Uršulė Grakauskaitė. „Psoriaze sergančiųjų gyvenimo būdo vertinimas“. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Dr. Viktorija Grigaliūnienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos akademija, slaugos klinika. Kaunas, 2025. Tyrimo tikslas Nustatyti psoriaze sergančiųjų gyvenimo būdą. Tyrimo metodika Tyrimo tipas kiekybinis. Duomenų rinkimui buvo panaudota internetinė anketinė apklausa. Anketa buvo anoniminė, nebuvo klausiama tyriamų asmenų vardo, pavardės, adreso. Buvo skelbiami tik apibrendrinti tyrimo rezultatai, kas užtikrino tyriamųjų konfidencialumą. Anketinė apklausa buvo vykdoma viešoje erdvėje internetu per Google Docs platformą. Anketa buvo kurta baigiamojo darbo autorių, remiantis išanalizuota ir susisteminta literatūra. Iš viso gauta 100 atsakymų, kurie atitinka tyrimo imtį su 5 proc. paklaida bei 95 proc. tikimybe. Tyrimo rezultatai Daugiausia papildus renkasi vartoti aukštąjį universitetinį ir profesinį išsilavinimą turintys asmenys. Dažniausiai respondentai nesirenka specialių dietų siekiant apriboti tam tikras maisto produktų klases, tačiau didžioji dalis psoriazės paūmėjimo nuo tam tikrų maisto produktų nepastebi. Daugiausiai pacientų nepiknaudžiauja kava ir per dieną išgeria iki 3 puodelių. Didžioji dauguma respondentų neatsisako alkoholio vartojimo, tačiau dažniausiai alkoholį vartoja gana retai. Respondentai dažniausiai renkasi vartoti silpnesnio laipsnio alkoholį, tai fermentuotus alkoholinius gėrimus bei didžioji dalis nepiknaudžiauja alkoholio kiekiu. Daugiau nei nei puse respondentų neturi rūkymo kaip žalingo įpročio. Galime teigti, jog didžioji dalis respondentų nėra linkę sportuoti ir tik mažesnė dalis aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių respondentų užsiima sportu 2-3 kartus per savaitę. Miego trukmės vidurkis 6,31h.Respondentai jaučia stresą darbo dienomis, kuris turi įtakos odos būklei, tuo pačiu prisideda ir nerimas dėl prastėjančios odos būklės, tačiau šiems jausmams malšinti renkasi aktyvesnes veiklas. Išvados 1.Psoriaze sergantys asmenys darbo dienomis patiria stresą. Psoriazės pažeista oda sukelia įtampą ir nerimą, kuris pasireiškia keletą dienų per savaitę. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad psoriaze sergantys asmenys darbo dienomis patiria stresą. 2.Tyrimo rezultatai atskleidė, kad asmenys turintys psoriazę nesirenka specialios dietos, kuri apribotų tam tikrus maisto produktus. Tam tikrų maisto produktų vartojimas su psoriazės paūmėjimu nėra siejamas. Psoriaze sergantys asmenys stengiasi suvartoti 3g ir daugiau omega-3 riebalų rūgščių, tačiau asmenys nelinkę vartoti Vitamino D ir omega-3 riebalų rūgščių papildus. 3.Vitamino D ir omega-3 papildų vartojimą daugiausiai propaguoja aukštąjį universitetinį ir profesinį išsilavinimą turintys asmenys. Tinkamą kiekį omega-3 riebalų rūgščių daugiausiai suvartoja aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys, o mažiausia kiekį suvartoja asmenys suviduriniu išsilavinimu. Psichoemocinė būsena nekoreliuoja su asmenų išsilavinimu. Asmenys, sergantys psoriaze, patiria įtampą ir nerimą dėl prastos odos būklės.

