SANTRAUKA Karvių melžimo rodiklių analizė melžiant robotais Nedas Kvietkus Baigiamasis bakalauro darbas

Bakalauro baigiamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakultete, Gyvūnų auginimo technologijų institute ir X ūkyje 2024-2025 studijų metais. Karvių melžimo rodiklių analizei melžiant robotais buvo paimta 109 karvių melžimo duomenys. Pagrindiniai paimti duomenys: vieno melžimo primilžis (kg), pieno kiekio pokytis (kg/d), pieno primilžis per parą (kg), melžimo trukmė (min), vidutinis dienos melžimo srautas (kg/min). Šie duomenys buvo sugrupuoti pagal laktaciją, laktacijos laikotarpį dienomis ir melžimo skaičių per parą. Karvės buvo suskirstytos į tris grupes: pagal laktaciją (1, 2, 3 ir vyresnės), pagal laktacijos laikotarpį (iki 100 dienų, nuo 101 iki 200 dienų, nuo 201 iki 300 dienų ir nuo 301 ir vyresnės) ir pagal melžimo skaičių per parą (iki 2, nuo 2,01 iki 2,5 ir nuo 2,51 ir daugiau). Duomenų analizei ir apdorojimui buvo naudojama kompiuterinė programa „Microsoft Excel”. Naudojant šią programą buvo apskaičiuoti pagrindiniai statistiniai rodikliai: vidurkiai, jų paklaidos bei įvertintas duomenų statistinis patikimumas. Rezultatų skirtumai laikyti statistiškai patikimais, jei p reikšmė yra mažesnė už 0,05. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš trečios ir vyresnių laktacijų karvių per vieną melžimą buvo primelžiama vidutiniškai 4,71 kg (p<0,05) daugiau pieno nei iš pirmos laktacijos karvių ir 1,67 kg daugiau nei iš antros laktacijos karvių. Trečios ir vyresnių laktacijų karvių pieno srautas per parą 0,47 kg/min (p<0,05) didesnis nei pirmos laktacijos karvių. Vertinant laktacijos laikotarpį, nustatyta, kad karvių iki 100 laktacijos dienų primilžis per parą buvo 10,88 kg (p<0,05) didesnis nei karvių, kurios buvo pasiekusios 301 ir daugiau laktacijos dienų. O iš karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų per vieną melžimą buvo primelžta 3,61 kg (p<0,05) daugiau nei iš karvių, kurios buvo pasiekusios 301 ir daugiau laktacijos dienų. Melžimų skačius per parą turėjo reikšminga įtaką karvėms, kurios melžėsi 2,51 karto per parą ir daugiau, nes jos pasižymėjo 7,71 kg (p<0,001) didesniu paros primilžiu, palyginti su karvėmis, kurios buvo melžamos tik 2 kartus per parą. Bei karvės, kurios melžėsi daugiau nei 2,51 karto, turėjo 1:21 min (p<0,001) trumpesnį melžimą už karves, kurios melžėsi nuo 2,01 iki 2,5 karto per parą.

Raktažodžiai: primilžis, pieno kiekio pokytis, pieno srautas, melžimo trukmė.

