Žmonių santykiai terapijoje ir gyvenime : mokslo monografija
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date |
|---|
2024-11-18 |
Aprobavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto taryba ir LSMU Leidybos komisija 2024-05-16. Protokolas Nr. 8/2024.
Recenzentės: Jolanta Pivorienė, Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė
Bibliografija: p. 183-187
Mokslo monografijoje tyrimo objektu pasirinkau žmonių santykius. Knygoje atskleidžiama, kaip tarpasmeninius santykius patiria, išgyvena ir apibrėžia žmonės, pasakodami santykių troškimo, kūrimo, buvimo juose, jų raiškos kismo ir kitas, santykius apibrėžiančias, istorijas psichoterapinėje erdvėje. Šioje monografijoje siekiu atskleisti ir tai, ką man pačiai reiškia būti profesiniame ir tarpžmogiškame santykyje su žmonėmis, pasitelkdama asmeninę kasdienio darbo patirtį dienos globos centre lėtinėmis psichikos ligomis sergantiems asmenims. Monografijos objekto - žmonių santykių terapijoje ir gyvenime - aprašymui pasirinkau kokybinį integruotą metodą, sujungiantį autobiografijos refleksijas, dalyvaujamąjį stebėjimą, psichoterapeutės konsultacijų užrašus, teorines prielaidas, ankstesnių tyrimų medžiagą, fenomenologinę filosofinę perspektyvą, sudarančią prielaidas į tikrovę žiūrėti kaip į subjektyviai išgyvenamą ir patiriamą, kuria remiantis siekiama apibūdinti reiškinius taip, kaip jie atrodo subjektui, ir ištirti išgyventų patirčių prasmę ir reikšmę. Tokia integruota, postmoderni125 prieiga, gyvenant postmoderniame pasaulyje, įgalina naudoti asmeninę patirtį, pripažinti ir vertinti santykius su kitais, taikyti gilią ir kruopščią savirefleksiją, paprastai vadinamą refleksyvumu126. [...] Remiantis probleminiais klausimais, keliamas mokslo monografijos tikslas: atskleisti, ką reiškia žmogui būti santykyje su kitu. Apie asmenis mokslo monografijoje pasakojama gavus jų pritarimą. Monografijos tekste naudojami asmenų patirčių aprašymai pateikiami apibendrintai, pakeičiant monografijos personažų prototipų vardus, nenurodant asmens duomenų. Mokslo monografiją sudaro penkios dalys, apibrėžiančios žmonių santykių terapijoje ir gyvenime pažinimo problemą. Pirmos dvi dalys skirtos žmonių santykiams terapinėje bendruomenėje aprašyti. Trečioje dalyje tyrinėjama, kaip ir kokius santykius kuria žmonės savo gyvenimuose, analizuojant ir reflektuojant individualiame terapinio santykio kontekste kylančias idėjas, įžvalgas, jausmus, interpretacijas. Ketvirtoje monografijos dalyje analizuojama meilės ir atvirumo tema, pristatomas atvirumo praktikavimo metodas, sudarytas iš kelių atvirumo praktikavimo etapų, per kuriuos einant kuriamas santykis gilėja. Paskutinėje, penktoje, mokslinės monografijos dalyje pristatoma egzistencinės terapijos teorinė prieiga ir praktinis jos principų taikymas ilgalaikėje terapijoje. Monografijoje siekta atskleisti žmonių santykių fenomeno sudėtingumą ir įvairiapusiškumą. Žmonių santykių fenomeno aprašymas sujungia mano, kaip monografijos autorės, gyvenimo tarpsnį, kai pradėjau mokytis egzistencinės terapijos, iki dabar. Taigi, monografijos mokslinės analizės pagrindu galima laikyti egzistencinę-fenomenologinę prieigą. [...]
In this monograph I have chosen human relationships as object of my research. The book explores how people experience, live, and define interpersonal relationships by sharing stories of desire, creation, participation, expression, and other aspects within the psychotherapeutic space. In this monograph, I aim to reveal the meaning of professional and interpersonal relationships from my perspective, drawing on my daily experiences working at a Day Care Centre for individuals with chronic mental illness. For this monograph on human relationships in therapy and life, I have chosen a qualitative integrated method. This method combines autobiographical reflections, participant observation, psychotherapist consultation notes, theoretical assumptions, material from previous research, and a phenomenological philosophical perspective. The phenomenological approach provides a framework for viewing reality as subjectively lived and experienced, aiming to describe phenomena as they appear to the subject and to explore the meaning and significance of these lived experiences. This integrated, postmodern approach, in a postmodern world, allows the use of personal experience, the recognition and evaluation of relationships with others, and the use of deep and thorough self-reflection, commonly referred to as “reflexivity”. [...] In the monograph, I aimed to focus on the analysis and description of relationships, adhering to professional confidentiality standards that require not disclosing certain details to ensure client anonymity. The monograph’s descriptions of individuals’ experiences used in the text are presented in a generalized way. All names and personal details were changed. The scientific monograph consists of five parts defining the problem of cognition in human relationship therapy and life. The first two parts are dedicated to the description of human relationships in the therapeutic community. The third part explores how and what kind of relationships people create in their lives, analyzing and reflecting on the ideas, insights, feelings, interpretations arising in the individual context of the therapeutic relationship. The fourth part of the monograph analyzes the theme of love and openness. It presents the method of practicing openness, which consists of several stages of practicing openness, during which the created relationship deepens. The last, fifth part of the scientific monograph presents the theoretical approach of existential therapy and the practical application of its principles in long-term therapy. The monograph aims to reveal the complexity and versatility of the phenomenon of human relations. The description of these relationships spans the period of my life from when I began my training in existential therapy to the present. Therefore, an existential- phenomenological approach serves as the foundation for the scientific analysis presented in this monograph. [...]