjimais (r=,228, p=,016), erdviniais gebėjimais (r=,244, p=,007), žodiniu sklandumu (r=,246, p=,007) ir bendru KF rodikliu (r=,352, p<,001). Pagal gyvenamąją vietą respondentų kognityvinės funkcijos nesiskyrė, tačiau gyvenančių kaime emocines būsenos rodikliai buvo blogesni (p<,05), lyginant su mieste gyvenančiais. Insulto tipas, stadija ir lokalizacija nesisiejo su KF ir emocine būsena. Išvados. Siekiant efektyvesnio funkcijų atstatymo ir geresnės insultą patyrusių pacientų gyvenimo kokybės, svarbu nustatyti specifines kognityvines funkcijas, kurios jautresnės amžiaus ir išsilavinimo įtakai. Tyrimo rezultatai yra vertingi rengiant neuroreabilitacijos programas, gerinant teikiamų reabilitacijos paslaugų kokybę insulto pacientams.