Pinkevičienė P. Neatlikti arba uždelsti infekcijų kontrolės slaugos veiksmai ir jų sąsajos su slaugytojų darbo aplinka bei komandiniu darbu, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė prof. Olga Riklikienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika – Kaunas, 2024; 71 p. Darbo tikslas: Nustatyti neatliktus arba uždelstus infekcijų kontrolės slaugos veiksmus ir jų sąsajas su slaugytojų darbo aplinka bei komandiniu darbu. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti neatliktų arba uždelstų infekcijų kontrolės slaugos veiksmų priežastis ir apimtis Kauno apskrities rajonų ligoninėse. 2. Ištirti slaugytojų darbo aplinką ir komandinio darbo ypatumus. 3. Nustatyti neatliktų arba uždelstų infekcijų kontrolės slaugos veiksmų sąsajas su slaugytojų darbo aplinka ir komandinio darbo ypatumais. Metodika: kiekybinis tyrimas atliktas nuo 2023-12-04 iki 2024-03-15. Tyrimo vieta - Kauno apskrities rajoninės ligoninės (N=5). Tyrime dalyvavo 174 slaugytojai. Tyrimui naudota Neatliktų arba uždelstų infekcijų kontrolės slaugos veiksmų anketa (Henderson, Blackman, Willis & Roderick, 2020), Slaugytojų darbo aplinkos skalė (Lake, 2002) ir Slaugos personalo komandinio darbo anketa ( Kalisch, Lee, & Salas, 2010). Ryšio stiprumas vertinamas, atsižvelgiant į koreliacijos koeficiento reikšmės dydį: jei r yra nuo 0-|≤0,3|, laikyta, kad ryšys silpnas, nuo |>0,3|-|≤0,7| – ryšys vidutinio stiprumo, nuo |>0,7|-|1| – ryšys stiprus. Reikšmingumo lygmuo α=0,05. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. 2023-BEC2-123. Rezultatai: Nustatyta, kad dažniausiai neatliekamas arba uždelsiamas yra visų naujai priimtų pacientų tikrinimas dėl meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko nešiojimo (3,08 balo), pacientų skatinimas ir pagalba atliekant rankų higieną, pasinaudojus antele arba basonu lovoje (2,98 balo), paciento burnos priežiūra ir dantų valymas bent kartą per dieną (2,76 balo). Respondentai identifikavo priežastis, kurios skatina neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus, tyrimas atskleidė, kad dažniausiai infekcijų kontrolės slaugos veiksmai neatliekami ar uždelsiami dėl Organizacinių veiksnių (2,08 balo) bei Aplinkos veiksnių (2,04 balo). Respondentų nuomone, didžiausią įtaką darbo aplinkai darė kolegialūs slaugytojų ir gydytojų santykiai (3,29 balo). Slaugytojų komandinio darbo efektyvumui turi įtakos komandos narių pareigos (3,44 balo), pasitikėjimas komandos nariais (3,13 balo), komandos narių pagalba (2,94 balo). Neatliktų arba uždelstų infekcijų kontrolės slaugos veiksmų, slaugytojų darbo aplinkos ir komandinio darbo sąsajos atskleidė, kad dažniau neatliekami arba uždelsiami infekcijų kontrolės slaugos veiksmai susiję su nepalankia slaugytojų darbo aplinka bei neefektyviu komandiniu darbu. Išvados: Visų naujai priimtų pacientų tikrinimas dėl meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko nešiojimo, pacientų rankų higienos skatinimas ar pagalba jai atlikti ir paciento burnos priežiūra yra dažniausiai neatliekami arba uždelsiami infekcijų kontrolės slaugos veiksmai Kauno apskrities rajoninėse ligoninėse. Dauguma slaugytojų svarbiausiu darbo aplinkos veiksniu laikė kolegialius slaugytojų ir gydytojų santykius, todėl norint pagerinti slaugytojų komandinio darbo efektyvumą reikėtų stiprinti ryšius tarp kolegų, skatinti pasitikėjimą ir tarpusavio pagalbą.