E. Naseckaitės magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas dr. Mindaugas Liaudanskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. – Kaunas. Pavadinimas: Chelidonium majus L. žolės fenolinių junginių kokybinės ir kiekybinės sudėties tyrimas. Tyrimo tikslas: Ištirti didžiųjų ugniažolių (Chelidonium majus L.) žolės ėminių fenolinių junginių kokybinę ir kiekybinę sudėtį ir įvertinti jų ištraukų antioksidacinį aktyvumą in vitro. Uždaviniai: 1. Nustatyti didžiųjų ugniažolių žolės ėminių fenolinių junginių ekstrakcijos sąlygas. 2. Įvertinti vegetacijos laikotarpiu surinktų didžiųjų ugniažolių žolės ėminių fenolinių junginių kiekybinės sudėties varijavimą. 3. Ištirti skirtingose augavietėse surinktų didžiųjų ugniažolių žolės ėminių fenolinių junginių kokybinę ir kiekybinę sudėtį. 4. Nustatyti didžiųjų ugniažolių žolės ištraukų antioksidacinį aktyvumą in vitro. 5. Įvertinti koreliaciją tarp didžiųjų ugniažolių žolės ėminių fenolinių junginių kiekio ir jų ištraukų antioksidacinio aktyvumo in vitro. Tyrimo objektas ir metodai: C. majus žolės ėminiai surinkti Drąseikių kaime, Kauno rajone vegetacijos periodo metu ir iš 6 skirtingų augaviečių: Jurbarko, Lazdijų, Skuodo, Telšių, Valkininkų ir Zarasų. Bendras fenolinių junginių kiekis C. majus žolės ėminiuose nustatytas spektrofotometrine Folin–Ciocâlteu metodika. C. majus žolės ėminių ištraukų antioksidacinis aktyvumas nustatytas ABTS, CUPRAC ir FRAP metodikomis. Pritaikius UESC metodą, nustatyta kokybinė ir kiekybinė individualių fenolinių junginių sudėtis. Tyrimo rezultatai ir išvados: Didžiausia fenolinių junginių išeiga nustatyta ekstrahavus C. majus žolės ėminius 38 proc. (v/v) etanoliu, 20 min., naudojant 791 W ultragarso galią. Didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis (27,25±3,13 mg GRE/g) nustatytas birželio mėnesį surinktų C. majus žolės ėminiuose. Ištyrus skirtingose augavietėse surinktus C. majus žolės ėminius, didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis (38,70±1,12 mg GRE/g) nustatytas Lazdijuose surinktuose C. majus žolės ėminiuose. Stipriausias antiradikalinis aktyvumas (302,53±11,54 µmol TE/g, p<0,05) nustatytas ištyrus Lazdijuose surinktų C. majus žolės ėminių ištraukas. Pritaikius CUPRAC metodiką stipriausiu redukciniu aktyvumu (660,42±4,38 µmol TE/g, p<0,05) pasižymėjo Lazdijuose surinktų ėminių ištraukos, FRAP metodiką – Telšiuose rinktų ėminių ištraukos (112,25±8,59 µmol TE/g). Vegetacijos metu stipriausias antiradikalinis aktyvumas (177,53±22,28 µmol TE/g) nustatytas ištyrus liepos mėnesį surinktų C. majus žolės ištraukas. Naudojant CUPRAC metodiką, stipriausias redukcinis aktyvumas nustatytas ištyrus liepos mėnesį (188,88±7,49 µmol TE/g, p<0,05), FRAP metodiką – rugpjūčio mėnesį (58,63±4,68 µmol TE/g) rinktų C. majus žolės ėminių ištraukas. Atlikus C. majus žolės ėminių analizę UESC metodu, identifikuoti 9 junginiai, tarp kurių vyravo rutinas. Nustatyta stipri koreliacija tarp bendro fenolinių junginių kiekio ir redukcinio aktyvumo, įvertinto CUPRAC bei FRAP metodikomis.

