Ūminis inkstų nepakankamumas apsinuodijus alkoholio surogatais

Abstract

Apsinuodijimų alkoholio surogatais Lietuvoje nemažėja, todėl pabandėme išsiaiškinti tokių apsinuodijimų eigą. Išanalizuotos 1997–2006 m. Kauno medicinos universiteto klinikų Nefrologijos skyriuje gydytų 94 pacientų, apsinuodijusių alkoholio surogatais, ligos istorijos. Nustatyti 53 nepatikslintais etanoliniais surogatais apsinuodijimų atvejai, nesukėlę ūminio inkstų nepakankamumo, kurie išsamiau neanalizuoti, ir 41 neetanoliniais alkoholio surogatais apsinuodijimo atvejis, iš kurių 34 pacientams pasireiškė ūminis inkstų nepakankamumas. Iš 41 paciento, apsinuodijusio neetanoliniais alkoholio surogatais, 31 taikyta detoksikacinė hemodializė. Iš aštuonių pacientų, kurie pradėti gydyti nuo apsinuodijimo pradžios praėjus ne daugiau kaip 12 val., septyniems pacientams (87,50 proc.) ūminis inkstų nepakankamumas nepasireiškė. Kiti 23 pacientai pradėti gydyti po apsinuodijimo praėjus daugiau kaip 12 valandų, visiems pasireiškė ūminis inkstų nepakankamumas. Po hospitalizavimo praėjus ne daugiau kaip 48 val., nuo sunkaus apsinuodijimo mirė trys pacientai. Išvada. Net 82,9 proc. pacientų, apsinuodijusių neetanoliniais alkoholio surogatais, pasireiškė ūminis inkstų nepakankamumas, tačiau, detoksikacines hemodializes pradėjus iki 12 val. po apsinuodijimo, ši komplikacija pasireiškė žymiai rečiau. Intoxications with alcoholic surrogates are still frequent in Lithuania. The aim of this study was to evaluate the frequency, course, and effectiveness of treatment and outcomes of acute renal failure in patients with alcoholic surrogate intoxication. We have analyzed the case histories of 94 patients with alcoholic surrogate poisoning. Patients were treated in the Clinic of Nephrology, Kaunas University of Medicine Hospital, during 1997–2006. Fifty-three cases of poisoning with unspecified ethanolic surrogates, which did not provoke acute renal failure, were identified, and we did not analyze them in detail. Forty-one cases of intoxication with nonethanolic surrogates were identified, and acute renal failure developed in 34 patients. In 31 of the 41 patients, hemodialysis was started for toxin removal. Among eight patients in whom treatment was started within 12 hours of intoxication, seven (87.5%) patients had no acute renal failure. In the 23 remaining patients, treatment was started later than 12 hours after intoxication, and acute renal failure was diagnosed in all of them. Three patients died within 48 hours after hospitalization because of severe intoxication. Conclusion. Acute renal failure developed in 82.9% of patients poisoned with nonethanolic surrogates. In such cases, when hemodialysis for toxin removal was started up to 12 h after poisoning, acute renal failure developed significantly rarely.