Paulina Mozurevičiūtė. Kraujo paėmimo procedūros atlikimo analizė ir tobulinimo galimybės taikant Lean metodiką. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Dr. Loreta Marmienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 60 psl. be priedų.
Tyrimo tikslas - įvertinti Lean metodikos taikymo galimybes kraujo paėmimo procedūros standartizavimui Z sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti pagrindines kraujo paėmimo procedūros atlikimo problemas.
2. Išanalizuoti Lean metodikos taikymo privalumus kraujo procedūros atlikimo procese.
3. Palyginti kraujo paėmimo procedūros procesus dviejuose Z sveikatos priežiūros įstaigos padaliniuose. Metodika: Tyrimas atliktas 2024 metų lapkričio mėnesį, Z ligoninės dviejuose padaliniuose. Tyrimui pasirinkti tiesioginio stebėjimo ir pusiau struktūruotų interviu metodai, siekiant išsamiai išanalizuoti kraujo paėmimo procedūrą taikant “Lean” metodiką. Tiriamieji: Z ligoninės padaliniuose X ir Y buvo apklausta 7 procedūrų kabinete dirbančios slaugytojos ir stebėta 100 kraujo paėmimo procedūrų. Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu nustatyta, kad nors Lean metodika buvo įdiegta abiejuose Z sveikatos priežiūros įstaigos padaliniuose, jos praktinis taikymas ir efektyvumas skyrėsi. X padalinyje procesai buvo labiau standartizuoti, o kraujo paėmimo procedūros trukmė buvo labiau prognozuojama. Tačiau pasiruošimo procedūrai laikas buvo ilgesnis dėl papildomų veiksmų, susijusių su dokumentų apdorojimu ir neoptimizuota brūkšninių kodų sistema. Y padalinyje Lean metodika buvo taikoma labiau struktūriškai, kas leido sumažinti pridėtinės vertės nekuriančių veiksmų skaičių, tačiau procedūros trukmė buvo mažiau pastovi dėl standartizacijos stokos ir organizacinių skirtumų. Vidutinis pasiruošimo ir procedūros laikas Y padalinyje buvo ilgesnis nei X padalinyje, tačiau Lean sistemos pritaikymas padėjo identifikuoti pagrindinius tobulinimo poreikius. Tiek X, tiek Y padaliniuose slaugytojos akcentavo technologinių sprendimų tobulinimo būtinybę, siekiant sumažinti jų darbo krūvį ir padidinti pacientų pasiruošimo proceso efektyvumą.

Marija Dulskytė. Elektroninių sveikatos priežiūros sistemų reikšmė slaugytojų darbo efektyvumui. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - prof. dr. Aurelija Blaževičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 77 p. Tikslas: įvertinti elektroninių sveikatos priežiūros sistemų reikšmę slaugytojų darbo efektyvumui. Uždaviniai: 1) Išanalizuoti ir palyginti taikomų elektroninių sistemų poveikį slaugytojų, dirbančių valstybiniuose ir privačiuose sveikatos priežiūros centruose. 2) Įvertinti slaugytojų patirtis naudojantis elektroninėmis sveikatos priežiūros sistemomis. 