Jėgos fizinių pratimų įtaka depresija sergančiųjų kognityvinėms funkcijoms

Abstract

Įvadas. Kognityvinių funkcijų sutrikimai yra dažnai pastebimi žmonėms, sergantiems depresija, ir yra susiję su prastu atsaku į gydymą (Potter et al., 2004; Story et al., 2008; Roiser et al., 2012). Depresija sergančių pacientų neuro - psichologinio ištyrimo metu buvo nustatyta disfunkcija įvairiose kognityvinėse srityse, įskaitant erdvinį mokymąsi (Gould et al., 2007), tikslumą, deklaratyviąją atmintį, (Burt et al., 1995), dėmesio koncentraciją, perkėlimą (Austin et al., 1999), vykdomąją funkciją, vaizdinę – erdvinę atmintį (Porter et al., 2003; Fossati et al., 2003), bei darbinę atmintį (Rose & Ebmeier, 2006). Fizinių pratimų poveikis depresijai mokslinių tyrimų objektu yra jau keletą dešimtmečių, apibendrinus galima teigti, kad depresija yra susijusi su mažu fiziniu aktyvumu (Smith & Blumenthal, 2013). Sergant depresija atsiranda galvos smegenų struktūriniai pokyčiai pagumburyje, migdoliniame kūne, dryžuotajame kūne ir frontalinėje žievėje (Bjørnebekk et al., 2005). Todėl Ernst ir kolegos (2006) iškėlė hipotezę, kad fiziniai pratimai, pagerindami smegenų neurogenezę, sumažina depresijos simptomus, įtakodami galimus molekulinius mechanizmus, kurie pagerina pagumburio neurogenezę, intesyvina β endorfinų, kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus, smegenų neurotrofinius faktorius (BDNF) ir serotonino sintezę. T yrimo tikslas – įvertinti jėgos fizinių pratimų įtaką depresija sergančiųjų kognityvinėms funkcijoms. Metodika. Tyrime dalyvavo 10 depresija sergančiųjų, kurie atliko 12 individualių jėgos fizinių pratimų treniruočių (3k/sav.). Tyrimo metu buvo atlikta anketinė apklausa (sociodemografinė anketa, Becko klausimynas), kognityvinės funkcijos vertintos ANAM kompiuterine sistema. Rezultatai. Nors atlikus jėgos fizines treniruotes nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas reakcijos laiko pokytis atliekant daugumą k[...].