Tyrimo problema: Garsinis fonas gali tiek pagerinti, tiek sutrikdyti žmogaus dėmesio koncentraciją. Dauguma tyrimų nagrinėja išimtinai baltąjį triukšmą ar bendrai muzikos klausymo poveikį. Šiuo tyrimu siekiama užpildyti literatūros spragas: ištirti rudojo triukšmo, žemesnių dažnių garso, poveikį dėmesiui. Tyrimo dalyviai ir metodai: Eksperimente dalyvavo 30 suaugusių žmonių. Tyrimo dalyviai atliko užduotis penkiomis skirtingo foninio garso sąlygomis: esant tylai, baltajam triukšmui, rudajam triukšmui, muzikai su žodžiais ir klasikinei muzikai. Visų stimulų garsumas buvo ~65 dB. Kiekvienos užduoties metu tyrimo dalyvis skaitydavo tekstą, mintyse skaičiuodavo nurodytų kategorijų žodžius ir perskaitęs atsakydavo į klausimą apie siužetą. Visi tekstai panašios apimties, kiekviename buvo įterpti dviejų skirtingų semantinių kategorijų žodžiai, nuo 5 iki 25 kiekvienoje kategorijoje. Garsinių sąlygų pateikimo eiliškumas buvo subalansuotas naudojant 5x5 lotyniškąjį kvadratą, tarp užduočių buvo daroma 3 minučių pertrauka. Tyrimo dalyviai į eksperimentą atvyko du kartus skirtingomis dienomis, antrojo vizito metu taikyta veidrodinė garsinių sąlygų seka. Užduotys buvo pateikiamos naudojant autorių sukurtą ir specialiai pritaikytą kompiuterinę programą. Rezultatai: Duomenys buvo renkami fiksuojant akių judesius „Tobii Pro“ įranga, kuria buvo registruotas žvilgsnio fiksacijų skaičius ir jų trukmė teksto bei šoninėse zonose. Išvados: Vertinant rezultatus nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingų garsinių sąlygų. Tai gali būti aiškinama didesne individualių asmens ypatumų, sensorinio jautrumo ar metodo ribotumų įtaka. Taip pat užduotis, reikalaujanti daug kognityvinių pajėgumų, galėjo maksimaliai apkrauti kognityvines sistemas ir garsinis fonas galėjo tapti nereikšmingu bendrai vykstančių procesų kontekste („lubų“ efektas).

Sokolenko, A. (2025). Probleminio pažinčių programėlių naudojimo ir kūno įvaizdžio sąsaja tarp jaunų suaugusiųjų (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: lekt. Linas Leonas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 47 p.

Tyrimo problema: nors vis daugiau tyrimų rodo, kad pažinčių programėlių naudojimas siejasi su neigiamais psichologiniais padariniais, tokiais kaip savęs objektyvizavimas, nepasitenkinimas kūnu ir žema savivertė, vis dar trūksta mokslinių tyrimų apie būtent probleminio šių programėlių naudojimo ryšį su kūno įvaizdžiu. Metodai: tyrime dalyvavo 204 Lietuvos jauni suaugusieji (18–29 metų), apklausti internetu ir gyvai Kauno mieste. Duomenų rinkimui naudota kūno įvaizdžio skalė (BAS-2) ir probleminio pažinčių programėlių naudojimo skalė (PODAUS), klausimynas papildytas probleminių pažinčių programėlių naudojimo ypatumų ir socialiniais-demografiniais klausimais. Duomenys analizuoti naudojant IBM SPSS (v. 29.0.0.0) programinę įrangą. Rezultatai: tyrimas parodė, kad per pastaruosius 12 mėn. 37,3 proc. jaunų suaugusiųjų naudojo pažinčių programėles. Dažniausiai naudota programėlė buvo „Tinder“, tačiau „Badoo“ naudotojai pasižymėjo didesniu probleminio naudojimo lygiu. Vyrai ir „Badoo“ programėlės vartotojai pasižymėjo didesniu probleminiu pažinčių programėlių naudojimu. Seksualinio partnerio paieškos motyvas buvo susijęs su aukštesniu probleminiu naudojimu. Nustatyta, kad moterys ir biseksualūs asmenys turėjo žemesnį kūno įvaizdį. Bendroje imtyje ryšys tarp probleminio pažinčių programėlių naudojimo ir kūno įvaizdžio nebuvo statistiškai reikšmingas, bet „Bumble“ naudotojų grupėje rasta vidutinio stiprumo teigiama koreliacija, kuri parodo, jog didėjant probleminiam naudojimui, gerėja naudotojų kūno įvaizdis. Išvada: probleminis pažinčių programėlių naudojimas dažniau pasireiškė tarp vyrų, „Badoo“ naudotojų ir tų jaunų suaugusiųjų, kurių pagrindinis naudojimo motyvas buvo seksualinio partnerio paieška. Reikšmingas teigiamas ryšys tarp probleminio naudojimo ir kūno įvaizdžio rastas tik „Bumble“ programėlės naudotojų grupėje.

Utmanas, M. (2025). Miške praleidžiamo laiko sąsaja su psichologiniu atsparumu (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: lekt. Linas Leonas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 47 psl.