3) Įvertinti slaugytojų patirtis diegiant slaugos elektroninę dokumentaciją. Tyrimo metodika. Dalyvauti tyrime buvo pakviesti slaugytojai. Tyrime dalyvavo 20 respondentų, dauguma tyrimo dalyvių buvo moterys (n=14, 70 proc.), vyrai sudarė 30 proc. (n=6). Iš visų respondentų 13 (65 proc.) buvo dirbantys LSMUL Kauno klinikų stacionaro skyriuose, o 7 (35 proc.) dirbo UAB „Bioklinika“. Tiriamieji buvo atrinkti “sniego gniūžtės” atrankos būdu. Visi tyrimo dalyviai sutiko dalyvauti tyrime ir pasirašė raštiškus sutikimus bei buvo informuoti apie galimybę, kad bet kuriuo metu gali pasitraukti iš tyrimo. Pusiau struktūruoti interviu buvo vykdomi 2024 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais. Interviu įrašai buvo transkribuoti, bendra pokalbių trukmė 4 valandos, 12 minučių. Gauti 27 puslapiai transkribuoto teksto. Gauti duomenys apdoroti taikant kokybinę turinio analizę. Tiriamieji - bendrosios praktikos slaugytojo licenciją turintys slaugytojai. Darbo rezultatai ir išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad elektroninės sveikatos priežiūros sistemos turi teigiamą poveikį slaugytojų darbo efektyvumui tiek valstybiniuose, tiek privačiuose sveikatos priežiūros sektoriuose. Nustatyta, kad viešųjų gydymo įstaigų slaugos praktikos specialistai dažniau įtraukia pacientus į sveikatos priežiūros procesus, naudojant elektronines sveikatos priežiūros sistemas. Abiejuose gydymo sektoriuose dirbantys slaugytojai nurodė susiduriantys su elektroninės sveikatos priežiūros sistemos techniniais trikdžiais, kurių pašalinimas atima laiką, skirtą skubių sprendimų priėmimui bei slaugytojų skaitmeninio raštingumo stoka. Visi tyrime dalyvavę slaugytojai paminėjo naudojamų elektroninių sveikatos priežiūros sistemų tobulinimo reikalingumą. Atsakymų analizė parodė, kad elektroninės sveikatos priežiūros sistemos padeda pagerinti pacientų informacijos valdymą bei bendradarbiavimą tarp įvairių sveikatos priežiūros specialistų, o darbe naudojama elektroninė sveikatos priežiūros dokumentacija leidžia slaugytojams lengviau stebėti pacientų gydymo istoriją, informaciją apie vartojamus vaistus bei atliktus tyrimus, kas gerina darbo efektyvumą bei pacientų duomenų saugumą.

Šiame baigiamajame darbe nagrinėjami veiksniai lemiantys sveikatai palankių maisto produktų pasirinkimą. Sveikatai palanki mityba yra neatsiejama nuo geros žmonių fizinės ir emocinės būsenos. Tai tokia mityba, kurioje vyrauja daugiau daržovių, vaisių, šviežių maisto produktų, kuriuose nėra pridėtinio cukraus, transriebalų, dažiklių. Sveikatai palankių maisto produktų pasirinkimas yra itin aktualus šiandienos visuomenėje dėl noro rūpintis sveikatai palankia gyvensena, didėjančios sveikatos sąmoningumo ir maisto pramonės įtakos. Vis daugiau žmonių supranta, kad sveikatai palankus maistas yra neatsiejamas nuo žmogaus gerovės ir sveikatos. Darbo tikslas – išanalizuoti skirtingų grupių veiksnius lemiančius maisto produktų pasirinkimą. Tyrimo metu atlikta mokslinės literatūros analizė, sisteminis interpretavimas ir anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai: Sveikatai palankių maisto produktų pasirinkimą lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių, tokių kaip individualūs skirtumai (išsilavinimas, lytis, amžius), socialinė aplinka (draugų, tėvų įtaka), praktiniai aspektai, tokie kaip produkto kaina, jo sudėtis ir prieinamumas. Vaikų ir suaugusiųjų juslinių savybių pasirinkimai gali ženkliai skirtis, nes jų požiūris į maistą yra formuojamas pagal skirtingus veiksnius.