Ši disertacija nagrinėja gyvenimo kokybės ir gydymo rezultatų vertinimą po pilonidinės ligos chirurginio gydymo. Tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmajame etape sukurtas ir metodologiškai validuotas specifinis gyvenimo kokybės klausimynas (SGKK), atitinkantis patikimumo, pagrįstumo ir jautrumo pokyčiams kriterijus. Antrajame etape atliktas atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, kuriame palygintos dvi pilonidinės ligos operacijos – radikali ekscizija žaizdos nesiuvant ir minimaliai invazinė pit picking operacija. Tyrime vertinti objektyvūs gydymo rodikliai ir pacientų gyvenimo kokybė. SGKK pasitvirtino kaip tinkamas įrankis pooperacinės gyvenimo kokybės po pilonidinės ligos įvertinimui. Minimaliai invazinė operacija buvo susijusi su mažesniu skausmu, trumpesniu gijimo laikotarpiu ir aukštesne gyvenimo kokybe. SGKK gali būti naudingas įrankis tiek tolimesniuose moksliniuose tyrimuose, tiek kasdienėje klinikinėje praktikoje.

Albinas Vilčiauskis. Sergančiųjų plaučių karcinoidu gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų duomenų analizė. Magistrantūros baigiamasis darbas / Mokslinio darbo vadovas: doc. dr. Neringa Vagulienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakultetas. Kaunas, 2025.31 p. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų sergančiųjų plaučių karcinoidu duomenis. Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti sergančiųjų plaučių karcinoidu demografines charakteristikas.
2. Įvertinti sergančiųjų plaučių karcinoidu rizikos veiksnius ir klinikines charakteristikas.
3. Įvertinti sergančiųjų plaučių karcinoidu gydymo metodus. Tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvioji sergančiųjų plaučių karcinoidų duomenų analizė. Taip pat atlikta literatūros apžvalga. Į tyrimo imtį buvo įtraukiami pacientai turintys plaučių karcinoido diagnozę. Kadangi tai yra reta liga, buvo surinkti 44 atvejai. Tyrimui buvo naudojama LSMUL KK pacientų sergančių plaučių karcinoidu duomenys. Naudojant skaičiavimo (pvz., MS Excel) ir statistines (pvz., IBM SPSS) programas buvo atlikta analizė ir aprašyta naudojant MS Word kompiuterinę programą. Skaičiavimams buvo naudoti įvairūs metodai, pvz., Kolmogorov-Smirnov, Shapiro-Wilk, Stjudento t kriterijus, Mann-Whitney U. Tyrime buvo taikomas 95 proc. (PI) pasikliautinasis lygmuo. Kai p < 0,05 buvo laikoma, kad skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Tyrimo dalyviai. Buvo tiriami LSMUL KK pacientų ligos istorijų duomenys. Atrinkti atvejai buvo tų, kurie turėjo plaučių karcinoido diagnozę. Į tyrimą buvo įtraukti 44 atvejai. Tyrimo rezultatai. Jauniausias pacientas buvo 40-ies metų, o vyriausias buvo 89-ių metų. Amžiaus vidurkis buvo 63,77 metai (± 12,09). Statistiškai reikšmingų amžiaus skirtumų tarp lyčių nebuvo nustatyta. Plaučių karcinoido diagnozė nustatyta 32 (72,73 proc.) moterims ir 12 (27,27 proc.) vyrų Moterų amžiaus vidurkis 65,53 metai (± 12,00). Jauniausia moteris buvo 40-ies metų amžiaus, vyriausia 89 metų amžiaus. Vyrų amžiaus vidurkis 59,08 metai (± 11,53). Jauniausias vyras buvo 40-ies metų amžiaus, vyriausias 77 metų amžiaus. Dažnio skirtumo tarp lyčių nenustatyta (p>0,05). Tyrinėti rizikos veiksniai buvo rūkymas ir kenksmingos darbo sąlygos. 33 (70,45 proc.) atvejų neturėjo, o 11 (29,55 proc.) turėjo nurodytas darbo sąlygas. 1 vyras ir 4 moterys dirbo nekenksmingose, 4 vyrai ir 3 moterys dirbo kenksmingose darbo sąlygose Skirtumų tarp nekenksmingomis ir kenksmingomis darbo sąlygomis dirbusiųjų ir naviko diferenciacijos nebuvo (p=0,138). Skirtumų tarp kenksmingomis ir nekenksmingomis darbo sąlygomis dirbusiųjų bei ligos stadijos nenustatyta (p=0,575). Apie rūkymą neturėjo duomenų: 9 (20,45 proc.) pacientų. Nerūkė 20 (45,45 proc.) pacientų, o 11 (25,00 proc.) metė rūkyti. Iš visų sirgusiųjų plaučių karcinoidu 4 (9,09 proc.) nurodė, kad rūko. Rūkymo įtaką naviko diferenciacijos laipsniui reikšmingų skirtumų nebuvo pastebėta (p=0,911). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp rūkančių ir nerūkančių pacientų ir jų ligos stadijos nebuvo (p=0,575). Iš 44 pacientų, 6 neatvyko tolimesniam gydymui. Iš 38 pacientų, sisteminis gydymas chemoterapija taikytas 5 (13,16 proc.), o 33 (86,84 proc.) sisteminis gydymas neskirtas Lobektomija buvo atlikta 33-iems pacientams iš 44-ių. 21 (63,64 proc.) pacientai turėjo dešinės pusės lobektomiją, o 12 (36,36 proc.) pacientų kairės pusės lobektomiją. Plaučių karcinoidą apatinėje plaučių skiltyje turėjo – 17 (47,22 proc.), vidurinėje – 12 (33,33 proc.), viršutinėje - 7 (19,44) pacientai. 8 atvejai neturėjo duomenų apie skiltis. Iš 44-ių atvejų 41 turėjo nurodyta naviko tipą. 31 (75,61 proc.) - tipiniai, o 10 (24,39 proc.) - atipiniai karcinoidai. Iš 44-ių atvejų 28 (63,64 proc.) buvo I stadijos, 3 (6,82 proc.) – II, 3 (6,82 proc.) – III, 2 (4,55 proc.) – IV ir 8 (18,18 proc.) atvejai neturėjo nurodytos stadijos. Išvados. Pacientų vidutinis amžius buvo 63,77 metai. Statistiškai reikšmingų amžiaus skirtumų tarp lyčių nebuvo nustatyta. Šiame tyrime nebuvo nustatyta rūkymo ar kenksmingų darbo sąlygų įtakos ligos tipui ar stadijai. Dažniau buvo diagnozuojami tipiniai karcinoidai, negu atipiniai. Navikas buvo randamas įvairiuose plaučių skiltyse. Dažniausiai buvo nustatomas pradinių stadijų plaučių karcinoidas. Chirurginis gydymas buvo taikomas dažniau negu chemoterapija.

Previous research has emphasized the relationship between personality dimensions and burnout in Sweden, and its association with mental distress. However, there is a knowledge gap in research addressing how the revised ICD-11 personality domains may be utilized within the context of burnout in Swedish healthcare workers. The study aims to examine the relationship between burnout, ICD-11 personality domains, and mental distress among healthcare workers in Sweden, as well as their relationship with sociodemographic characteristics. This study also aims to explore the predictive value of personality dimensions and mental distress for burnout. Criterion-based purposive sampling was used to recruit a sample of 121 healthcare workers in Sweden. The participants ranged in age from 23 to 60 years, with a mean age of 36.78 years, and a gender distribution of 72.7% females and 24.8% males. The self-reported survey included the Copenhagen Burnout Inventory, the Five-Factor Personality Inventory for ICD-11, the Patient Health Questionnaire, and the Generalized Anxiety Disorder Questionnaire. Pearson’s chi-square tests, one-way Anova’s with Post-Hoc Tukey’s HSD tests, Kruskal-Wallis H tests, and independent samples t-tests and Mann-Whitney U tests were used to explore the relationship between burnout, personality dimensions, mental distress, and sociodemographic characteristics. Binary logistic regressions with two separate models were employed to examine the predictive value of personality dimensions and covariates for burnout. No significant associations between mental distress and sociodemographic characteristics were found. Significant differences were observed in personal burnout for disinhibition, detachment, and negative affectivity, in work burnout for dissociality, disinhibition, detachment, and negative affectivity, and in client burnout for all five personality dimensions. All burnout subscales were associated with mental distress, except client burnout and depression. Also, the results indicated that higher levels of mental distress may be linked to certain personality dimensions, particularly negative affectivity. The personality dimension of detachment and anxiety were consistent predictors of personal and work burnout. This study highlights the importance of considering personality dimensions and mental distress in relation to burnout. However, future research is required to draw any conclusions in regard to these findings. While this study aimed at exploring the predictive factors for burnout, future research could benefit from exploring its opposite relationship to understand the protective factors in healthcare workers.

