Vilnų riebalų ir jų alkoholio emulsuojančių savybių palyginimas

Abstract

Įžanga Vilnų riebalai – tai esterių, diesterių, hidroksiesterių mišinys, sudarytas iš didelės molekulinės masės alkoholių ir riebalų rūgščių [3,4]. Vilnų riebalų alkoholis sudarytas iš šių 3 pagrindinių alkoholių grupių: alifatinių alkoholių, sterolių, trimetilsterolių (triterpeninių alkoholių) [5]. Vilnų riebalai bei vilnų riebalų alkoholis pasižymi priešuždegiminiu, antimikrobiniu, žaizdų gijimą skatinančiu poveikiu [2], todėl jie plačiai naudojami farmacijos bei kosmetikos pramonėje. Vilnų riebalų esteriai turi specifinį, nemalonų kvapą ir pasižymi mažesne geba absorbuoti vandenį nei vilnų riebalų alkoholis (dėl alkoholių didesnio poliškumo). Todėl aktualu palyginti šių emulsiklių savybes, o gauti rezultatai būtų reikšmingi nemalonaus kvapo vilnų riebalus pakeičiant bekvapiu vilnų riebalų alkoholiu. Tikslas Nustatyti technologinių veiksnių įtaką vilnų riebalų ir jų alkoholio emulsinėms savybėms. Uždaviniai 1. Ištirti ir palyginti vilnų riebalų ir jų alkoholio gebą absorbuoti vandenį, taikant skirtingus gamybos metodus ir gamybos sąlygas. 2. Įvertinti skirtingų emulsiklių bei PAM įtaką emulsijų fiziniam stabilumui. 3. Ištirti lipofilinės fazės (saulėgrąžų, parafino aliejų, balto minkšto parafino) ir maišymo režimo įtaką emulsijos rutulėlių dydžiui bei emulsijų fiziniam stabilumui. Metodika Emulsiklių gebos emulsuoti vandenį tyrimas atliktas 3 skirtingais metodais: naudojant farmacinių formų gamybos aparatą „Unguator 2100“, taikant temperatūros (40-60oC) bei maišymo (400-600 aps./min) režimą ir pagal farmakopėjoje esančias metodikas [1]. Emulsijos su vilnų riebalais, vilnų riebalais su vandeniu ir vilnų riebalų alkoholiu gamintos naudojant emulsiklių koncentracijas nuo 3% iki 10%, skirtingas lipofilines fazes (saulėgrąžų, parafino aliejus, baltas minkštas parafinas) bei skirti[...].