Pacientų, sergančių autoimuninėmis pūslinėmis ligomis, baigtys COVID-19 pandemijos laikotarpiu
Šeimos gydytojo studijos
Prasidėjus pasaulinei COVID-19 pandemijai, didesnis dėmesys skirtas lėtinėmis ligomis, tarp jų ir retomis autoimuninėmis pūslinėmis ligomis (APL) sergantiems bei imunosupresinius vaistus vartojantiems pacientams. Pradėti vykdyti moksliniai tyrimai, siekiant nustatyti, ar ši populiacijos dalis turi didesnę riziką sirgti sunkia COVID-19 virusine infekcija. Šiame straipsnyje apžvelgiami moksliniai tyrimai atlikti nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2022 m, vasario mėn. bei įvertinamos APL sergančių pacientų baigtys, gydymo rekomendacijos ir vakcinacijos principai COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Tyrimo tikslas. Įvertinti APL sergančių pacientų baigtis, gydymo rekomendacijas ir vakcinacijos principus COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Uždaviniai: 1) nustatyti APL sergančių pacientų ligos baigtis COVID-19 laikotarpiu; 2) įvertinti gydymo būdus APL sergantiems pacientams COVID-19 laikotarpiu; 3) pateikti APL sergančių pacientų vakcinacijos rekomendacijas COVID-19 laikotarpiu. Metodai. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, naudojantis „PubMed“ paieškos sistema, atrenkant straipsnius anglų kalba, publikuotus nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2022 m. vasario mėn., kuriuose pateikiamos APL pacientų baigtys, gydymo rekomendacijos ir vakcinacijos principai COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Rezultatai. Remiantis įtraukimo ir atmetimo kriterijais, į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukta 13 straipsnių. Išvados. 1. API. pacientų baigtys COVID-19 laikotarpiu vertinamos prieštaringai. APL sergančiųjų grupėse COVID-19 infekcijos rizika, ligos sunkumas nesiskiria nuo bendrosios populiacijos, tačiau blogesnė ligos eiga galima pacientams, gydomiems rituksimabu. 2. Pacientams, vartojantiems imunosupresinius vaistus, rekomenduojama skiepytis keturias savaites prieš skiriant rituksimabą arba praėjus 12-20 sav. nuo gydymo pabaigos. 3. APL sergantiems asmenims, kurie yra gydomi imunosupresiniais vaistais ir susirgo COVID-19 infekcija, imunosupresinė terapija negali būti staigiai nutraukiama. Sergantiems COVID-19 vietoje stiprių imunosupresinių medikamentų rekomenduojama rinktis silpnesnio poveikio alternatyvas: vietinio poveikio stiprūs GKK, mažų dozių prednizolonas (< 10 mg per dieną) bei preparatai, kurie nėra siejami su didesne oportunistinių infekcijų rizika.
At the onset of the global COVID-19 pandemic, more attention has been paid to patients diagnosed with rare autoimmune blistering skin diseases (AIBD) and who are taking immunosuppressive drugs. The research has been initialed to determine whether this part of the population is at higher risk of developing severe COVID-19 viral infection. This article reviews research conducted between 2020-05 and 2022-02 and evaluates outcomes, treatment recommendations, and vaccination principles for patients with APL during the COVID-19 pandemic. Aim of the study. To analyze expert research conducted between 2020-05 and 2022-02 and to evaluate the outcome, treatment recommendations, and vaccination principles for patients with APL during the COVID-19 pandemic. Tasks: 1) to determine the outcome of the disease in patients with APL during COVID-19; 2) to evaluate treatment options for patients with APL during COVID-19; 3) to provide recommendations for the principles of vaccination of patients with APL during COVID-19. Material and the methods. A systematic review of the literature was conducted using the electronic medical database “PubMed” ("Medline"), selecting publications written in English published between 2020-05 and 2022-02 about APL patient outcomes, treatment recommendations, and vaccination principles during the COVID-19 pandemic. The following key words and their combinations were selected during the search: "autoimmune blistering diseases, pemphigus Vulgaris, pemphigoid, COVID-19, vaccination, immunosuppression”. According to the PRISMA guidelines, a clinical question was raised and criteria for inclusion and rejection were drawn up. Results. A total of 181 bibliographic records were obtained by entering keyword combinations into the electronic "PubMed” (“Medline”) database. Scientific publications were selected in several stages. First, 155 non-English articles, duplicates, and articles published before the COVID-19 pandemic were rejected. [...].