M.Šimkaus magistro baigiamasis darbas: „Išplėstinės praktikos vaistininkų teikiamų paslaugų poreikio ir plėtros galimybių tyrimas“, mokslinis vadovas dr. Vaidas Skyrius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir Socialinės farmacijos katedra – Kaunas, 2025. Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų nuomonę apie įvairių farmacinių paslaugų poreikį visuomenės vaistinėje ir galimą šių paslaugų spektro plėtrą. Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti, kokios farmacinės paslaugos teikiamos Lietuvos visuomenės vaistinėje.
2. Išsiaiškinti, kokios farmacinės paslaugos teikiamos užsienio šalių visuomenės vaistinėse ir pacientų nuomonę apie jas.
3. Išnagrinėti pacientų nuomonę, kokių farmacinių paslaugų trūksta visuomenės vaistinėje.
4. Nustatyti įvairių amžiaus grupių pacientų požiūrį į vaistinko teikiamų farmacinių paslaugų kokybę bei jų lūkesčius. Metodika: Tyrimas atliktas 2023 - 2025 metais, analizuota su magistrinio darbo tema susijusi mokslinė literatūra. Suformulavus tyrimo tikslą ir uždavinius, tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis metodas – anoniminė anketinė apklausa, sudaryta iš 20 uždarojo tipo klausimų. Tyrimo metu išdalinta 350 anketų, iš kurių 308 tinkamai užpildytos ir buvo panaudotos analizei. Anketines apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) programinį paketą. Pateiktos lentelės ir grafikai sudaryti naudojant MS Office 2019 metų MS Excel skaičiuokle. Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu nustatyta, kad visuomenė domintų daugiau išplėstinių praktikos vaistininkų teikiamų paslaugų ir už jas sutiktų mokėti, tik kainos skiriasi nuo miesto, regiono. Daugiausiai žmonių mokėtų tarp 1-4 eurų už paslaugą Klaipėdoje 50,7 % (n=34) ir Mažeikiuose 40,4 % (n=38), o Kaune sutiktų mokėti 10 eurų ar daugiau už atliktas paslaugas 38 % (n=8) . Vertinant duomenis, trys daugiausiai susidomėjimo sulaukusios paslaugos: vartojamų vaistų peržiūra Kaune 55 % (n=56), Klaipėdoje 58 % (n=52), Mažeikiuose 56,7 % (n=67); lėtinių ligų 5 valdymas Mažeikiuose 35,5 % (n=42), Klaipėdoje 27 % (n=24), Kaune 29 % (n=29); individualių dozių suruošimas, pagal paskirtą gydymą Mažeikiuose 23 % (n=20), Kaune 35 % (n=35), Klaipėdoje 23 % (n=20). Norint pašalinti spragas, reikia: • Patobulinti pažintinių paslaugų kompensavimo modeliai. • Sustiprintas farmacininkų mokymas ir profesinis tobulėjimas. • Geresnis technologijų ir infrastruktūros integravimas pažangioms paslaugoms palaikyti. • Didesnis visuomenės informuotumas ir išplėstinės praktikos vaistininkų vaidmens sveikatos priežiūros srityje pripažinimas kaip pilnaverčių specialistų. Įveikusios šias kliūtis visuomenės vaistinės gali geriau patenkinti savo bendruomenių sveikatos priežiūros poreikius ir teikti platesnį vertingų paslaugų spektrą. Išvados: Įvertinta, kad išplėstinės praktikos vaistininkai, kol kas turi siaurą paslaugų spektrą. Teikia imunoprofilaktiką nuo sezoninio gripo, erkinio encefalito, pneumokokinės infekcijos, koronaviruso infekcijos vakcinomis. Dar gali atlikti greitąjį SARS-CoV-2 antigeno testą. Užsienyje, speficiškai pasirinktoje Jungtinėje Karalystėje yra daugybė teikiamų paslaugų, tokių kaip skiepai, rūkymo nutraukimas, hipertenzijos atvejų nustatymas, kurios skirstomos į esmines, išplėstines ir patobulintas. Pacientų pasitenkinimas yra didelis, tačiau reikia dėti daug pastangų siekiant skatinti pažangias paslaugas ir stiprinti bendradarbiavimą su kitais sveikatos priežiūros teikėjais. Anketinio tyrimo metu surinkti duomenys ir nustatyta žmonių nuomonė, jog daugeliui vaistininkų reikia papildomo mokymo, kad galėtų veiksmingai teikti tokias paslaugas kaip lėtinių ligų valdymas, nes vaistininkų vaidmuo yra per mažai visuotinai pripažintas. Įvairaus amžiaus pacientų tarpe augantys reikalavimai ir paklausa taip didina susidomėjimą papildomomis paslaugomis Pacientai vertina ir dažnai tikisi, kad šios išplėstinės paslaugos bus nemokamos arba apmokestintos mažomis sumomis.