Įvadas ir tikslas. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis svarbu ne tik tinkamai gydyti Helicobacter pylori infekciją, bet ir atlikti bei įvertinti gydymo kontrolę. Lietuva priklauso H.pylori infekcijos gydymo Europos registrui (Hp-EuReg). Šio tyrimo tikslas yra įvertinti H. pylori išnaikinimui skiriamus vaistų derinius, jų atitikimą Mastrichto V konsensuso rekomendacijoms ir eradikacijos efektyvumą. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti 2013 – 2019 metais Lietuvoje H.pylori išnaikinimui skiriamus vaistų derinius, jų skyrimo trukmę ir veiksmingumą bei įvertinti, ar skiriami deriniai atitinka tarptautines gaires (Mastrichto V/Florencijos konsensuso rekomendacijas). Metodai. Buvo analizuojami Hp-EuReg duomenys, surinkti Lietuvoje 2013-2019 metais. Tyrimo metu į registrą nuolat buvo įtraukiami nauji pacientai, o jame jau esantys pacientai buvo kviečiami atvykti atlikti pakartotinį diagnostinį infekuotumo tyrimą po gydymo. Norėdami įvertinti Lietuvoje taikomus H.pylori diagnostikos ir gydymo metodus palyginome juos su Europoje naudojamomis Mastrichto V rekomendacijomis. H.pylori infekcijos gydymo veiksmingumas buvo apskaičiuotas taikant mITT rodiklį (ang. modified Intention-To-Treat). H.pylori infekcijos gydymo efektyvumui palyginti, atsižvelgiant į skirtą gydymo schemą bei jos skyrimo trukmę, buvo taikytas Z-testas. Tyrimo dalyviai. Į Helicobacter pylori infekcijos gydymo Europos registrą 2013-2019 metais Lietuvoje įtraukti pacientai. Rezultatai. 2013 – 2019 metais į Hp-EuReg iš viso buvo įtraukti 1408 pacientai. Dažniausiai H.pylori infekcija buvo diagnozuota greituoju ureazės testu (49,5 proc. atvejų). 93,5 proc. atvejų H.pylori sunaikinimui skirti trijų vaistų deriniai (PSI + 2 antibiotikai). 93,6 proc. pirmos eilės gydymui skirtų eradikacijos vaistų derinių sudarė PSI, klaritromicino ir amoksicilino (PSI+C+A) derinys. Dažniausiai antros eilės gydymui buvo skirtas PSI, amoksicilino ir levofloksacino (PSI+A+L) derinys (57,1 proc. atvejų). Pirmos eilės gydymui dažniausiai buvo skiriamas 7 dienų trukmės vaistų kursas (49 proc. atvejų), o antros bei trečios eilės gydymui dažniausiai buvo skiriamas 10 dienų trukmės vaistų kursas (atitinkamai 71,4 proc. bei 51,9 proc. atvejų). Dažniausiai skiriamas PSI buvo omeprazolas (40,7 proc.) H.pylori infekcijos gydymo veiksmingumas buvo įvertintas išanalizavus 298 atvejus. PSI+C+A derinio efektyvumas buvo 86,3 proc. Antros eilės gydymo metu skirto PSI+A+L derinio efektyvumas buvo 86,2 proc. Bendras 298 atvejų H.pylori eradikacijos veiksmingumas buvo 86,9 proc. Išvados. Įvertinus H.pylori infekcijos atsparumą antibiotikams Lietuvoje, gydymui skirtų vaistų derinių pasirinkimą bei jų skyrimo trukmę galima teigti, kad jie atitinka tarptautines Mastrichto V/ Florencijos konsensuso rekomendacijas. Rekomendacijos. Neinvazinei H.pylori diagnostikai patariame rinktis šlapalo kvėpavimo testą arba monokloninio išmatų antigeno tyrimą. H.pylori išnaikinimui patvirtinti tinkamiausias neinvazinis diagnostinis tyrimas yra šlapalo kvėpavimo testas. H.pylori infekcijos gydymui skirti tik 10-14 dienų trukmės gydymą.

