Factors contributing to adolescent academic anxiety and the role of perceived social support: gender and age perspectives
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2025-12-31 | 27 | 1-2 | 10 | 15 |
Research report
Įvadas. Lietuvoje akademinio nerimo ir socialinės paramos sąsajos tarp 11-12 klasių moksleivių dar nėra išsamiai ištyrinėtos. Tikslas. Išanalizuoti akademinio nerimo ir jaučiamos socialinės paramos sąsajas. Metodai. Šiame tyrime dalyvavo 422 respondentai (atsakymų dažnis 86 proc.). Iš jų 46 proc. (n=194) vaikinų ir 56 proc. (n=228) merginų, vidutinis amžius buvo 17,4 metų (SN=0,56). Tyrimui pasirinktas kiekybinis metodas – anoniminė anketinė apklausa. Akademinis nerimas buvo matuojamas 11 teiginių Akademinio nerimo skale, AAS, socialinė parama buvo matuojama pasitelkiant tarptautinio HBSC tyrimo skales (viso 14 teiginių). Papildomai buvo užduodami straipsnio autorių sukurti klausimai (socialiniai–demografiniai rodikliai ir kt.). Tyrimas buvo vykdomas Kauno, Marijampolės ir Panevėžio miestų ir rajonų mokyklose, pamokų metu. Rezultatai. Nustatyta, kad 40 proc. moksleivių jautė didesnį nei vidutinį arba vidutinį akademinį nerimą. Merginos ir jaunesni moksleiviai jautė didesnį akademinį nerimą (atitinkamai p<0,001; p<0,001). Nustatyta, kad didžioji dalis moksleivių daugiausiai paramos patyrė iš bendraklasių, o mažiausiai iš mokytojų. Merginos daugiausiai palaikymo sulaukė iš draugų ir bendraklasių (atitinkamai p<0,001; p<0,001). Vyresni moksleiviai jautė paramą iš draugų, šeimos ir mokytojų (atitinkamai p<0,001; p=0,010; p=0,002), o bendraklasių parama tarp amžiaus grupių nesiskyrė (p>0,05). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialinė parama statistiškai reikšmingai siejosi su akademiniu nerimu. Nustatyta, kad moksleiviai, kurie jautė didesnę mokytojų ir bendraklasių paramą, patyrė didesnį akademinį nerimą (p<0,001). Priešingai, draugų ir šeimos parama buvo neigiamai, silpnai susijusi (p<0,05) su akademiniu nerimu. Tai reiškia, kad moksleiviai, kurie jautė didesnę šeimos ir draugų paramą, patyrė mažesnį akademinį nerimą. Išvados. Aukštesnis akademinis nerimas buvo būdingas merginoms ir jaunesniems moksleiviams. Socialinės paramos šaltiniai skyrėsi pagal amžių ir lytį: merginos jautė bendraklasių ir draugų paramą, vyresni moksleiviai – iš šeimos, mokytojų ir draugų. Mokytojų ir bendraklasių paramą siejosi su aukštesniu akademiniu nerimu, tuo tarpu didesnė šeimos ir draugų – su mažesniu nerimo lygiu.
Introduction. In Lithuania, the relationship between academic anxiety and social support among 11th–12th grade students remain insufficiently studied. Aim. To analyze the relationship between academic anxiety and perceived social support. Methods. The study involved 422 respondents (response rate 86%). Of these, 46% (n=194) were boys and 56% (n=228) were girls, with a mean age of 17.4 years (SD=0.56). A quantitative method was used – an anonymous questionnaire. Academic anxiety was assessed using the Academic Anxiety Scale (11 items), and social support was measured using HBSC subscales (14 items). Added sociodemographic questions were created by the authors. The study was conducted during class in schools from Kaunas, Marijampolė, and Panevėžys. Results. It was found that 40% of students experienced average or above-average academic anxiety. Girls and younger students reported significantly higher anxiety (p<0.001; p<0.001, respectively). It was found that most students received the greatest support from classmates and the least from teachers. Girls received the most support from friends and classmates (p<0.001; p<0.001, respectively). Older students reported more support from friends, family, and teachers mokytojų (p<0,001; p=0,010; p=0,002, respectively), while classmate support did not differ between age groups. The results revealed a statistically significant association between perceived social support and academic anxiety. Students who felt greater support from teachers and classmates experienced higher academic anxiety (p<0.001). Conversely, support from family and friends was negatively associated with anxiety (p<0.05). This means that students who felt greater support from family and friends experienced lower academic anxiety. Conclusions. Higher academic anxiety was characteristic of girls and younger students. Sources of social support varied according to age and gender: girls typically received support from classmates and friends, while older students received support from family, teachers, and friends. Support from teachers and classmates was associated with higher academic anxiety, while greater support from family and friends was associated with lower levels of anxiety.