Karščio streso poveikis dėsliųjų vištų kiaušinių kokybei

Justinas Karbauskas Magistrо baigiamasis darbas

Darbо tikslas – nustatyti karščio streso poveikį dėsliųjų vištų, laikomų ant kraiko ir ekologiniuose ūkiuose, kiaušinių kokybei. Tyrimui buvo atrinkta 70 dėsliųjų vištų kiaušinių iš dviejų paukštininkystės ūkių – ekologinio (EKO) ir ant kraiko laikomų vištų (NE EKO) ūkio. Kiaušiniai buvo laikomi 30 °C temperatūro 14 dienų. Tyrimo metu, kas parą buvo paimama po 10 kiaušinių ir nustatomi šie kokybiniai rodikliai: lukšto stiprumas ir storis, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalva (L*, a*, b*) ir trynio svoris. Analizuoti statistiškai reikšmingi pokyčiai (p<0,05), vertinant kiaušinių kokybinius rodiklius pagal dėsliųjų vištų laikymo sistemą ir kiaušinių dydžių kategorijas (S, M, L). Tyrimo rezultatai parodė, kad bandymo pradžioje (0 parą) ekologinių vištų kiaušiniai visose dydžių kategorijose pasižymėjo stipresniu lukštu: S kategorijos – 29 proc., M kategorijos – 28 proc., L kategorijos – 36 proc., palyginti su ant kraiko laikomų vištų kiaušiniais (p < 0,05). Po 14 parų laikymo 30°C temperatūroje lukšto stiprumas sumažėjo visose grupėse, tačiau ekologiniai kiaušiniai išlaikė reikšmingai didesnį atsparumą. Per visą laikymo 30°C temperatūroje laikotarpį, Hafo vienetas ir baltymo aukštis buvo didžiausi ekologiškų M ir L kategorijų kiaušinių, palyginti su kitais mėginiais. Trynio spalvos šviesumas, gelsvumas ir rausvumas labiausiai sumažėjo ant kraiko laikomų vištų kiaušinių, per visą tyrimo laikotarpį. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad ekologinėmis sąlygomis laikomų vištų kiaušiniai, taikant 30°C temperatūros karščio stresą, geriau išlaiko kiaušinių kokybinius rodiklius, palyginti su ant kraiko laikomų vištų kiaušiniais.

Raktažodžiai: kiaušinių kokybė, karščio stresas, ekologinė paukštininkystė, dėsliosios vištos.

Įvadas ir tikslas. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis svarbu ne tik tinkamai gydyti Helicobacter pylori infekciją, bet ir atlikti bei įvertinti gydymo kontrolę. Lietuva priklauso H.pylori infekcijos gydymo Europos registrui (Hp-EuReg). Šio tyrimo tikslas yra įvertinti H. pylori išnaikinimui skiriamus vaistų derinius, jų atitikimą Mastrichto V konsensuso rekomendacijoms ir eradikacijos efektyvumą. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti 2013 – 2019 metais Lietuvoje H.pylori išnaikinimui skiriamus vaistų derinius, jų skyrimo trukmę ir veiksmingumą bei įvertinti, ar skiriami deriniai atitinka tarptautines gaires (Mastrichto V/Florencijos konsensuso rekomendacijas). Metodai. Buvo analizuojami Hp-EuReg duomenys, surinkti Lietuvoje 2013-2019 metais. Tyrimo metu į registrą nuolat buvo įtraukiami nauji pacientai, o jame jau esantys pacientai buvo kviečiami atvykti atlikti pakartotinį diagnostinį infekuotumo tyrimą po gydymo. Norėdami įvertinti Lietuvoje taikomus H.pylori diagnostikos ir gydymo metodus palyginome juos su Europoje naudojamomis Mastrichto V rekomendacijomis. H.pylori infekcijos gydymo veiksmingumas buvo apskaičiuotas taikant mITT rodiklį (ang. modified Intention-To-Treat). H.pylori infekcijos gydymo efektyvumui palyginti, atsižvelgiant į skirtą gydymo schemą bei jos skyrimo trukmę, buvo taikytas Z-testas. Tyrimo dalyviai. Į Helicobacter pylori infekcijos gydymo Europos registrą 2013-2019 metais Lietuvoje įtraukti pacientai. Rezultatai. 2013 – 2019 metais į Hp-EuReg iš viso buvo įtraukti 1408 pacientai. Dažniausiai H.pylori infekcija buvo diagnozuota greituoju ureazės testu (49,5 proc. atvejų). 93,5 proc. atvejų H.pylori sunaikinimui skirti trijų vaistų deriniai (PSI + 2 antibiotikai). 93,6 proc. pirmos eilės gydymui skirtų eradikacijos vaistų derinių sudarė PSI, klaritromicino ir amoksicilino (PSI+C+A) derinys. Dažniausiai antros eilės gydymui buvo skirtas PSI, amoksicilino ir levofloksacino (PSI+A+L) derinys (57,1 proc. atvejų). Pirmos eilės gydymui dažniausiai buvo skiriamas 7 dienų trukmės vaistų kursas (49 proc. atvejų), o antros bei trečios eilės gydymui dažniausiai buvo skiriamas 10 dienų trukmės vaistų kursas (atitinkamai 71,4 proc. bei 51,9 proc. atvejų). Dažniausiai skiriamas PSI buvo omeprazolas (40,7 proc.) H.pylori infekcijos gydymo veiksmingumas buvo įvertintas išanalizavus 298 atvejus. PSI+C+A derinio efektyvumas buvo 86,3 proc. Antros eilės gydymo metu skirto PSI+A+L derinio efektyvumas buvo 86,2 proc. Bendras 298 atvejų H.pylori eradikacijos veiksmingumas buvo 86,9 proc. Išvados. Įvertinus H.pylori infekcijos atsparumą antibiotikams Lietuvoje, gydymui skirtų vaistų derinių pasirinkimą bei jų skyrimo trukmę galima teigti, kad jie atitinka tarptautines Mastrichto V/ Florencijos konsensuso rekomendacijas. Rekomendacijos. Neinvazinei H.pylori diagnostikai patariame rinktis šlapalo kvėpavimo testą arba monokloninio išmatų antigeno tyrimą. H.pylori išnaikinimui patvirtinti tinkamiausias neinvazinis diagnostinis tyrimas yra šlapalo kvėpavimo testas. H.pylori infekcijos gydymui skirti tik 10-14 dienų trukmės gydymą.

