Ar būtini radiologiniai tyrimai vaikams iki 2 m. amžiaus patyrusiems galvos traumą?

Abstract

Įžanga Vienas iš dažniausių sužeidimų vaikų amžiuje – galvos trauma [1, 2]. Plati diagnozė apima bet kokį galvos sužeidimą, pradedant paprasta poodine kraujosrūva baigiant intracerebriniu pažeidimu. Įvairių autorių duomenimis, 77 – 90,6 proc. iki 2 m. vaikų galvos traumos – buitinės, jų dažniausia priežastis – kritimas iš aukščio, priežiūros stoka. Didžioji dauguma šių traumų – lengvos. Sunkių traumų kiekis svyruoja nuo 1 proc. iki 18,5 proc. [1]. Bendrai tarp traumą patyrusių vaikų dažniausia mirties priežastis – galvos trauma [2]. Taigi labai svarbu tinkamas ir kruopštus ištyrimas. Tikslas Įvertinti vaikų iki 2 m. amžiaus tirtų ir gydytų Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninės Kauno klinikų vaikų skubios pagalbos skyriuje (LSMUL KK VSPS) galvos traumų ypatybes. Uždaviniai 1. Nustatyti vaikų iki 2 m. amžiaus galvos traumų mechanizmus. 2. Įvertinti vaikų, patyrusių galvos traumą, radiologinio ištyrimo dažnį. 3. Įvertinti vaikų, patyrusių galvos traumą, išeitis. Metodika Gavus LSMU bioetikos centro leidimą atlikta retrospektyvi pacientų, atvykusių į LSMUL KK VSPS 2016 m. 06 – 10 mėn. dėl galvos traumos (GT) medicininių dokumentų analizė. Rinkti duomenys: lytis, amžius, traumos mechanizmas, radiologinis ištyrimas, atliktos intervencijos, išeitys. Remiantis traumos anamneze, mechanizmu, objektyviais požymiais, išskirtos traumų grupės: lengvos ir sunkios, tipinio ir netipinio mechanizmo. Pastarosioms priskirtos traumos, įvykusios dėl amžiui nebūdingos veiklos, naujagimiams, radus daugybinius sužalojimus įtariant smurto atvejus. Iš anamnezės, klinikinių duomenų sunkios traumos įtartos netipinių traumų grupei, esant didelei inercijai (autoavarija, užkritus objektui, smurtui, krintant iš sūpynių), dideliam aukščiui (nuo vystymo stalo, vežimėlio, kėdutės, suaugusiam iš rankų, sūpynių, ska [...]