Kraujyje cirkuliuojančių miRNR tyrimai pacientams su demielinizuojančiomis patologijomis

Abstract

Demielinizuojančios ligos – tai grupė patologijų, kurioms būdingas mielino dangalo ir nervinių ląstelių pažeidimas. Mielino dangalas pagerina nervų laidumą ir išsaugo energiją reikalingą veikimo potencialui plisti [1]. Šiai ligų kategorijai yra priskiriama išsėtinė sklerozė ir ūminė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija dar vadinama Guillain – Barre sindromu (GBS) [2, 3]. Pastaraisiais metais mokslininkai skiria daug pastangų ieškant biožymenų, kurie padėtų tiksliau diagnozuoti ligas bei stebėti jų eigą. Remiantis ankstesnių publikacijų autorių rekomendacijomis ištirti didesnį tiriamųjų skaičių dėl duomenų atsikartojamumo, pasirinkome dvi miRNR (miR-146a ir miR-219a), kurios turėjo reikšmingų sąsajų su tirtomis patologijomis. MiRNR yra trumpos, nekoduojančios, vienos grandinės molekulės, daugiausia susijusios su genų raiškos reguliavimu per transkripcijos ir transliacijos slopinimą [4]. MiRNR-146a taikyta ieškant sąsajų su Guillain-Barré sindromu. GBS yra retas autoimuninis sutrikimas [2] potencialiai pavojinga gyvybei periferinės nervų sistemos liga, sukelianti greitai progresuojantį raumenų silpnumą, sausgyslių refleksų praradimą ir kartais kvėpavimo nepakankamumą bei autonominę disfunkciją [5]. Pastebėta, kad dažnai GBS atsiranda praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po to, kai pacientui pasireiškia kvėpavimo takų ar virškinimo trakto mikrobinės infekcijos simptomai [2]. Nors patogenezė nėra visiškai aiški, imuninio uždegiminio atsako dalyvavimas yra patvirtintas. Kadangi miRNR-146a reguliuoja uždegimą ir imuninį atsaką bei tarnauja kaip įvairių ligų biožymuo, manoma, kad miR-146a ekspresija gali pakisti GBS pacientams lyginant su sveikais žmonėmis [6]. Naujausi tyrimai atskleidė, kad miR-219a dalyvauja išsėtinės sklerozės patogenezėje [7]. IS yra lėtinė autoimuninė liga, kuriai būdinga uždegiminė demielinizacija ir neurodegeneracija centrinėje nervų sistemoje [3], fiziologinėmis sąlygomis po demielinizacijos įvyksta remielinizacija, dėl kurios demielinizuotą sritį reikia atkurti oligodendrocitų pirmtakų ląstelėmis. Nors IS pažeidimuose yra daug oligodendrocitų pirmtakų ląstelėmių, remielinizacija nepavyksta, galbūt dėl to, kad jos nesugeba diferencijuotis į subrendusias mieliną formuojančias ląsteles. Sumažėjęs miR-219a reguliavimas sergant IS gali prisidėti prie oligodendrocitų pirmtakų ląstelių diferenciacijos sutrikimo, taip trukdydamos remielinizaciją sergant IS [7]. [...].