Tyrimo tikslas - atlikti kokybinį ir kiekybinį B3, B6 ir B12 vitaminų nustatymą vitaminizuotuose gėrimuose pritaikant efektyviosios skysčių chromatografijos metodą bei palyginti tų pačių gėrimų, parduodamų skirtingose šalyse (Lietuva ir Lenkija) sudėtį. Tyrimo uždaviniai: parinkti, pritaikyti ir validuoti pasirinkta efektyciosios skysčių chromatografijos (ESC) metodiką vitaminų B3, B6 ir B12 analizei vitaminizuotuose gėrimuose. Identifikuoti B3, B6 ir B12 vitaminus šiuose gėrimuose. Kiekybiškai įvertinti vitaminų B3, B6 ir B12 kiekį vitaminizuotuose gėrimuose bei palyginti Lietuvoje ir Lenkijoje parduodamų gėrimų sudėtį. Rezultatai: pritaikyta ESC metodika, kurioje eliuentas yra acetonitrilas bei 0,1% trifluoracto (TFA) rūgšties vandeninis tirpalas (50:50, v/v). Metodika buvo validuota ir sėkmingai pritaikyta vitaminų B3 ir B6 kokybiniam bei kiekybiniam nustatymui, tačiau ši metodika netiko vitamino B12 nustatymui mišinyje, kai vitamino B6 koncentracija viršijo B12 kiekį tūkstančiais kartų, įvyko kolonėlės perpildymas, vitamino B6 smailė galimai uždengė B12 ir todėl jo negalima buvo identifikuoti.

Darbo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti maisto produktų užterštumą chloroorganiniais pesticidais ir organiniais fosforo junginiais Darbo uždaviniai: 1. Surinkti ir išanalizuoti chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių kiekius maisto produktuose reglamentuojančius teisės aktus; 2. Surinkti ir išanalizuoti chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių patekimą į maisto produktus, jų sukeliamą žalą bei kiekius maisto produktuose - mokslinę literatūrą; 3. Išanalizuoti 1998-2006 metų chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių stebėsenos plano ypatumus; 4. Išanalizuoti 1998-2000 ir 2002-2006 metais sukauptų visų chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių stebėsenos rezultatus pagal apskritis ir maisto žaliavų grupes. Mityba, suvartojamo maisto asortimentas bei kokybė turi didelės reikšmės žmogaus sveikatai. Tačiau kai kuriose gyvulinės kilmės maisto produktų žaliavose vis dar aptinkama kenksmingų medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai, pesticidai ir PCB. Atlikti tyrimai rodo, kad maisto produktuose nustatyti pesticidų kiekiai daugeliu atvejų yra mažesni negu leidžiami higienos normose, o daugelyje bandinių šių teršalų visiškai nerasta. Nors medžiagų likučiai yra nedideli, tačiau šie pesticidai jau nenaudojami 30 metų ir jų maisto produktuose neturi būti. Tad dar kartą įrodyta, kad žemės ūkyje yra būtina mažinti cheminių medžiagų naudojimą.

Reabilitacija po pooperacinių pilvo sienos išvaržų operacijų. Autorė: Gabija Tamaliūnaitė Tyrimo tikslas. Įvertinti reabilitacijos efektyvumą pilvo sienos raumenų funkcinės būklės atsistatymui pacientams po pooperacinės pilvo sienos išvaržų operacijų. Uždaviniai. 1. Įvertinti pilvo sienos raumenų funkcinę būklę prieš pooperacinės pilvo sienos išvaržos operaciją. 2. Įvertinti pilvo sienos raumenų funkcinius pokyčius praėjus 2mėn. po pooperacinės pilvo sienos išvaržos operacijos, atlikus reabilitaciją. 3. Palyginti pilvo sienos raumenų funkcinę būklę prieš reabilitaciją ir praėjus 2mėn. po reabilitacijos Metodai. Ištirti 7 pacientai, kurie 2019 02 27 - 2020 05 21 laikotarpiu LSMUL Kauno klinikų chirurgijos skyriuje operuoti dėl pooperacinės pilvo sienos išvaržos. Prieš operaciją buvo atliktas detalus priešoperacinis ištyrimas – funkciniai mėginiai, izometrinis ir izokinetinis tyrimas “Biodex“ sistema. Visiems tiriamiesiems buvo atlikta išvaržos plastika „sublay“ metodika. Praėjus 3 savaitėms po operacijos, visiems pacientams buvo atlikti funkciniai mėginiai ir pradėta taikyti reabilitacija – 2 sesijos per vieną