Šmalenbergo viruso serologinis paplitimas Lietuvoje

Abstract

Palyginti neseniai, 2011 m. rugpjūčio mėn., Vokietijoje ir Nyderlanduose keliose galvijų bandose buvo pastebėta neįprasta liga. Liga nebuvo sunki ir trudavo kelias dienas. Dalis persirgusių karvių abortavo arba atsivedė apsigimusius veršelius. (Doceull ir kt., 2013). Vokietijos mokslininkai molekuliniais metodais nustatė neįprastą Europai visrusą, priklausantį Orthobunyavirus genčiai, Bunyaviridae šeimai. (Hoffmann ir kt., 2012). Naujojo viruso savybės iki šiol dar nepakankamai ištirtos, tačiau žinoma, kad jį platina kruajsiurbiai mašalai, dažniausiai Culicoides obsoletus. Šie mašalai yra aptikti ir Lietuvoje (Bernotienė, 2010). Lietuvoje publikuotų duomenų apie šio viruso paplitimą nėra, todėl darbo tikslas buvo atlikti Šmalenbergo (Schmallenberg) viruso serologinio paplitimo tyrimus naminių ir laukinių atrajotojų populiacijose. Tam tikslui kraujo serumo mėginiai buvo ištirti dėl antikūnų imunofermentinės analizės metodu. Tyrimai buvo atlikti NMVRVI bei LSMU Užkrečiamųjų ligų katedroje. Iki 2014 m. buvo ištirta 2222 kraujo mėginiai. Tyrimas parodė, kad 2012 m. Šmalenbergo viruso paplitimas galvijų populiacijoje buvo 0,35 proc. Po metų seroteigiamų galvijų jau buvo rasta net 42,41 proc. Dar daugiau seroteigiamų individų rasta avių ir ožkų populiacijoje, kur serologinis paplitimas buvo 49,43 proc. Taip pat buvo tiriami ir laikiniai atrajotojai, laikomi ūkiuose nelaisvėje, kur serologinis viruso paplitimas yra 12,39 proc. Išankstinai Šmalenbergo viruso serologiniai tyrimai parodė, jog virusas Lietuvoje pradėjo plisti tarp atrajotojų ir ateityje reikia atlikti išsamesnius tyrimus, įvertinant ne tik gyvūnų kraujo tyrimus, bet ir galimą kraujasiurbių mašalų užsikrėtimą šiais virusais.