Slaugytojų dvasinės gerovės ir šiurkštaus elgesio darbo aplinkoje sąsajos

Įvadas Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje slaugytojai susiduria su dideliu emociniu krūviu, atsakomybe už pacientų sveikatą ir nuolat dirba įtemtoje darbo aplinkoje. Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie šiurkštų elgesį darbo aplinkoje, kuris pasireiškia nepagarbiu bendravimu, nuomonės ignoravimu ar komunikacijos trūkumu, tai slaugytojams sukelia stresą, nerimą bei mažina pasitenkinimą darbu [1, 2]. Dvasinė gerovė laikoma svarbia visuminės sveikatos dalimi, tai ne vien religija, tai žmogaus ramybė, prasmės jausmas ir ryšys su savimi bei aplinka [3]. Moksliniai tyrimai rodo, kad dvasinė gerovė veikia kaip vidinė apsauga, padedanti slaugytojams nepalūžti ir išlikti stipriems savo profesijoje [4]. Nors šiurkštaus elgesio darbo aplinkoje poveikis slaugytojų savijautai yra plačiai nagrinėjamas, jo sąsajos su dvasine gerove išlieka nepakankamai ištirtos [1]. Darbo tikslas Nustatyti slaugytojų dvasinės gerovės ir šiurkštaus elgesio darbo aplinkoje sąsajas. Metodika Tyrimas buvo vykdomas socialinio tinklo ,,Facebook“ privačioje slaugytojų grupėje ,,Lietuvos slaugytojai“. Tyrimas vyko 2025 m. lapkričio – 2026 m. sausio mėn. Tyrime dalyvavo 378 įvairių specialybių slaugytojai Lietuvoje. Duomenims rinkti naudotas klausimynas, sudarytas iš dvasinės gerovės skalės (SHALOM) ir šiurkštaus elgesio darbe vertinimo skalės (Workplace Incivility Scale – Revised), taip pat socialinių ir demografinių duomenų klausimų. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. 2025-BEC2-0931. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti naudota SPSS programos 31.0 versija. Ryšiams nustatyti taikyta Spearman koreliacija, taip pat taikyta aprašomoji statistika ir neparametriniai testai. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai Tyrime siekiant nustatyti slaugytojų dvasinės gerovės ir šiurkštaus elgesio bei patyčių darbo aplinkoje sąsajas dalyvavo 378 bendrosios praktikos slaugytojai. Dauguma respondenčių buvo moterys (98 proc.). Vidutinis slaugytojų amžius buvo (38,46±10,5) metai. Nustatyta, kad slaugytojai savo idealią dvasinę gerovę vertino statistiškai reikšmingai labiau nei realią visose srityse (p<0,001), didžiausias disonansas nustatytas asmeninėje (11 proc.) ir aplinkos (11 proc.) srityse. Aukštesnę dvasinę gerovę statistiškai reikšmingai dažniau nurodė vyresni nei 40 metų, aukštesnį išsilavinimą, ilgesnį darbo stažą turintys bei tikintys slaugytojai (p<0,05). Nustatyta, kad šiurkštus elgesys darbo aplinkoje dažniausiai pasireiškė nuomonės ignoravimu (2,89±1,0), pertraukinėjimu (2,86±1,0) ir ignoravimu (2,60±1,0), o beveik trečdalis slaugytojų patyrė aukštą šiurkštaus elgesio lygį (29 proc.). Nustatyta statistiškai reikšminga neigiama koreliacija tarp šiurkštaus elgesio ir dvasinės gerovė, stipriau išreikštas šiurkštus elgesys buvo susijęs su silpniau išreikšta bendruomenine (r=-0,142; p<0,05), transcendentine (r=-0,183; p<0,05) bei visomis realios dvasinės gerovės sritimis (r iki -0,310; p<0,001). Išvados Šiurkštus elgesys darbo aplinkoje yra tiesiogiai susijęs su prastesne slaugytojų dvasine gerove, o stipriausias neigiamas ryšys stebimas bendruomeninėje ir transcendentinėje srityse. Beveik trečdalis slaugytojų darbe patiria aukštą šiurkštaus elgesio lygį, kuris dažniausiai pasireiškia nuomonės ignoravimu bei pertraukinėjimu. Pagarbus bendravimas ir palankus mikroklimatas yra esminiai veiksniai, užtikrinantys slaugytojų vidinę pusiausvyrą bei kokybišką pacientų priežiūrą.