LSMU CRIS :: Explore section

Browse

Search ETD

Recent Additions

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija: akių morfologinių ir hemodinaminių rodiklių pokyčių po kataraktos chirurginio gydymo bei imunogenetinių veiksnių tyrimas
[Age-related macular degeneration: study of ocular morphological and hemodynamic changes after cataract surgery and immunogenetic factors]
doctoral thesis
Gudauskienė, Gailė
2023-12-21
Title. AGE-RELATED MACULAR DEGENERATION: STUDY OF OCULAR MORPHOLOGICAL AND HEMODYNAMIC CHANGES AFTER CATARACT SURGERY AND IMMUNOGENETIC FACTORS Originality. Age-related macular degeneration (AMD) is a multifactorial disease of the central retina leading to progressive and irreversible visual impairment, triggered by various risk factors and related to macrophage and inflammatory component accumulation, local chronic inflammation and a strong genetic predisposition. CCL2 chemokine is responsible for monocyte chemotaxis, binds to the CCR2 and causes a cascade of signalling pathways associated with inflammatory processes and this CCL2/CCR2 signalling cascade may play a critical role in macrophage-triggered photoreceptor degeneration and may be involved in the AMD pathological mechanism. In developed countries cataract is cured by phacoemulsification and intraocular lens implantation, however this surgical procedure induces inflammation and changes not only on retina but also on choroid as well. This study evaluates the relationship of ocular morphological, hemodynamic factors and early AMD occurence, compares the data among healthy eyes, eyes with cataract and early AMD and with cataract without AMD before and after cataract surgery, analyses the associations between immunogenetic factors (CCL2, CCR2 genes SNPs, serum CCL2 and CCR2 level) and early AMD occurence.
56
Value of miRNAs (-146b, -222, -21, -221, -181b) in the Diagnosis and Prognosis of Papillary Thyroid Carcinoma
[miRNR (-146b, -222, -21, -221, -181b) reikšmė papilinės skydliaukės karcinomos diagnozei bei ligos prognozei]
doctoral thesis
Kondrotienė, Aistė
2023-12-14
Papilinė skydliaukės karcinoma (PSK) yra dažniausiai diagnozuojamas skydliaukės vėžio tipas. Ligos diagnostika kelia iššūkių. Net ir po gydymo apie 20 % pacientų po kurio laiko PSK atsinaujina. Šiuo metu apie PSK atkryčio rizika vertinama pagrinde pagal klinikopatologinius faktorius, bet jie nėra tikslūs. Molekuliniai žymenys galėtų prisidėti prie tikslesnio PSK diagnostikos bei atsinaujinimo rizikos nustatymo ir padėti efektyviau diagnozuoti bei gydyti šią ligą. Tyrimo tikslas- nustatyti miRNR (-146b, -222, -221, -21, -181b) raiškos pokyčius sergantiesiems papiline skydliaukės karcinoma ir įvertinti tirtų molekulinių biožymenų reikšmę PSK diagnostikai ir prognozei. Tyrimą sudarė dvi dalys: retrospektyvinė ir perspektyvinė analizė. Penkių miRNR raiškos lygiai buvo analizuojami didelėje formaline fiksuotų parafine impregnuotų (FFPI) PSK audinių mėginių imtyje (n = 400) ir lyginami su sveiku skydliaukės audiniu. Rezultatai parodė, kad miRNR-146b, -222, -21, -221 raiška buvo didesnė, palyginti su sveiku skydliaukės audiniu. Visų penkių analizuotų miRNR raiška buvo padidėjusi tais atvejais, kai PSK atsinaujino, palyginti su remisijos atvejais. Tyrime taip pat analizuotas šių miRNR raiškos lygis 312 FFPI PSK audinių mėginiuose, atsižvelgiant į įvairius klinikopatologinius parametrus. Nustatyta, kad miRNR-21 raiškos lygis buvo didesnis vienžidininių navikų ir autoimuninio tiroidito atvejais, o miRNR-221 ir miRNR-222 - PSK audinių mėginiuose su ekstratiroidiniu išplitimu. Pacientų, sergančių mažesniais navikais (pT1a ir pT1b), miRNR-146b, miRNR-21, miRNR-221 ir miRNR-222 raiškos lygiai buvo mažesni, palyginti su pacientais, kuriems nustatyti didesni navikais (pT2, pT3, pT4). Pacientams, kuriems nustatyta metastazių limfmazgiuose stebėtas didesnis miRNR-222, -21, -221 ir -181b raiškos lygis. Didesnis miRNR-146b, -221, -21 paletės raiškos lygis buvo susijęs su mažesniu bendru išgyvenamumu . Vienfaktorinė analizė atskleidė, kad ilgesnis bendras išgyvenamumas susijęs su moteriška lytimi, jaunesniu amžiumi (< 55 metai) ir mažesniu naviko dydžiu (pT1a, pT1b). Daugiafaktorinė analizė parodė, kad metastazių limfmazgiuose buvimas ir didelis miRNA-146b, miRNA-221 ir miRNA-21 paletės raiškos lygis buvo susiję su trumpesnio bendro išgyvenamumo rizika. Šiuo tyrimu taip pat siekta įvertinti penkių miRNR (-146b, -222, -221, -21, -181b) kaip neinvazinių PSK biožymenų potencialą. Palyginome miRNR raiškos lygį PSK (49), gerybine mazgine struma (GM) (23) sergančiųjų ir sveikų kontrolinių asmenų (57) tiriamųjų grupių plazmos mėginiuose ir įvertinome jų ryšį su PSK klinikiniais patologiniais požymiais. Mūsų rezultatai atskleidė didelę visų penkių miRNR raišką PSK plazmos mėginiuose, palyginti su sveikais asmenimis. Tik miRNR-222 statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp PSK ir GM grupių. ROC analizė atskleidė, kad visos 5 miRNR molekulės gali būti potencialūs diagnostiniai biomarkeriai, padedantys atskirti PSK sergančius pacientus nuo sveikų. Atlikus ROC analizę taip pat nustatyta, kad miRNR-222 yra galimas plazmos diagnostinis biožymuo, leidžiantis atskirti PSK nuo GM. Apibendrinant miRNR-222 raiška galėtų būti naudojama klinikinėje praktikoje kaip diagnostinė priemonė PSK ir gerybinių skydliaukės mazgųdiferenciacijai, todėl tikslingi didesnės imties tyrimai. Tolesni miRNR-146b, -222, -21, -221, -181b tyrimai PSK srityje galėtų suteikti naujų PSK etiologijos ir patogenezės perspektyvų. miRNR-146b,-221 -21 paletė galėtų būti naudinga rizikos stratifikacijai ir individualizuoto ilgalaikio PSK pacientų stebėjimo plano kūrimui.
29
Imunomoduliuojančiųjų biomolekulių krekenose paieška ir jų pritaikymas galvijų žarnyno mikrobiotai
[Immunomodulatory Biomolecules in Colostrum: Investigation and Their Prospective Application in Modulating The Intestinal Microbiota of Cattle]
doctoral thesis
Grigalevičiūtė, Ramunė
2023-12-15
Krekenos yra pirmasis pienas, išsiskiriantis gimus veršeliui, ir turintis daug specifinių riebalų, baltymų ir tirpiųjų angliavandenių, užtikrinančių tinkamą naujagimių veršelių mitybą. Krekenose yra imunomoduliavimo savybių turinčių oligosacharidų, sialoligosacharidų, taip pat įvairių glikoproteinų bei glikolipidų, kurie, skirtinguose gyvūnų modeliuose, gali dar labiau moduliuoti imuninę funkciją. Tačiau, tikslūs mitybos poreikiai ir kalorijų skaičius, kurias suteikia krekenos, nėra iki galo ištirti. Yra teigiama, kad krekenų šėrimo parametrai priklauso nuo krekenų sugirdymo laiko, geografinės vietos ir gyvūno amžiaus. Vėlesniais tyrimais, kurių metu naudoti gyvūnų maitinimo modeliai nustatyta, jog krekenų nulemtas masės didėjimo fenotipas, veršeliams, girdomiems krekenomis, nėra tiesiogiai susijęs su krekenų maistingumu. Tyrimai, taikant C57BL/6 pelių ar Wistar žiurkių modelį nustatyta, kad girdymas krekenomis nelemia reikšmingo kūno masės didėjimo, – tai iškelia hipotezę apie antrinių, ne vien su maistingumu, susijusių veiksnių buvimą krekenose. Svarbu detaliai ištirti molekulinius mechanizmus, bei apibūdinti ir identifikuoti mikrobiotą moduliuojančias aktyvias krekenų biomolekules. Šių tyrimų metu, pirmą kartą gauti duomenys, kad krekenų imunomoduliacinis aktyvumas yra paremtas IL-6/IL-10 signaliniu keliu, kurie yra sukelti makrofagų. Šie tyrimai yra molekulinių mechanizmų, vykstančių girdant krekenomis, nustatymo pagrindas. Gauti rezultatai, leis kurti naujos kartos krekenomis arba jų komponentais paremtas strategijas, leidžiančias didinti veršelių sveikatingumą reguliuojant mikrobiotą ir imuninį atsaką žarnyne.
26
Clinical Efficacy and Safety of the Vienna Aortic Valve in Managing Patients Diagnosed with Severe Aortic Stenosis: a First-in-Human Feasibility Study
[Vienna aortos vožtuvo klinikinio efektyvumo ir saugumo vertinimas pacientams, sergantiems didele aortos vožtuvo stenoze: pirmasis žmonėms galimybių tyrimas]
doctoral thesis
Briedis, Kasparas
2023-11-23
The dry-pericardium VIENNA aortic valve is mounted on the valve delivery system, ready to be used, avoiding the need of valve crimping and mounting during the TAVI intervention. The dehydrated pericardium innovation may permit important saves of time and resources, avoiding potential errors during these processes. Also, it allows to be placed in the stock of medical devices of each hospital, facilitating its use at any moment in daily clinical practice, even in emergency situations. All requested in vitro tests have been performed. On biocompatibility tests, the VIENNA aortic valve system has satisfactorily met all recommended requirements to be applied in in vivo screenings. A pre-clinical animal study in sheep models has demonstrated promising performance and safety results. This First-in-Human (FIH) feasibility study conducted in a small group of patients was a crucial step in exploring the safety and efficacy of the pre-mounted dry-pericardium self-expandable VIENNA aortic valve TAVI system. This exploration is essential before the system can be widely adopted in larger multi-center clinical trials and subsequently in daily clinical practice. The aim of the study was to evaluate the safety, feasibility, clinical, and