Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus pacientų žinių apie skysčių vartojimą, vertinimas
Date |
---|
2015-05-15 |
ISBN 978–9955–15–393–1.
Bibliogr.: p. 66
Įvadas. Tinkamas organizmo aprūpinimas vandeniu padeda išvengti daugelio lėtinių ligų. Net ir nežymi dehidratacija padidina rizika susirgti įvairiomis ligomis [1]. Medicininiai tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių geras hidratacijos lygis gali leisti išvengti ar pagerinti gydymą įvairių būklių, ligų, tokių kaip: pragulos, šlapimo takų infekcijos ir šlapimo nelaikymas, širdies ligos, cukrinis diabetas, svaigulys ir jo pasekmė – griuvimai, odos būklės pablogėjimai, vidurių užkietėjimas, inkstų ak-menligė, žemas AKS, kognityviniai sutrikimas, prasta burnos būklė [2]. Pagyvenusių žmonių, artimųjų ar globėjų informavimas apie dehidrataciją ir jos riziką yra vienas svarbiausių dehidratacijos prevencijos veiksnių [3]. Metodika. Tyrimas buvo atliktas 2015 m. sausio–kovo mėn. VŠĮ VUL San-tariškių Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje. Apklausa vykdyta pacientams lau-kiant tyrimų atsakymų skyriaus apžiūros kabinetuose. Tyrime dalyvavo vidutinio (45–59 m.) bei vyresnio amžiaus (≥60 m.) pa-cientai, viso 110 pacientų. Anketą sudarė tyrimo autorė. Gautas Bioetikos leidimas vykdyti tyrimą. Tikslas - įvertinti priėmimo-skubios pagalbos skyriaus pacientų žinias apie skysčių naudojimo svarbą. Rezultatai. Tyrime dalyvavusių pacientų amžiaus vidurkis 62±11,8 m. Dau-giau nei pusė (51,8 proc.) respondentų atsakė, kad per dieną reikia išgerti 1,5–2,0 l skysčių, 28,2 proc. atsakė, kad reikia išgerti daugiau nei 2,0 l skysčių, 19,1 proc. – 1,0-1,5 l, bei 0,9 proc. teigė kad išgerti užtenka 0,5–1,0 l. Pacientų buvo klausta, kas jų nuomonė įeina į skysčių sąvoką. 97,2 proc. teigė – vanduo, 83,5 proc. – minerali-nis vanduo, 78,0 arbata, 68,8 – sultys, 45,9 proc. – kava, 45,0 proc. – sriubos, 34,9 proc. – alus. Pacientų buvo klausiama kokioms ligoms, simptomams, slaugos problemoms gali turėti įtakos nepakankamas skysčių vartojimas. Daugiausiai (81,1 proc.