Periferinių arterijų ligos nustatymo metodų palyginimas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis : daktaro disertacija : biomedicinos mokslai, medicina (06B)
Author | Affiliation |
---|---|
Date |
---|
2013-08-27 |
Darbas atliktas 2007-2012 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijoje.
Disertacijos vadovas, doktorantūros komiteto nariai ir oponentai nurodyti šios disertacijos santraukos įraše.
Bibliogr.: p. 78-92
Autoriaus publikacijos disertacijos darbo tema: p. 93
Priedai: p. 94-98.
Įvadas. Problemos aktualumas. Šiuo metu svarbiausiuose mokslo leidiniuose dažniau svarstoma ir nagrinėjama sisteminė kraujagyslių liga, apimanti širdies, smegenų, inkstų, galūnių kraujagyslių pažaidas. Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas išeminei širdies ligai (IŠL), jos rizikos veiksniams, sergamumui ir mirštamumui. Periferinė arterijų liga (PAL) diagnozuojama rečiau, dažnai dėl simptomų, pav. "protarpinio šlubavimo", nebuvimo, nes vyresnis amžius, gretutinės ligos sąlygoja sumažėjusį ligonio aktyvumą, ir ligos simptomai nepasireiškia. Pacientai dažnai neturi jokių skundų arba simptomai yra atipiniai (strėnų skausmai, nuovargis, sąnarių skausmai, kojų tirpimas ir kt.). Dalis pacientų ir gydytojų PAL simptomus vertina kaip natūralų senėjimo procesą. Ligoniai sumažina fizinę veiklą, judėjimą, o, sumažėjus fiziniam aktyvumui, sumažėja arba visai išnyksta nusiskundimai. Naujai diagnozavus PAL, apie 48,3 proc. ligonių skausmo kojose nejaučia, 46,3 proc. pacientų skundžiasi atipiniais simptomais ir tik apie 5,5 proc. pacientų yra būdingi tipiniai protarpiniai šlubavimo simptomai. Diagnozuotos PAL atvejais 25,8 proc. ligonių nejaučia skausmo, 61,7 proc. pasireiškia atipiniai simptomai ir tik 12,6 proc. skundžiasi protarpiniu šlubavimu. [...]. Darbo tikslas. Nustatyti neinvazinio impedanso pletizmografijos metodo efektyvumą kojų arterinei kraujotakai įvertinti ir palyginti šį metodą su kitais neinvaziniais bei invaziniais diadnostikos metodais. Darbo uždaviniai: 1. Neinvaziniais tyrimo metodais diagnozuoti periferinę arterijų ligos dažnumą pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. 2. Nustatyti kulkšnies-žasto indekso ir impedanso pletizmografijos matavimų pokyčius tiriamųjų sergančių lėtiniu prieširdžių virpėjimu grupėje ir grupėje tiriamųjų be šio ritmo sutrikimo bei įvertinti šių pokyčių sąsajas. 3. [...].