Tyrimo tikslas - atlikti kokybinį ir kiekybinį B3, B6 ir B12 vitaminų nustatymą vitaminizuotuose gėrimuose pritaikant efektyviosios skysčių chromatografijos metodą bei palyginti tų pačių gėrimų, parduodamų skirtingose šalyse (Lietuva ir Lenkija) sudėtį. Tyrimo uždaviniai: parinkti, pritaikyti ir validuoti pasirinkta efektyciosios skysčių chromatografijos (ESC) metodiką vitaminų B3, B6 ir B12 analizei vitaminizuotuose gėrimuose. Identifikuoti B3, B6 ir B12 vitaminus šiuose gėrimuose. Kiekybiškai įvertinti vitaminų B3, B6 ir B12 kiekį vitaminizuotuose gėrimuose bei palyginti Lietuvoje ir Lenkijoje parduodamų gėrimų sudėtį. Rezultatai: pritaikyta ESC metodika, kurioje eliuentas yra acetonitrilas bei 0,1% trifluoracto (TFA) rūgšties vandeninis tirpalas (50:50, v/v). Metodika buvo validuota ir sėkmingai pritaikyta vitaminų B3 ir B6 kokybiniam bei kiekybiniam nustatymui, tačiau ši metodika netiko vitamino B12 nustatymui mišinyje, kai vitamino B6 koncentracija viršijo B12 kiekį tūkstančiais kartų, įvyko kolonėlės perpildymas, vitamino B6 smailė galimai uždengė B12 ir todėl jo negalima buvo identifikuoti.

Darbo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti maisto produktų užterštumą chloroorganiniais pesticidais ir organiniais fosforo junginiais Darbo uždaviniai: 1. Surinkti ir išanalizuoti chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių kiekius maisto produktuose reglamentuojančius teisės aktus; 2. Surinkti ir išanalizuoti chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių patekimą į maisto produktus, jų sukeliamą žalą bei kiekius maisto produktuose - mokslinę literatūrą; 3. Išanalizuoti 1998-2006 metų chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių stebėsenos plano ypatumus; 4. Išanalizuoti 1998-2000 ir 2002-2006 metais sukauptų visų chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių stebėsenos rezultatus pagal apskritis ir maisto žaliavų grupes. Mityba, suvartojamo maisto asortimentas bei kokybė turi didelės reikšmės žmogaus sveikatai. Tačiau kai kuriose gyvulinės kilmės maisto produktų žaliavose vis dar aptinkama kenksmingų medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai, pesticidai ir PCB. Atlikti tyrimai rodo, kad maisto produktuose nustatyti pesticidų kiekiai daugeliu atvejų yra mažesni negu leidžiami higienos normose, o daugelyje bandinių šių teršalų visiškai nerasta. Nors medžiagų likučiai yra nedideli, tačiau šie pesticidai jau nenaudojami 30 metų ir jų maisto produktuose neturi būti. Tad dar kartą įrodyta, kad žemės ūkyje yra būtina mažinti cheminių medžiagų naudojimą.