savaitę, 6 savaites. Praėjus 2 mėnesiams, pacientams buvo atliktas funkcinis įvertinimas - liemens raumenų jėgos, ištvermės matavimas „Biodex“ dinamometru. Įvertintas reabilitacijos efektyvumas. Rezultatai. Atsistojimo nuo kėdės testo, bei Biodex izometrinio tyrimo metu matuotos maksimalios pilvo sienos raumenų jėgos rezultatų pagerėjimas po reabilitacijos buvo statistiškai reikšmingi, visuose kituose tyrimuose galime stebėti pacientų rezultatų pagerėjimą, nors rezultatai ir nėra statistiškai reikšmingi. Šiuo tyrimu gauti rezultatai, atitinka anksčiau darytų klinikinių tyrimų rezultatus, rodančius, jog įvairios ankstyvos reabilitacijos programos davė teigiamus, kliniškai reikšmingus rezultatus. Išvados. Ankstyva reabilitacija po pilvo sienos išvaržos operacijos turi teigiamą poveikį pilvo sienos raumenų funkcinei būklei praėjus 2 mėn. po operacijos: a. Reikšmingai pagerėjo pacientų „atsistojimo nuo kėdės” testo rezultatai b. Reikšmingai padidėjo maksimali pilvo sienos raumenų jėga izometrinio susitraukimo metu

[...]. Tyrimo tikslas. Nustatyti neurosonografinių galvos ir kaklo arterijų parametrų vertę prognozuojant demenciją lengvą kognityvinį sutrikimą turintiems pacientams. Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų demografines ir klinikines charakteristikas ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 2. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų ekstrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 3. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų intrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 4. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų sienelių parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 5. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų aterosklerozinius požymius ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 6. Įvertinti bendrą tiriamųjų demografinių ir klinikinių charakteristikų bei neurosonografinių parametrų diagnostinę reikšmę prognozuojant progresavimą iš lengvo kognityvinio sutrikimo į demenciją. [...].

Darbo tikslas: ištirti šunų tarpslankstelinio disko ligos (TDL) pasireiškimą ir išanalizuoti šį pakitimą, jo diagnostikos bei gydymo metodus. Magistro baigiamajame darbe aprašomos tirtų šunų tarpslankstelinio disko išvaržos. Tyrimo duomenys rinkti 2017 – 2018 metais „X“ klinikoje. Surinkta informacija apie 150 šunų, kuriems buvo diagnozuota TDL, analizuoti šios ligos pasireiškimo dažnumas, kompiuterinės tomografijos (KT) ir magnetinio rezonanso (MRT) tyrimais gauti vaizdiniai, šunims taikyti gydymo metodai bei nustatytas gydymo efektyvumas. Ligos diagnozei patvirtinti 145 šunims atliktas KT tyrimas, 5 - MRT tyrimas. Pagal nustatytą ligos sunkumą 89 šunims skirtas chirurginis gydymas, o 61 - konservatyvus. Šunys suskirstyti į tiriamasias grupes pagal: amžių (metais), lytį (patelės, patinai), veislę (mišrūnai, veisliniai), nustatytos stuburo išvaržos lokalizacijos stuburo segmentą (C1 – C5, C6 – T2, T3 – L3, L4 – S3, daugybiniai segmentai), taikytą gydymo metodą: konservatyvų (NVNU su narvo režimu) arba chirurginį (hemilaminektomijos/ laminektomijos, ventralinės angos dekompresijos operacijos). Gydymo efektyvumui įvertinti gydymo pradžioje ir 4 savaitės po gydymo įvertinti 3 kriterijai: skausmas, eisena, priopriocepcinė korekcija su giliojo (antkaulio) skausmo jutimu. Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad TDL dažniausiai pasireiškė 6 – 9 metų amžiaus 11,5 ± 7,6 kg svorio mišrūnams bei trumpaplaukių taksų veislės šunims T3 – L3 torakolumbariniame stuburo segmente. Šunų lytis ligos pasireiškimui įtakos neturėjo. Įvertinus 3 kriterijus nustatyta, kad chirurginis gydymas yra efektyvesnis už konservatyvų gydymą (p<0,001).