Įvadas ir tikslas. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis svarbu ne tik tinkamai gydyti Helicobacter pylori infekciją, bet ir atlikti bei įvertinti gydymo kontrolę. Lietuva priklauso H.pylori infekcijos gydymo Europos registrui (Hp-EuReg). Šio tyrimo tikslas yra įvertinti H. pylori išnaikinimui skiriamus vaistų derinius, jų atitikimą Mastrichto V konsensuso rekomendacijoms ir eradikacijos efektyvumą. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti 2013 – 2019 metais Lietuvoje H.pylori išnaikinimui skiriamus vaistų derinius, jų skyrimo trukmę ir veiksmingumą bei įvertinti, ar skiriami deriniai atitinka tarptautines gaires (Mastrichto V/Florencijos konsensuso rekomendacijas). Metodai. Buvo analizuojami Hp-EuReg duomenys, surinkti Lietuvoje 2013-2019 metais. Tyrimo metu į registrą nuolat buvo įtraukiami nauji pacientai, o jame jau esantys pacientai buvo kviečiami atvykti atlikti pakartotinį diagnostinį infekuotumo tyrimą po gydymo. Norėdami įvertinti Lietuvoje taikomus H.pylori diagnostikos ir gydymo metodus palyginome juos su Europoje naudojamomis Mastrichto V rekomendacijomis. H.pylori infekcijos gydymo veiksmingumas buvo apskaičiuotas taikant mITT rodiklį (ang. modified Intention-To-Treat). H.pylori infekcijos gydymo efektyvumui palyginti, atsižvelgiant į skirtą gydymo schemą bei jos skyrimo trukmę, buvo taikytas Z-testas. Tyrimo dalyviai. Į Helicobacter pylori infekcijos gydymo Europos registrą 2013-2019 metais Lietuvoje įtraukti pacientai. Rezultatai. 2013 – 2019 metais į Hp-EuReg iš viso buvo įtraukti 1408 pacientai. Dažniausiai H.pylori infekcija buvo diagnozuota greituoju ureazės testu (49,5 proc. atvejų). 93,5 proc. atvejų H.pylori sunaikinimui skirti trijų vaistų deriniai (PSI + 2 antibiotikai). 93,6 proc. pirmos eilės gydymui skirtų eradikacijos vaistų derinių sudarė PSI, klaritromicino ir amoksicilino (PSI+C+A) derinys. Dažniausiai antros eilės gydymui buvo skirtas PSI, amoksicilino ir levofloksacino (PSI+A+L) derinys (57,1 proc. atvejų). Pirmos eilės gydymui dažniausiai buvo skiriamas 7 dienų trukmės vaistų kursas (49 proc. atvejų), o antros bei trečios eilės gydymui dažniausiai buvo skiriamas 10 dienų trukmės vaistų kursas (atitinkamai 71,4 proc. bei 51,9 proc. atvejų). Dažniausiai skiriamas PSI buvo omeprazolas (40,7 proc.) H.pylori infekcijos gydymo veiksmingumas buvo įvertintas išanalizavus 298 atvejus. PSI+C+A derinio efektyvumas buvo 86,3 proc. Antros eilės gydymo metu skirto PSI+A+L derinio efektyvumas buvo 86,2 proc. Bendras 298 atvejų H.pylori eradikacijos veiksmingumas buvo 86,9 proc. Išvados. Įvertinus H.pylori infekcijos atsparumą antibiotikams Lietuvoje, gydymui skirtų vaistų derinių pasirinkimą bei jų skyrimo trukmę galima teigti, kad jie atitinka tarptautines Mastrichto V/ Florencijos konsensuso rekomendacijas. Rekomendacijos. Neinvazinei H.pylori diagnostikai patariame rinktis šlapalo kvėpavimo testą arba monokloninio išmatų antigeno tyrimą. H.pylori išnaikinimui patvirtinti tinkamiausias neinvazinis diagnostinis tyrimas yra šlapalo kvėpavimo testas. H.pylori infekcijos gydymui skirti tik 10-14 dienų trukmės gydymą.