hemodynamic efficacy of the VIENNA aortic valve system and compare it with other TAVI aortic valve systems used in clinical practice for patients with symptomatic severe aortic valve stenosis who have been considered with intermediate or high surgical risk. This is a prospective, non-randomized, single-arm, single-center, first-in-human feasibility study in symptomatic patients with severe aortic stenosis (SAS). The study evaluated the safety and feasibility, clinical and hemodynamic performance of the device in 10 patients with SAS based on recommendations by the VARC-2. All inclusion and exclusion criteria, primary and secondary endpoints are listed at ClinicalTrials.gov identifier NCT04861805. In the primary endpoint analysis of the sudy, there was no cardiovascular death during the entire study period up to 1 year. One non-cardiovascular death unrelated to investigational medical device reported. VIENNA aortic valve met all device and technical safety criteria in all the patients (100%), based on definitions provided by the VARC-2. Post-procedure, 1 life-threatening bleeding event (10%) and 2 conduction disturbances (20%) requiring PPM implantation was observed. Within a one-year observation period, 3 (3/10) ischemic strokes of various severity levels were identified, of which only one (1/3) resulted in long-term neurological deficiency symptoms. Over the 1-year study observation period, both the mean and peak aortic valve pressure gradients significantly decreased, while the aortic valve area and the indexed aortic valve area showed a significant increase when compared to baseline echocardiographic data (p<0.0001 for all measurements). Quality of life indicators and an average 6-minute walk distance for patients did not significantly change from the baseline to the 1-year follow-up, based on KCCQ and 6MWT. The NYHA functional classification showed improvement in three patients (3/8), remained unchanged in another three (3/8), and deteriorated in two patients (2/8), of which one patient (1/2) was also diagnosed with stroke, and the other (1/2) with oncological disease within 1-year observation. Patients implanted with the VIENNA valve had a higher risk of stroke compared to other TAVI valves, with similar post-implantation mortality rates. While PPM implantation rates were consistent with other SE TAVI valves, they were more frequent than in TAVI procedures with BE valves. Additionally, the aortic valve area with the VIENNA valve was larger than that with Sapien S3 BE and CoreValve SE, but smaller than with the second-generation Evolut R SE TAVI valve. In summary, the identified feasibility and safety indicators of the VIENNA aortic valve, coupled with the absence of cardiovascular mortality up until 1-year, substantiate that this valve can be safely utilized in subsequent long-term clinical trials with a larger cohort with patients diagnosed with symptomatic severe aortic valve stenosis who are deemed at intermediate or high surgical risk.
32 16
„Darbo narkotikų” kultūra: padavėjų ir barmenų žvilgsnis į narkotikų vartojimą darbe
[The Culture of "Work Drugs": Waiters' and Bartenders' View of Stimulant Drug Use at Work]
bachelor thesis
Vestina Prochorskytė
2023-06-07
Despite the prevalence of stimulant-drug use among bartenders and waiters, there is a lack of qualitative research that explores the underlying factors and subjective experiences behind this trend of this particular occupational group. Thus, this empirical study aims to address this gap by uncovering the underlying psychological and social factors that may contribute to the tendency to engage in unhealthy behaviors, specifically the use of stimulant drugs in the workplace, by exploring the nature of this practice, the socio-cultural context and other subjective experiences of the use of stimulant drugs in the work environment, focusing on individuals working in the customer service sector – bartenders and waiters. Using a thematic analysis method developed by V. Braun and Clarke (2006), this study analyzes qualitative data obtained through semi-structured interviews with employees of restaurants, bars, and nightclubs. Findings reveal how workplace culture and norms, stressful job demands, personnel policies, and personal factors all contribute to and/or enable the use of stimulant drugs in this environment. These findings emphasize the importance of developing prevention strategies for this sector and provide recommendations for improving the personal, social, and work-related well-being of restaurant, bar, and similar workplace employees.
23

