Insulto pacientų kognityvinė reabilitacija: emocinės būsenos pokyčio svarba

Abstract

Įvadas. Veiksniai, susiję su insultą patyrusių pacientų kognityvinės reabilitacijos veiksmingu, yra nepilnai atskleisti. Insultas be kognityvinių funkcijų pokyčių, sukelia emocinės būsenos sunkumus, kurie reabilitacijos laikotarpiu kinta. Žinoma, kad geresnė emocinė būsena susijusi su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis, tačiau emocinės būsenos pokyčio reikšmė insultą patyrusių funkcijų kognityvinės neuroreabilitacijos veiksmingumui nėra atskleista. Tyrimo tikslas –įvertinti emocinės būsenos pokyčio reikšmę kognityvinės neuroreabilitacijos veiksmingumui. Metodai. Tyrimas vykdytas Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, dalyvavo 79 insultą patyrę pacientai (47 vyrai ir 32 moterys), amžiaus vidurkis -61,96 m. (SD=11,72). Tyrimo dalyviai atsitiktinai buvo paskirstyti į alocentrinės perspektyvos (N=39) ir egocentrinės perspektyvos (N=40) grupes. Tyrimo dalyviai dalyvavo 10-yje 30 minučių trukmės kognityvinių funkcijų lavinimo sesijose, atliekant užduotis atitinkamai iš alocentrinės arba egocentrinės perspektyvos. Buvo atliktas pirminis ir antrinis testavimas, kuriame naudotas Adenbruko kognityvinis tyrimas-III (Hsieh ir kt., 2013), Kelio paieškos testas (Reitan, 1955), Kompleksinės figūros testas (Ingram ir kt., 1997). Emocinė būsena vertinta abiejų testavimų metu, tam buvo naudotas suminis Paciento sveikatos klausimynas-9 (Spitzer ir kt.,1999), Generalizuoto nerimo skalė-7 (Kroenke ir kt., 2001) balas. Siekiant įvertinti emocinės būsenos pokytį, buvo apskaičiuotas antrinio ir pirminio testavimo skirtumas.Rezultatai. Sudaryti trys paprastosios mediacijos modeliai, kurie atskleidė, kad emocinės būsenos pokytis neprisideda prie trumpalaikės regimosios atminties (netiesioginis efektas = -0,009, 95% CI [-0,744; 0,530]), dėmesio-orientacijos (netiesioginis efektas =0,018, 95% CI [-0,040; 0,117]) ir atrankinio regimojo dėmesio (netiesioginis efektas = 0,045, 95% CI [-0,024; 0,060]) pokyčio paaiškinimo dviejose poveikio grupėse. Išvados. Insultą patyrusių pacientų kognityvinės reabilitacijos metodų, nukreiptų į specifinių funkcijų lavinimą, veiksmingumo nepaaiškina emocinės būsenos pokytis. Taigi, pagerėjusios kognityvinės funkcijos nėra susijusios su reabilitacijos eigoje pagerėjusia emocine būsena. Galima daryti išvadą, kad kognityvinių funkcijų pagerėjimas įvykstabūtent dėl taikomų metodų, tiesiogiai nukreiptų į specifinių kognityvinių funkcijų lavinimą.