Tyrimo tikslas - atlikti kokybinį ir kiekybinį B3, B6 ir B12 vitaminų nustatymą vitaminizuotuose gėrimuose pritaikant efektyviosios skysčių chromatografijos metodą bei palyginti tų pačių gėrimų, parduodamų skirtingose šalyse (Lietuva ir Lenkija) sudėtį. Tyrimo uždaviniai: parinkti, pritaikyti ir validuoti pasirinkta efektyciosios skysčių chromatografijos (ESC) metodiką vitaminų B3, B6 ir B12 analizei vitaminizuotuose gėrimuose. Identifikuoti B3, B6 ir B12 vitaminus šiuose gėrimuose. Kiekybiškai įvertinti vitaminų B3, B6 ir B12 kiekį vitaminizuotuose gėrimuose bei palyginti Lietuvoje ir Lenkijoje parduodamų gėrimų sudėtį. Rezultatai: pritaikyta ESC metodika, kurioje eliuentas yra acetonitrilas bei 0,1% trifluoracto (TFA) rūgšties vandeninis tirpalas (50:50, v/v). Metodika buvo validuota ir sėkmingai pritaikyta vitaminų B3 ir B6 kokybiniam bei kiekybiniam nustatymui, tačiau ši metodika netiko vitamino B12 nustatymui mišinyje, kai vitamino B6 koncentracija viršijo B12 kiekį tūkstančiais kartų, įvyko kolonėlės perpildymas, vitamino B6 smailė galimai uždengė B12 ir todėl jo negalima buvo identifikuoti.

Darbo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti maisto produktų užterštumą chloroorganiniais pesticidais ir organiniais fosforo junginiais Darbo uždaviniai: 1. Surinkti ir išanalizuoti chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių kiekius maisto produktuose reglamentuojančius teisės aktus; 2. Surinkti ir išanalizuoti chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių patekimą į maisto produktus, jų sukeliamą žalą bei kiekius maisto produktuose - mokslinę literatūrą; 3. Išanalizuoti 1998-2006 metų chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių stebėsenos plano ypatumus; 4. Išanalizuoti 1998-2000 ir 2002-2006 metais sukauptų visų chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių stebėsenos rezultatus pagal apskritis ir maisto žaliavų grupes. Mityba, suvartojamo maisto asortimentas bei kokybė turi didelės reikšmės žmogaus sveikatai. Tačiau kai kuriose gyvulinės kilmės maisto produktų žaliavose vis dar aptinkama kenksmingų medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai, pesticidai ir PCB. Atlikti tyrimai rodo, kad maisto produktuose nustatyti pesticidų kiekiai daugeliu atvejų yra mažesni negu leidžiami higienos normose, o daugelyje bandinių šių teršalų visiškai nerasta. Nors medžiagų likučiai yra nedideli, tačiau šie pesticidai jau nenaudojami 30 metų ir jų maisto produktuose neturi būti. Tad dar kartą įrodyta, kad žemės ūkyje yra būtina mažinti cheminių medžiagų naudojimą.