Most viewed

Reabilitacija po pooperacinių pilvo sienos išvaržų operacijų
[Rehabilitation After Postoperative Abdominal Wall Hernia Surgery]
master thesis
Tamaliūnaitė, Gabija
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Reabilitacija po pooperacinių pilvo sienos išvaržų operacijų. Autorė: Gabija Tamaliūnaitė Tyrimo tikslas. Įvertinti reabilitacijos efektyvumą pilvo sienos raumenų funkcinės būklės atsistatymui pacientams po pooperacinės pilvo sienos išvaržų operacijų. Uždaviniai. 1. Įvertinti pilvo sienos raumenų funkcinę būklę prieš pooperacinės pilvo sienos išvaržos operaciją. 2. Įvertinti pilvo sienos raumenų funkcinius pokyčius praėjus 2mėn. po pooperacinės pilvo sienos išvaržos operacijos, atlikus reabilitaciją. 3. Palyginti pilvo sienos raumenų funkcinę būklę prieš reabilitaciją ir praėjus 2mėn. po reabilitacijos Metodai. Ištirti 7 pacientai, kurie 2019 02 27 - 2020 05 21 laikotarpiu LSMUL Kauno klinikų chirurgijos skyriuje operuoti dėl pooperacinės pilvo sienos išvaržos. Prieš operaciją buvo atliktas detalus priešoperacinis ištyrimas – funkciniai mėginiai, izometrinis ir izokinetinis tyrimas “Biodex“ sistema. Visiems tiriamiesiems buvo atlikta išvaržos plastika „sublay“ metodika. Praėjus 3 savaitėms po operacijos, visiems pacientams buvo atlikti funkciniai mėginiai ir pradėta taikyti reabilitacija – 2 sesijos per vieną savaitę, 6 savaites. Praėjus 2 mėnesiams, pacientams buvo atliktas funkcinis įvertinimas - liemens raumenų jėgos, ištvermės matavimas „Biodex“ dinamometru. Įvertintas reabilitacijos efektyvumas. Rezultatai. Atsistojimo nuo kėdės testo, bei Biodex izometrinio tyrimo metu matuotos maksimalios pilvo sienos raumenų jėgos rezultatų pagerėjimas po reabilitacijos buvo statistiškai reikšmingi, visuose kituose tyrimuose galime stebėti pacientų rezultatų pagerėjimą, nors rezultatai ir nėra statistiškai reikšmingi. Šiuo tyrimu gauti rezultatai, atitinka anksčiau darytų klinikinių tyrimų rezultatus, rodančius, jog įvairios ankstyvos reabilitacijos programos davė teigiamus, kliniškai reikšmingus rezultatus. Išvados. Ankstyva reabilitacija po pilvo sienos išvaržos operacijos turi teigiamą poveikį pilvo sienos raumenų funkcinei būklei praėjus 2 mėn. po operacijos: a. Reikšmingai pagerėjo pacientų „atsistojimo nuo kėdės” testo rezultatai b. Reikšmingai padidėjo maksimali pilvo sienos raumenų jėga izometrinio susitraukimo metu
348
M. Lukošaitytės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. K. Vitkevičius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. – Kaunas, 2019.
[Milda Lukošaitytė. Master's thesis/Scientific supervisor doc. K. Vitkevičius. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Pharmacy, Analytical and Toxicological Chemistry Departament. Kaunas, 2019]
master thesis
Lukošaitytė, Milda
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2019
Tyrimo tikslas - atlikti kokybinį ir kiekybinį B3, B6 ir B12 vitaminų nustatymą vitaminizuotuose gėrimuose pritaikant efektyviosios skysčių chromatografijos metodą bei palyginti tų pačių gėrimų, parduodamų skirtingose šalyse (Lietuva ir Lenkija) sudėtį. Tyrimo uždaviniai: parinkti, pritaikyti ir validuoti pasirinkta efektyciosios skysčių chromatografijos (ESC) metodiką vitaminų B3, B6 ir B12 analizei vitaminizuotuose gėrimuose. Identifikuoti B3, B6 ir B12 vitaminus šiuose gėrimuose. Kiekybiškai įvertinti vitaminų B3, B6 ir B12 kiekį vitaminizuotuose gėrimuose bei palyginti Lietuvoje ir Lenkijoje parduodamų gėrimų sudėtį. Rezultatai: pritaikyta ESC metodika, kurioje eliuentas yra acetonitrilas bei 0,1% trifluoracto (TFA) rūgšties vandeninis tirpalas (50:50, v/v). Metodika buvo validuota ir sėkmingai pritaikyta vitaminų B3 ir B6 kokybiniam bei kiekybiniam nustatymui, tačiau ši metodika netiko vitamino B12 nustatymui mišinyje, kai vitamino B6 koncentracija viršijo B12 kiekį tūkstančiais kartų, įvyko kolonėlės perpildymas, vitamino B6 smailė galimai uždengė B12 ir todėl jo negalima buvo identifikuoti.
