Bakteriologinių tyrimų, atliktų sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos prakiurusia opa Kauno mieste, analizė

Abstract

Įžanga. Kasmet visame pasaulyje diagnozuojama apie 4 milijonai naujų skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos atvejų [1], iš kurių 2–14 proc. komplikuojasi prakiurimu [2]. Dažniausia mirties priežastis sergant prakiurusia opa yra sepsis – jis sukelia 40–50 proc. mirčių. Apie trečdalis sergančiųjų į operacinę atvyksta jau turėdami sepsį, o per mėnesį po operacijos apie 25 proc. pacientų išsivysto ir sepsinis šokas, kurio mirštamumas siekia 50–60 proc. [3]. Siekiant gerų gydymo rezultatų svarbi ankstyva sepsio kontrolė – empirinė antibiotikot erapija ir atliktas chirurginis gydymas [4]. Prieš paskiriant plataus spektro antibiotikus, būtina paimti kraujo pasėlį [5], o operacijos metu dėl pilvaplėvės uždegimo – pilvaplėvės ertmės pasėlį [6]. Atlikus bakteriologinį tyrimą gydymas antibiotikais turėtų būti koreguojamas pagal išaugusius mikroogranizmus ir jų jautrumą vaistams, taip pasiekiamas geriausias gydymo efektas [7]. Tikslas. Išanalizuoti, kaip kinta atliekamų bakteriologinių tyrimų dažnis ir rezultatai pacientams, sirgusiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos prakiurusia opa Kauno mieste 2006 ir 2016 metais. Metodai. Atlikta retrospektyvinė pacientų, gydytų dėl skrandžio ir dvylikapirštės žarnos prakiurusios opos LSMUL Kauno klinikų, Kauno klinikinės ligoninės, Respublikinės Kauno ligoninės chirurgijos skyriuose 2006 ir 2016 metais, ligos istorijų analizė. Išnagrinėtos 142 pacientų ligos istorijos. Iš jų surinkti duomenys apie pasireiškusias prakiurusios opos komplikacijas, paimtus pilvaplėvės ertmės ir kraujo pasėlius, išaugusius mikroorganizmuss, skirtą antibiotikoterapiją. Gautų duomenų analizei atlikti buvo naudojamas IBM SPSS Statistics 24 programos paketas. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Rezultatai. 2006 metais iš diagnozuotų 69 prakiurusios opos atvejų 23 (33,3 pr... [...].