Reabilitacija po pooperacinių pilvo sienos išvaržų operacijų. Autorė: Gabija Tamaliūnaitė Tyrimo tikslas. Įvertinti reabilitacijos efektyvumą pilvo sienos raumenų funkcinės būklės atsistatymui pacientams po pooperacinės pilvo sienos išvaržų operacijų. Uždaviniai. 1. Įvertinti pilvo sienos raumenų funkcinę būklę prieš pooperacinės pilvo sienos išvaržos operaciją. 2. Įvertinti pilvo sienos raumenų funkcinius pokyčius praėjus 2mėn. po pooperacinės pilvo sienos išvaržos operacijos, atlikus reabilitaciją. 3. Palyginti pilvo sienos raumenų funkcinę būklę prieš reabilitaciją ir praėjus 2mėn. po reabilitacijos Metodai. Ištirti 7 pacientai, kurie 2019 02 27 - 2020 05 21 laikotarpiu LSMUL Kauno klinikų chirurgijos skyriuje operuoti dėl pooperacinės pilvo sienos išvaržos. Prieš operaciją buvo atliktas detalus priešoperacinis ištyrimas – funkciniai mėginiai, izometrinis ir izokinetinis tyrimas “Biodex“ sistema. Visiems tiriamiesiems buvo atlikta išvaržos plastika „sublay“ metodika. Praėjus 3 savaitėms po operacijos, visiems pacientams buvo atlikti funkciniai mėginiai ir pradėta taikyti reabilitacija – 2 sesijos per vieną savaitę, 6 savaites. Praėjus 2 mėnesiams, pacientams buvo atliktas funkcinis įvertinimas - liemens raumenų jėgos, ištvermės matavimas „Biodex“ dinamometru. Įvertintas reabilitacijos efektyvumas. Rezultatai. Atsistojimo nuo kėdės testo, bei Biodex izometrinio tyrimo metu matuotos maksimalios pilvo sienos raumenų jėgos rezultatų pagerėjimas po reabilitacijos buvo statistiškai reikšmingi, visuose kituose tyrimuose galime stebėti pacientų rezultatų pagerėjimą, nors rezultatai ir nėra statistiškai reikšmingi. Šiuo tyrimu gauti rezultatai, atitinka anksčiau darytų klinikinių tyrimų rezultatus, rodančius, jog įvairios ankstyvos reabilitacijos programos davė teigiamus, kliniškai reikšmingus rezultatus. Išvados. Ankstyva reabilitacija po pilvo sienos išvaržos operacijos turi teigiamą poveikį pilvo sienos raumenų funkcinei būklei praėjus 2 mėn. po operacijos: a. Reikšmingai pagerėjo pacientų „atsistojimo nuo kėdės” testo rezultatai b. Reikšmingai padidėjo maksimali pilvo sienos raumenų jėga izometrinio susitraukimo metu

[...]. Tyrimo tikslas. Nustatyti neurosonografinių galvos ir kaklo arterijų parametrų vertę prognozuojant demenciją lengvą kognityvinį sutrikimą turintiems pacientams. Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų demografines ir klinikines charakteristikas ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 2. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų ekstrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 3. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų intrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 4. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų sienelių parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 5. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų aterosklerozinius požymius ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 6. Įvertinti bendrą tiriamųjų demografinių ir klinikinių charakteristikų bei neurosonografinių parametrų diagnostinę reikšmę prognozuojant progresavimą iš lengvo kognityvinio sutrikimo į demenciją. [...].

Darbo tikslas: ištirti šunų tarpslankstelinio disko ligos (TDL) pasireiškimą ir išanalizuoti šį pakitimą, jo diagnostikos bei gydymo metodus. Magistro baigiamajame darbe aprašomos tirtų šunų tarpslankstelinio disko išvaržos. Tyrimo duomenys rinkti 2017 – 2018 metais „X“ klinikoje. Surinkta informacija apie 150 šunų, kuriems buvo diagnozuota TDL, analizuoti šios ligos pasireiškimo dažnumas, kompiuterinės tomografijos (KT) ir magnetinio rezonanso (MRT) tyrimais gauti vaizdiniai, šunims taikyti gydymo metodai bei nustatytas gydymo efektyvumas. Ligos diagnozei patvirtinti 145 šunims atliktas KT tyrimas, 5 - MRT tyrimas. Pagal nustatytą ligos sunkumą 89 šunims skirtas chirurginis gydymas, o 61 - konservatyvus. Šunys suskirstyti į tiriamasias grupes pagal: amžių (metais), lytį (patelės, patinai), veislę (mišrūnai, veisliniai), nustatytos stuburo išvaržos lokalizacijos stuburo segmentą (C1 – C5, C6 – T2, T3 – L3, L4 – S3, daugybiniai segmentai), taikytą gydymo metodą: konservatyvų (NVNU su narvo režimu) arba chirurginį (hemilaminektomijos/ laminektomijos, ventralinės angos dekompresijos operacijos). Gydymo efektyvumui įvertinti gydymo pradžioje ir 4 savaitės po gydymo įvertinti 3 kriterijai: skausmas, eisena, priopriocepcinė korekcija su giliojo (antkaulio) skausmo jutimu. Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad TDL dažniausiai pasireiškė 6 – 9 metų amžiaus 11,5 ± 7,6 kg svorio mišrūnams bei trumpaplaukių taksų veislės šunims T3 – L3 torakolumbariniame stuburo segmente. Šunų lytis ligos pasireiškimui įtakos neturėjo. Įvertinus 3 kriterijus nustatyta, kad chirurginis gydymas yra efektyvesnis už konservatyvų gydymą (p<0,001).