288 65
Šunų Kušingo sindromo diagnostika ir gydymo trilostanu efektyvumo įvertinimas
[Diagnosis and efficacy of trilostane for the treatment of canine Cushing's syndrome]
master thesis
Šabanovaitė, Greta
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Kušingo sindromo diagnozavimas neretai gali būti ilgas ir sudėtingas procesas. Šios ligos klinikiniai požymiai ne visuomet yra ryškūs, o vieno 100 proc. tikslaus tyrimo šiuo metu nėra. Šio darbo tikslas buvo įvertinti Kušingo sindromo diagnostikos būdus ir gydymo trilostanu efektyvumą šunims, sergantiems Kušingo sindromu. Tyrimas buvo atliktas 2020 – 2021 m. X veterinarijos klinikoje. Šunys tyrimui atrinkti remiantis klinikiniais požymiais bei laboratorinių tyrimų rezultatais. Į tyrimą buvo įtraukta 14 šunų. Dažniausiai nustatyti Kušingo sindromo klinikiniai požymiai buvo poliurija ir polidipsija (100 proc.) bei odos pažeidimai (86 proc.), iš kurių dažniausi buvo alopecija ir plona gyvūno oda (71 proc.). Taip pat buvo stebimi tokie klinikiniai požymiai kaip sumažėjęs šuns aktyvumas (71 proc.), padidėjusi pilvo apimtis (57 proc.), apsunkintas kvėpavimas (29 proc.) bei polifagija (21 proc.). Ligos įtarimui sustiprinti bei kitoms ligoms atmesti buvo atliekami kraujo morfologiniai, biocheminiai bei šlapimo tyrimai. Pastebėta, kad šunims, sergantiems Kušingo sindromu padidėja šarminės fosfatazės (79 proc.) ir alaninaminotransferazės (43 proc.) kiekis kraujo serume, taip pat būdinga stresinė leukograma (50 proc.) bei mažas šlapimo santykinis tankis (70 proc.). Atliekant mažos dozės deksametazono supresijos testą, bazinis kortizolio kiekis buvo pakilęs virš normos ribų 50 proc. šunų, o diagnostinis 8 val. kortizolio kiekio padidėjimas nustatytas visiems į tyrimą įtrauktiems šunims. Gydymui buvo naudojamas trilostanas, kurio vidutinė pradinė dozė buvo 1,1 mg/kg. Gydymo efektyvumui įvertinti buvo stebimi klinikiniai požymiai praėjus 10 d., 1-3 mėn. bei 3-6 mėn. Gydymas trilostanu efektyviai (100 proc.) sumažino polidipsijos, poliurijos ir polifagijos pasireiškimą per 3-6 mėnesių laikotarpį. Odos ir kailio būklės pagerėjimas buvo stebimas po 6 mėnesių 43 proc. šunų.
203 32
Ne didelio tankio liporoteinų cholesterolio (ne-DTL cholesterolio) klinikinė reikšmė lipidų apykaitos sutrikimų diagnostikai
[Clinical Significance of Non-High Density Lipoprotein Cholesterol (non-HDL Cholesterol) in Diagnostics of Dyslipidemia]
master thesis
Soinskienė, Neringa
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Magistro darbo autorius. Neringa Soinskienė Magistro darbo pavadinimas. Ne didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (ne-DTL cholesterolio) klinikinė reikšmė lipidų apykaitos sutrikimų diagnostikai. Tyrimo tikslas. Įvertinti ne didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (ne-DTL-Chol) klinikinę reikšmę lipidų apykaitos sutrikimų diagnostikai. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti mišria dislipidemija sergančių pacientų amžių, rūkymo ir padidėjusio KMI dažnį vyrų ir moterų grupėse. 2. Nustatyti ir įvertinti lipidų apykaitos rodiklių (bendro cholesterolio (B-Chol), didelio tankio lipoprotenų cholesterolio (DTL-Chol), mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Chol), trigliceridų (TG), ne didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (ne-DTL-Chol)) bei uždegimo žymenų reikšmes pacientams su mišria disipidemija atsižvelgiant į jų amžiaus grupę ir lytį. 3. Nustatyti ir įvertinti ne-DTL-Chol ryšį su kitais lipidų apykaitos žymenimis ir uždegimo rodikliais pacientams su mišria dislipidemija. Tyrimo objektas ir metodai. Atrinkta 199 tiriamųjų, gydytų LSMUL KK, imtinai 