Storosios žarnos vėžys ir lėtinio vidurių užkietėjimo įtaka jam išsivystyti
Date |
---|
2010 |
Storosios žarnos vėžys (gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys arba kolorektalinis vėžys, SŽV) yra viena dažniausių onkologinių ligų stiprios ekonomikos šalyse. JAV ir Vakarų Europoje SŽV yra antra pagal dažnumą mirties nuo vėžio priežastis. Lietuvoje iš visų piktybinių navikų SŽV užima trečiąją vietą, o išgyvenamumo rodikliai – vieni mažiausių Europoje (1 pav.). JAV kasmet diagnozuojama 147 tūkst. naujų SŽV atvejų ir 50 tūkst. mirčių nuo SŽV,Didžiojoje Britanijoje – 29 tūkst. naujų atvejų per metus ir 16 tūkst. mirčių. Bendrojoje populiacijoje susirgimo SVŽ rizika yra 5–6 proc., pacientai, turintys šeiminę anamnezę, sudaro iki 20 proc., o paveldimas vėžys nustatomas 5–10 proc. atvejų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1 500 naujų SVŽ atvejų ir beveik 1 000 mirčių nuo šios ligos. Kaip ir kitose Europos šalyse, šis piktybinis navikas užima antrąją vietą tarp moterų ir trečiąją vietą tarp vyrų piktybinių navikų. Apskritai sergamumas SVŽ didėja šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kur sergamumo rodikliai yra maži, o šalyse, kur jie didžiausi, pastaruoju metu sergamumas jau didėja nedaug, yra stabilizavęsis (Šiaurės ir Vakarų Europoje) ar netgi pradėjęs mažėti (Šiaurės Amerikoje) (2 pav.).