Sergamumas piktybiniais navikais didėja. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama po daugiau nei 17 800 naujų vėžio atvejų. Onkologinių ligonių gydyme dažnai taikoma chemoterapija, gydymas citotoksiniais preparatais. Šis gydymas sukelia eilę toksinių reiškinių, kurie pablogina paciento būklę, mitybos statusą, gydymo efektyvumą. Darbe tiriama, kaip pasikeičia pacientų, sergančių ginekologinės ir abdominalinės lokalizacijos piktybiniais navikais ir gaunančius gydymą chemoterapija, mityba, fizinė, emocinė, socialinė būsenos, kaip jos psichologiškai reaguoja į chemoterapinį gydymą. Darbo tikslas - įvertinti pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybę ir mitybos būklę, taikant chemoterapinį gydymą. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:

1. Nustatyti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvenimo kokybę chemoterapijos gydymo metu.
2. Išanalizuoti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, laboratorinių tyrimų pokyčius chemoterapijos gydymo metu.
3. Įvertinti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, mitybos būklę chemoterapijos gydymo metu. Tirti 39 pacientai, gydomi chemoterapija dėl II, III, IV stadijos abdominalinės ir ginekologinės lokalizacijos piktybinių navikų. Tiriamiesiems 2012 m. kovo mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. prieš ir po chemoterapijos kurso imami kraujo laboratoriniai tyrimai, matuojamas svoris, skaičiuojamas kūno masės indeksas, įvertinama gyvenimo kokybė QLQ-C30 klausimynu. Po chemoterapijos pacientams pablogėjo gyvenimo kokybės rodikliai: pablogėjo funkcinės skalės rezultatai, nuo 67,2 iki 47,7 procentų, paryškėjo simptomai, skalės reikšmės pakilo nuo 30,6 iki 46,9, pablogėjo bendros gyvenimo kokybės vertinimas nuo 60,7 iki 45,1. Pacientams statistiškai reikšmingai sumažėjo hemoglobino, trombocitų kiekis kraujyje, padidėjo šlapalo, kreatinino koncentracija, padidėjo kepenų fermentų aktyvumas (alanininės ir asparagininės transferazių, bei šarminės fosfatazių) kraujyje. Leukocitų kiekis kraujyje nepakito. Taikant chemoterapiją, nustatyti pakitimai asmenų mityboje. Statistiškai reikšmingai sumažėjo pacientų svoris (vidutiniškai 1,0 kg, p<0,05) ir kūno masės indeksas ( vidutiniškai 0,4 vnt., p<0,05). Tyrimo eigoje išryškėjo gyvenimo kokybės simptomų skalės rodikliai, atspindintys mitybos būklę. Ryškiausiai pasireiškė viduriavimas, nuo 9,4 iki 29,9 proc., pykinimas ir vėmimas, nuo 23,9 iki 47,0 proc. Apetito praradimas didėjo nuo 35,0 iki 55,6 proc., vidurių užkietėjimas – nuo 15,4 iki 21,4 proc. Išvados:
4. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo gyvenimo kokybės rodikliai: sumažėjo funkcinės skalės ir bendros gyvenimo kokybės reikšmės, pagilėjo simptomai.
5. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo kraujo laboratorinių tyrimų rezultatai, pablogėjo tyrimų, atspindinčių kepenų ir inkstų būklę, rezultatai.
6. Po chemoterapijos gydymo pacientams pablogėjo mitybos būklė: sumažėjo kūno masė, kūno masės indeksas, paryškėjo simptomai, susiję su mityba.