2020–2022 m., kuriems diagnozuota mišri dislipidemija (E78.2) pagal TLK-10-AM sisteminių ligų sąrašą. Iš jų 50,8 proc. (n=101) vyrai ir 49,2 proc. (n=92) moterys. Buvo vertinamas tiriamųjų amžus, lytis, KMI, rūkymo dažnis, lipidų apykaitos ir uždegimo žymenų laboratorinių tyrimų duomenys. Biocheminiai tyrimai buvo atlikti automatine biochemine sistema AU680 (Beckman Coulter, JAV). Bendro kraujo tyrimai buvo atlikti Beckman Coulter Unicel DXH 800 hematologiniu analizatoriumi (Beckman Coulter, JAV). Rezultatai ir išvados: 1. Mišri dislipidemija statistiškai reikšmingai dažniau buvo diagnozuota vyresnėms moterims ir rūkantiems vyrams. Padidėjusio KMI-o dažnis mišria dislipidemija sergančių vyrų ir moterų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 2. Vyresniems nei 70 metų pacientams nustatytos statistiškai reikšmingai mažesnės trigliceridų koncentracijos nei jaunesniems kitų amžiaus grupių pacientams. Kitų lipidų apykaitos žymenų (B-Chol, DTL-Chol, MTL-Chol ir ne-DTL-Chol) koncentracijų skirtumų tarp skirtingo amžiaus grupių pacientų nenustatyta. 3. ne-DTL-Chol koncentracijos pasižymi reikšminga tiesiogine sąsaja su B-Chol, MTL-Chol ir TG koncentracijomis bei atvirkštine sąsaja su DTL-Chol koncentracija.
172
Emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymo programos 3-6 metų vaikams veiksmingumo vertinimas
[Evaluation of the Effectiveness of the Emotional and Social Competence Development Program for Children Aged 3-6]
master thesis
Kapsevičiūtė, Vasarė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Kapsevičiūtė, V. (2022). Emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymo programos 3-6 metų vaikams veiksmingumo vertinimas (Klinikinės sveikatos psichologijos magistro baigiamasis darbas). Mokslinė vadovė: doc. dr. Giedrė Širvinskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas – 61 p. Šio darbo tikslas buvo įvertinti emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymo programos 3-6 metų vaikams veiksmingumą. Tyrime dalyvavo 3-6 metų vaikai, lankantys ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas (n=64), jų tėvai ir įstaigose dirbantys pedagogai. Tiriamųjų atrankai naudota tėvų anketa skirta socialinių demografinių charakteristikų vertinimui bei „EMK atrankos anketa pedagogams“ (vok. santr. EMK Screening) (Petermann ir Gust, 2016). Šio instrumento rezultatai taip pat naudoti formuojant poveikio ir lyginamąsias vaikų grupes. Pirmo matavimo metu atliktas individualus psichologinis vaikų vertinimas taikant „Trejų–šešerių metų amžiaus vaikų emocinių kompetencijų vertinimo aprašą“ (EMK 3-6 aprašas) (vok. Inventar zur Erfassung emotionaler Kompetenzen bei Drei-bis Sechsjährigen) (Petermann ir Gust, 2016). Pirmą matavimą sudarė ir tiriamųjų atrankos metu atrinktų vaikų „EMK atrankos anketos pedagogams“ rezultatai. Poveikio grupės vaikai, suskirstyti į dvi grupes pagal amžių (3-4 metų ir 5-6 metų) dalyvavo poveikio programoje „Emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymo pratybose ELLA“ (vok. ELLA, ein Training zur Förderung der emotionalen und sozialen Kompetenz) (Amtmann ir Kerbl, 2022). Po poveikio programos atliktas antras matavimas naudojant „EMK atrankos anketą pedagogams“ ir „EMK 3-6 aprašą“. Rezultatų analizė parodė, kad remiantis „EMK atrankos anketos pedagogams“ duomenimis, poveikio grupėje po poveikio programos pagerėjo dvi kompetencijos iš trijų - emocijų žinojimas ir savireguliacija. Remiantis „EMK 3-6 aprašo“ duomenimis, poveikio grupėje pagerėjo visos trys kompetencijos - pirminių emocijų, antrinių emocijų ir prosocialaus elgesio. Apibendrinant šio tyrimo rezultatus galima teigti, jog emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymo programa yra veiksminga siekiant pagerinti 3-6 metų vaikų emocines ir socialines kompetencijas.
149 135