Reabilitacija po pooperacinių pilvo sienos išvaržų operacijų. Autorė: Gabija Tamaliūnaitė Tyrimo tikslas. Įvertinti reabilitacijos efektyvumą pilvo sienos raumenų funkcinės būklės atsistatymui pacientams po pooperacinės pilvo sienos išvaržų operacijų. Uždaviniai. 1. Įvertinti pilvo sienos raumenų funkcinę būklę prieš pooperacinės pilvo sienos išvaržos operaciją. 2. Įvertinti pilvo sienos raumenų funkcinius pokyčius praėjus 2mėn. po pooperacinės pilvo sienos išvaržos operacijos, atlikus reabilitaciją. 3. Palyginti pilvo sienos raumenų funkcinę būklę prieš reabilitaciją ir praėjus 2mėn. po reabilitacijos Metodai. Ištirti 7 pacientai, kurie 2019 02 27 - 2020 05 21 laikotarpiu LSMUL Kauno klinikų chirurgijos skyriuje operuoti dėl pooperacinės pilvo sienos išvaržos. Prieš operaciją buvo atliktas detalus priešoperacinis ištyrimas – funkciniai mėginiai, izometrinis ir izokinetinis tyrimas “Biodex“ sistema. Visiems tiriamiesiems buvo atlikta išvaržos plastika „sublay“ metodika. Praėjus 3 savaitėms po operacijos, visiems pacientams buvo atlikti funkciniai mėginiai ir pradėta taikyti reabilitacija – 2 sesijos per vieną savaitę, 6 savaites. Praėjus 2 mėnesiams, pacientams buvo atliktas funkcinis įvertinimas - liemens raumenų jėgos, ištvermės matavimas „Biodex“ dinamometru. Įvertintas reabilitacijos efektyvumas. Rezultatai. Atsistojimo nuo kėdės testo, bei Biodex izometrinio tyrimo metu matuotos maksimalios pilvo sienos raumenų jėgos rezultatų pagerėjimas po reabilitacijos buvo statistiškai reikšmingi, visuose kituose tyrimuose galime stebėti pacientų rezultatų pagerėjimą, nors rezultatai ir nėra statistiškai reikšmingi. Šiuo tyrimu gauti rezultatai, atitinka anksčiau darytų klinikinių tyrimų rezultatus, rodančius, jog įvairios ankstyvos reabilitacijos programos davė teigiamus, kliniškai reikšmingus rezultatus. Išvados. Ankstyva reabilitacija po pilvo sienos išvaržos operacijos turi teigiamą poveikį pilvo sienos raumenų funkcinei būklei praėjus 2 mėn. po operacijos: a. Reikšmingai pagerėjo pacientų „atsistojimo nuo kėdės” testo rezultatai b. Reikšmingai padidėjo maksimali pilvo sienos raumenų jėga izometrinio susitraukimo metu

[...]. Tyrimo tikslas. Nustatyti neurosonografinių galvos ir kaklo arterijų parametrų vertę prognozuojant demenciją lengvą kognityvinį sutrikimą turintiems pacientams. Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų demografines ir klinikines charakteristikas ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 2. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų ekstrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 3. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų intrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 4. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų sienelių parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 5. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų aterosklerozinius požymius ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 6. Įvertinti bendrą tiriamųjų demografinių ir klinikinių charakteristikų bei neurosonografinių parametrų diagnostinę reikšmę prognozuojant progresavimą iš lengvo kognityvinio sutrikimo į demenciją. [...].

Darbo tikslas: ištirti šunų tarpslankstelinio disko ligos (TDL) pasireiškimą ir išanalizuoti šį pakitimą, jo diagnostikos bei gydymo metodus. Magistro baigiamajame darbe aprašomos tirtų šunų tarpslankstelinio disko išvaržos. Tyrimo duomenys rinkti 2017 – 2018 metais „X“ klinikoje. Surinkta informacija apie 150 šunų, kuriems buvo diagnozuota TDL, analizuoti šios ligos pasireiškimo dažnumas, kompiuterinės tomografijos (KT) ir magnetinio rezonanso (MRT) tyrimais gauti vaizdiniai, šunims taikyti gydymo metodai bei nustatytas gydymo efektyvumas. Ligos diagnozei patvirtinti 145 šunims atliktas KT tyrimas, 5 - MRT tyrimas. Pagal nustatytą ligos sunkumą 89 šunims skirtas chirurginis gydymas, o 61 - konservatyvus. Šunys suskirstyti į tiriamasias grupes pagal: amžių (metais), lytį (patelės, patinai), veislę (mišrūnai, veisliniai), nustatytos stuburo išvaržos lokalizacijos stuburo segmentą (C1 – C5, C6 – T2, T3 – L3, L4 – S3, daugybiniai segmentai), taikytą gydymo metodą: konservatyvų (NVNU su narvo režimu) arba chirurginį (hemilaminektomijos/ laminektomijos, ventralinės angos dekompresijos operacijos). Gydymo efektyvumui įvertinti gydymo pradžioje ir 4 savaitės po gydymo įvertinti 3 kriterijai: skausmas, eisena, priopriocepcinė korekcija su giliojo (antkaulio) skausmo jutimu. Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad TDL dažniausiai pasireiškė 6 – 9 metų amžiaus 11,5 ± 7,6 kg svorio mišrūnams bei trumpaplaukių taksų veislės šunims T3 – L3 torakolumbariniame stuburo segmente. Šunų lytis ligos pasireiškimui įtakos neturėjo. Įvertinus 3 kriterijus nustatyta, kad chirurginis gydymas yra efektyvesnis už konservatyvų gydymą (p<0,001).