Sergamumas piktybiniais navikais didėja. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama po daugiau nei 17 800 naujų vėžio atvejų. Onkologinių ligonių gydyme dažnai taikoma chemoterapija, gydymas citotoksiniais preparatais. Šis gydymas sukelia eilę toksinių reiškinių, kurie pablogina paciento būklę, mitybos statusą, gydymo efektyvumą. Darbe tiriama, kaip pasikeičia pacientų, sergančių ginekologinės ir abdominalinės lokalizacijos piktybiniais navikais ir gaunančius gydymą chemoterapija, mityba, fizinė, emocinė, socialinė būsenos, kaip jos psichologiškai reaguoja į chemoterapinį gydymą. Darbo tikslas - įvertinti pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybę ir mitybos būklę, taikant chemoterapinį gydymą. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:

1. Nustatyti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvenimo kokybę chemoterapijos gydymo metu.
2. Išanalizuoti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, laboratorinių tyrimų pokyčius chemoterapijos gydymo metu.
3. Įvertinti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, mitybos būklę chemoterapijos gydymo metu. Tirti 39 pacientai, gydomi chemoterapija dėl II, III, IV stadijos abdominalinės ir ginekologinės lokalizacijos piktybinių navikų. Tiriamiesiems 2012 m. kovo mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. prieš ir po chemoterapijos kurso imami kraujo laboratoriniai tyrimai, matuojamas svoris, skaičiuojamas kūno masės indeksas, įvertinama gyvenimo kokybė QLQ-C30 klausimynu. Po chemoterapijos pacientams pablogėjo gyvenimo kokybės rodikliai: pablogėjo funkcinės skalės rezultatai, nuo 67,2 iki 47,7 procentų, paryškėjo simptomai, skalės reikšmės pakilo nuo 30,6 iki 46,9, pablogėjo bendros gyvenimo kokybės vertinimas nuo 60,7 iki 45,1. Pacientams statistiškai reikšmingai sumažėjo hemoglobino, trombocitų kiekis kraujyje, padidėjo šlapalo, kreatinino koncentracija, padidėjo kepenų fermentų aktyvumas (alanininės ir asparagininės transferazių, bei šarminės fosfatazių) kraujyje. Leukocitų kiekis kraujyje nepakito. Taikant chemoterapiją, nustatyti pakitimai asmenų mityboje. Statistiškai reikšmingai sumažėjo pacientų svoris (vidutiniškai 1,0 kg, p<0,05) ir kūno masės indeksas ( vidutiniškai 0,4 vnt., p<0,05). Tyrimo eigoje išryškėjo gyvenimo kokybės simptomų skalės rodikliai, atspindintys mitybos būklę. Ryškiausiai pasireiškė viduriavimas, nuo 9,4 iki 29,9 proc., pykinimas ir vėmimas, nuo 23,9 iki 47,0 proc. Apetito praradimas didėjo nuo 35,0 iki 55,6 proc., vidurių užkietėjimas – nuo 15,4 iki 21,4 proc. Išvados:
4. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo gyvenimo kokybės rodikliai: sumažėjo funkcinės skalės ir bendros gyvenimo kokybės reikšmės, pagilėjo simptomai.
5. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo kraujo laboratorinių tyrimų rezultatai, pablogėjo tyrimų, atspindinčių kepenų ir inkstų būklę, rezultatai.
6. Po chemoterapijos gydymo pacientams pablogėjo mitybos būklė: sumažėjo kūno masė, kūno masės indeksas, paryškėjo simptomai, susiję su mityba.