Most downloaded

Galvos ir kaklo kraujagyslių ultragarsinių tyrimų parametrų vertė prognozuojant lengvo kognityvinio sutrikimo progresavimą į demenciją : daktaro disertacija : biomedicinos mokslai, medicina (06B) / Saulius Rutkauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos akademija
doctoral thesis
Rutkauskas, Saulius
Kaunas,:
[...]. Tyrimo tikslas. Nustatyti neurosonografinių galvos ir kaklo arterijų parametrų vertę prognozuojant demenciją lengvą kognityvinį sutrikimą turintiems pacientams. Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų demografines ir klinikines charakteristikas ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 2. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų ekstrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 3. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų intrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 4. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų sienelių parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 5. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų aterosklerozinius požymius ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 6. Įvertinti bendrą tiriamųjų demografinių ir klinikinių charakteristikų bei neurosonografinių parametrų diagnostinę reikšmę prognozuojant progresavimą iš lengvo kognityvinio sutrikimo į demenciją. [...].
456 2
Ankstyvos skrandžio vėžio bei ikivėžinių būklių diagnostikos galimybių įvertinimas : daktaro disertacija : biomedicinos mokslai, medicina (07 B) / Audrius Ivanauskas; Kauno medicinos universitetas
doctoral thesis
Ivanauskas, Audrius
Kaunas,:
377 4
Šunų tarpslankstelinio disko ligos pasireiškimas, diagnostika ir gydymas
[Intervertebral disc disease manifestation, diagnostics and treatment in dogs]
master thesis
Sidorenko, Erika
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2020
Darbo tikslas: ištirti šunų tarpslankstelinio disko ligos (TDL) pasireiškimą ir išanalizuoti šį pakitimą, jo diagnostikos bei gydymo metodus. Magistro baigiamajame darbe aprašomos tirtų šunų tarpslankstelinio disko išvaržos. Tyrimo duomenys rinkti 2017 – 2018 metais „X“ klinikoje. Surinkta informacija apie 150 šunų, kuriems buvo diagnozuota TDL, analizuoti šios ligos pasireiškimo dažnumas, kompiuterinės tomografijos (KT) ir magnetinio rezonanso (MRT) tyrimais gauti vaizdiniai, šunims taikyti gydymo metodai bei nustatytas gydymo efektyvumas. Ligos diagnozei patvirtinti 145 šunims atliktas KT tyrimas, 5 - MRT tyrimas. Pagal nustatytą ligos sunkumą 89 šunims skirtas chirurginis gydymas, o 61 - konservatyvus. Šunys suskirstyti į tiriamasias grupes pagal: amžių (metais), lytį (patelės, patinai), veislę (mišrūnai, veisliniai), nustatytos stuburo išvaržos lokalizacijos stuburo segmentą (C1 – C5, C6 – T2, T3 – L3, L4 – S3, daugybiniai segmentai), taikytą gydymo metodą: konservatyvų (NVNU su narvo režimu) arba chirurginį (hemilaminektomijos/ laminektomijos, ventralinės angos dekompresijos operacijos). Gydymo efektyvumui įvertinti gydymo pradžioje ir 4 savaitės po gydymo įvertinti 3 kriterijai: skausmas, eisena, priopriocepcinė korekcija su giliojo (antkaulio) skausmo jutimu. Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad TDL dažniausiai pasireiškė 6 – 9 metų amžiaus 11,5 ± 7,6 kg svorio mišrūnams bei trumpaplaukių taksų veislės šunims T3 – L3 torakolumbariniame stuburo segmente. Šunų lytis ligos pasireiškimui įtakos neturėjo. Įvertinus 3 kriterijus nustatyta, kad chirurginis gydymas yra efektyvesnis už konservatyvų gydymą (p<0,001).
7 373
Chemoterapijos įtaka pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, mitybos būklei ir gyvenimo kokybei
[Assessment of quality of life and nutritional status among patients with cancer diseases received chemotherapy]
master thesis
Alaveckienė, Inga
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2013
Sergamumas piktybiniais navikais didėja. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama po daugiau nei 17 800 naujų vėžio atvejų. Onkologinių ligonių gydyme dažnai taikoma chemoterapija, gydymas citotoksiniais preparatais. Šis gydymas sukelia eilę toksinių reiškinių, kurie pablogina paciento būklę, mitybos statusą, gydymo efektyvumą. Darbe tiriama, kaip pasikeičia pacientų, sergančių ginekologinės ir abdominalinės lokalizacijos piktybiniais navikais ir gaunančius gydymą chemoterapija, mityba, fizinė, emocinė, socialinė būsenos, kaip jos psichologiškai reaguoja į chemoterapinį gydymą. Darbo tikslas - įvertinti pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybę ir mitybos būklę, taikant chemoterapinį gydymą. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: 1. Nustatyti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvenimo kokybę chemoterapijos gydymo metu. 2. Išanalizuoti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, laboratorinių tyrimų pokyčius chemoterapijos gydymo metu. 3. Įvertinti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, mitybos būklę chemoterapijos gydymo metu. Tirti 39 pacientai, gydomi chemoterapija dėl II, III, IV stadijos abdominalinės ir ginekologinės lokalizacijos piktybinių navikų. Tiriamiesiems 2012 m. kovo mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. prieš ir po chemoterapijos kurso imami kraujo laboratoriniai tyrimai, matuojamas svoris, skaičiuojamas kūno masės indeksas, įvertinama gyvenimo kokybė QLQ-C30 klausimynu. Po chemoterapijos pacientams pablogėjo gyvenimo kokybės rodikliai: pablogėjo funkcinės skalės rezultatai, nuo 67,2 iki 47,7 procentų, paryškėjo simptomai, skalės reikšmės pakilo nuo 30,6 iki 46,9, pablogėjo bendros gyvenimo kokybės vertinimas nuo 60,7 iki 45,1. Pacientams statistiškai reikšmingai sumažėjo hemoglobino, trombocitų kiekis kraujyje, padidėjo šlapalo, kreatinino koncentracija, padidėjo kepenų fermentų aktyvumas (alanininės ir asparagininės transferazių, bei šarminės fosfatazių) kraujyje. Leukocitų kiekis kraujyje nepakito. Taikant chemoterapiją, nustatyti pakitimai asmenų mityboje. Statistiškai reikšmingai sumažėjo pacientų svoris (vidutiniškai 1,0 kg, p<0,05) ir kūno masės indeksas ( vidutiniškai 0,4 vnt., p<0,05). Tyrimo eigoje išryškėjo gyvenimo kokybės simptomų skalės rodikliai, atspindintys mitybos būklę. Ryškiausiai pasireiškė viduriavimas, nuo 9,4 iki 29,9 proc., pykinimas ir vėmimas, nuo 23,9 iki 47,0 proc. Apetito praradimas didėjo nuo 35,0 iki 55,6 proc., vidurių užkietėjimas – nuo 15,4 iki 21,4 proc. Išvados: 1. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo gyvenimo kokybės rodikliai: sumažėjo funkcinės skalės ir bendros gyvenimo kokybės reikšmės, pagilėjo simptomai. 2. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo kraujo laboratorinių tyrimų rezultatai, pablogėjo tyrimų, atspindinčių kepenų ir inkstų būklę, rezultatai. 3. Po chemoterapijos gydymo pacientams pablogėjo mitybos būklė: sumažėjo kūno masė, kūno masės indeksas, paryškėjo simptomai, susiję su mityba.
28 360
Po visos skydliaukės pašalinimo operacijos išsivysčiusio hipoparatiroidizmo rizikos veiksniai ir jų klinikinė vertė : daktaro disertacija : medicinos ir sveikatos mokslai, medicina (M 001) / Vitalijus Eismontas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
[Risk factors for the development of hypoparathyroidism after total thyroidectomy and their clinical value.]
doctoral thesis
Eismontas, Vitalijus
Kaunas :: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai,
[...].Darbo tikslas Nustatyti rizikos veiksnius hipokalcemijai pasireikšti iškart po TT ir praėjus 6-12 mėn. po operacijos, įvertinti dažniausiai pasitaikančius simptomus bei jų klinikinę reikšmę per pirmąjį ir tolimąjį pooperacinį laikotarpius bei įvertinti perioperacines komplikacijas po TT. Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti hipokalcemijos pasireiškimo dažnį ir su ja susijusių simptomų pasireiškimo dažnį pacientams po TT. 2. Įvertinti hipokalcemijos pasireiškimo dažnį praėjus 6-12 mėnesių po TT. 3. Įvertinti galimus rizikos veiksnius hipokalcemijai pasireikšti po TT. 4. Nustatyti ir įvertinti perioperacines komplikacijas po TT. Darbo aktualumas, mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė. Išssivysčiusiose šalyse hipokalcemija po TT yra dažniausiai pasitaikanti komplikacija. Laikinos hipokalcemijos dažnis yra 0-65 poc. [6, 7]. Nuolatinės hipokalcemijos – iki 3 proc. [8-10]. Dažniausiai hipokalcemija po TT yra besimptomė, kliniškai nereikšminga ir lengvai koreguojama Ca ir vitamino D (vit. D) preparatais po operacijos. Šiuos pacientus galima greitai ir saugiai išrašyti iš stacionaro. Pacientams, kuriems hipokalcemija ryški, o po skydliaukės operacijos pradeda tirpti pirštai ar atsiranda Chvosteko ar Trousseau simptomų, reikalingas atidesnis stebėjimas ir gydymas stacionare, t.y. būtina ilgesnė gulėjimo trukmė, didesni tyrimų ir gydymo kaštai. Nors tema aktuali ir gan plačiai aprašoma mokslinėje literatūroje, tačiau nepavyko rasti duomenų apie hipokalcemiją po TT Lietuvoje. Šis daugiacentris perspektyvusis tyrimas yra pirmas Lietuvoje. [...].
8 329

Discover

Browse

Search ETD

Discover

Author

Advisor

Media Type

Subject

Area

Affiliation Department

Date issued

Exact Date

Defended

Access Rights

Has content