Sergamumas piktybiniais navikais didėja. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama po daugiau nei 17 800 naujų vėžio atvejų. Onkologinių ligonių gydyme dažnai taikoma chemoterapija, gydymas citotoksiniais preparatais. Šis gydymas sukelia eilę toksinių reiškinių, kurie pablogina paciento būklę, mitybos statusą, gydymo efektyvumą. Darbe tiriama, kaip pasikeičia pacientų, sergančių ginekologinės ir abdominalinės lokalizacijos piktybiniais navikais ir gaunančius gydymą chemoterapija, mityba, fizinė, emocinė, socialinė būsenos, kaip jos psichologiškai reaguoja į chemoterapinį gydymą. Darbo tikslas - įvertinti pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybę ir mitybos būklę, taikant chemoterapinį gydymą. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:

1. Nustatyti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvenimo kokybę chemoterapijos gydymo metu.
2. Išanalizuoti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, laboratorinių tyrimų pokyčius chemoterapijos gydymo metu.
3. Įvertinti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, mitybos būklę chemoterapijos gydymo metu. Tirti 39 pacientai, gydomi chemoterapija dėl II, III, IV stadijos abdominalinės ir ginekologinės lokalizacijos piktybinių navikų. Tiriamiesiems 2012 m. kovo mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. prieš ir po chemoterapijos kurso imami kraujo laboratoriniai tyrimai, matuojamas svoris, skaičiuojamas kūno masės indeksas, įvertinama gyvenimo kokybė QLQ-C30 klausimynu. Po chemoterapijos pacientams pablogėjo gyvenimo kokybės rodikliai: pablogėjo funkcinės skalės rezultatai, nuo 67,2 iki 47,7 procentų, paryškėjo simptomai, skalės reikšmės pakilo nuo 30,6 iki 46,9, pablogėjo bendros gyvenimo kokybės vertinimas nuo 60,7 iki 45,1. Pacientams statistiškai reikšmingai sumažėjo hemoglobino, trombocitų kiekis kraujyje, padidėjo šlapalo, kreatinino koncentracija, padidėjo kepenų fermentų aktyvumas (alanininės ir asparagininės transferazių, bei šarminės fosfatazių) kraujyje. Leukocitų kiekis kraujyje nepakito. Taikant chemoterapiją, nustatyti pakitimai asmenų mityboje. Statistiškai reikšmingai sumažėjo pacientų svoris (vidutiniškai 1,0 kg, p<0,05) ir kūno masės indeksas ( vidutiniškai 0,4 vnt., p<0,05). Tyrimo eigoje išryškėjo gyvenimo kokybės simptomų skalės rodikliai, atspindintys mitybos būklę. Ryškiausiai pasireiškė viduriavimas, nuo 9,4 iki 29,9 proc., pykinimas ir vėmimas, nuo 23,9 iki 47,0 proc. Apetito praradimas didėjo nuo 35,0 iki 55,6 proc., vidurių užkietėjimas – nuo 15,4 iki 21,4 proc. Išvados:
4. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo gyvenimo kokybės rodikliai: sumažėjo funkcinės skalės ir bendros gyvenimo kokybės reikšmės, pagilėjo simptomai.
5. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo kraujo laboratorinių tyrimų rezultatai, pablogėjo tyrimų, atspindinčių kepenų ir inkstų būklę, rezultatai.
6. Po chemoterapijos gydymo pacientams pablogėjo mitybos būklė: sumažėjo kūno masė, kūno masės indeksas, paryškėjo simptomai, susiję su mityba.