Trąšos. Vandens kiekio nustatymas (Karlo Fišerio metodai). 1 dalis. Ekstrahavimas metanoliu

Šiame Europos standarte apibrėžtas Karlo Fišerio titrimetrinis metodas, taikomas vandens kiekiui trąšose nustatyti ir naudojant metaolį kaip ekstrahavimo terpę. Metodas taikytinas visoms kietosioms mineralinėms trąšoms. Tyrimo rezultatas (KFM vanduo) apima laisvąjį vandenį ir ekstrahuotą kristalizacinį vandenį iš šių trąšų sudedamųjų dalių: kalcio nitrato tetrahidrato (Ca(NO3)2·4H2O); kalcio vandenilio fosfato dihidrato (CaHPO4·2H2O); kalcio sulfato dihidrato (gipsas, CaSO4·2H2O); kalcio sulfato pushidračio (CaSO4·0,5H2O); magnio sulfato heptahidrato (MgSO4·7H2O); kalio chlorido magnio sulfato kristalohidrato (1/1/2,75, kainitas, KCl·MgSO4·2,75H2O); kalio magnio sulfato heksahidrato (šenitas K2SO4·MgSO4·6H2O); kalio magnio sulfato tetrahidrato (leonitas K2SO4·MgSO4·4H2O); kalio sulfato kalcio sulfato monohidrato (singenitas K2SO4·CaSO4·H2O); kalio chlorido magnio chlorido heksahidrato (karnalitas, KCl·MgCl2·6H2O); magnio nitrato heksahidrato (Mg(NO3)2·6H2O). Metanolyje ir piridine tirpūs metalų oksidai ir hidroksidai gali sukelti efektą, kurio būtų galima išvengti, jei šių medžiagų kiekis būtų žinomas