Tyrimo problema: Nėra aišku, ar miške praleidžiamas laikas susijęs su žmogaus psichologiniu atsparumu. Tyrimo dalyviai ir metodai: Tyrimas atliktas 2025 m. kovo 3 - balandžio 14 dienomis. Tyrimui atlikti buvo taikyta anoniminė anketinė apklausa, naudojant patogiąją atranką. Tyrimo dalyviai 307 pilnamečiai asmenys (75,6 proc. moterys), sutikti Laisvės alėjoje arba sutikę dalyvauti tyrime internete, per socialinius tinklus (68,1 proc. surinkta internete). Duomenų rinkimui naudotas klausimynas, kuriame vertintas praleistas laikas miške per paskutinį mėnesį, lankymosi dažnumas, laikas per 1 apsilankymą, tikslai, veiklos pobūdis, jaučiamas ryšys su gamta, subjektyvus jausmų pokytis po apsilankymo miške bei psichologinis atsparumas (CD-RISC-25LITH). Duomenys analizuoti taikant vienmatę (mediana, IQR), dvimatę, (Mann–Whitney U testas, Spearman koreliacija) bei daugiamatę (Kruskal–Wallis) statistiką. Rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai pasižymėjo dažnesniu buvimu miške, didesne miške praleisto laiko trukme lyginant su moterimis. Gauti rezultatai parodė, jog tiriamieji per paskutinį mėnesį miške praleido 0-160 valandų, mediana = 4 (1-10). Didžiausia dalis tiriamųjų miške įprastai lankėsi 1-2 kartus per mėnesį. Dažniausiai tiriamieji miške per 1 apsilankymą praleisdavo 1-2 valandas. Daugiau nei pusė tiriamųjų nurodė, jog jų pagrindinis lankymosi miške tikslas buvo poilsis ir atsipalaidavimas. Tiriamųjų psichologinio atsparumo mediana buvo 68, IQR = 22 (55-77). Vyrai pasižymėjo didesniu psichologiniu atsparumu. Nustatyta, jog technologinio-profesinio išsilavinimo grupė pasižymėjo reikšmingai žemesniais psichologinio atsparumo balais nei kitos aukštesnio išsilavinimo grupės. Tarp miške praleisto laiko paskutinį mėnesį ir psichologinio atsparumo nustatyta silpna teigiama koreliacija vyrų grupėje (p = 0,032) ir labai silpnos: bendroje imtyje (p = 0,047), poilsio kaip pagrindinio tikslo miške grupėje (p = 0,005) bei tendencija gyvai surinktų duomenų grupėje (p = 0,077). Lankymosi dažnumas miške taip pat siejosi su psichologiniu atsparumu, nustatytos silpnos teigiamos koreliacijos vyrų (p = 0,022) ir gyvai apklaustų grupėse (p = 0,039), labai silpnos: poilsio kaip pagrindinio tikslo miške grupėse (p = 0,043) ir tendencija bendroje imtyje (p = 0,098). Panašios sąsajos rastos ir vertinant praėjusios vasaros lankymosi dažnį miške, reikšmingos silpnos koreliacijos nustatytos: vyrų (p < 0,001) ir gyvai apklaustų grupėse (p = 0,042), labai silpnos: bendroje imtyje (p = 0,011) bei poilsio kaip pagrindinio tikslo grupėje (p = 0,011). Tarp jaučiamo ryšio su mišku ir psichologinio atsparumo taip pat nustatytos silpnos teigiamos koreliacijos: vyrų grupėje (p = 0,034) ir kitų nei poilsis pagrindiniu tikslų miške grupėje (p = 0,033), labai silpnos: bendroje imtyje (p = 0,037) ir tendencija gyvai surinktų duomenų grupėje (p = 0,078). Išvados: Nustatytos statistiškai reikšmingos labai silpnos arba silpnos teigiamos sąsajos tarp miške praleidžiamo laiko ir psichologinio atsparumo, stipresnės sąsajos nustatytos vyrų grupėje rečiau gyvai surinktų duomenų grupėje. Šie rezultatai rodo, kad buvimas miške gali būti vienas iš prieinamų būdų stiprinti psichologinį atsparumą. Raktažodžiai: miškas, gamta, laikas miške, atsparumas, psichologinis atsparumas, psichinė sveikata.

Saunorytė V. (2025). Jaunų suaugusiųjų depresiškumo ir gyvenimo kokybės sąsajos (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: lekt. Aušra Norė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. P – 43. Tyrimo problema: Mažai žinoma, kaip jaunų suaugusiųjų depresiškumas susijęs su jų gyvenimo kokybe. Tyrimo metodai: Tyrimas buvo vykdomas nuo 2024 gruodžio 23d. iki 2025 vasario 15d. Tyrime dalyvavo 200 (123 moterys ir 73 vyrai) jaunų suaugusiųjų. Duomenys buvo surinkti naudojant internetinę anketinę apklausą, kurią sudarė keturi demografiniai klausimai, skirti nustatyti amžių, lytį, išsilavinimą ir darbinę padėtį, 36 teiginiai skirti gyvenimo kokybei ir 20 klausimų depresiškumui įvertinti. Statistinėje analizėje buvo apskaičiuojami vidurkiai, procentinės dalys ir standartiniai nuokrypiai. Dvimatei analizei buvo taikytas stjudento t - testas (nepasiskirsčiusiems pagal normalųjį skirstinį - Mann-Whitney U testas), Pearsono koreliacija (nepasiskirsčiusiems pagal normalųjį skirstinį - Spearmano koreliacija), chi kvadrato kriterijus ir tiesinė regresinė analizė. Rezultatai: Jaunų suaugusiųjų vidutinis depresiškumo balas buvo 18,1, skalėje nuo 0 iki 60. Aukštesnius balus surinko moterys (p= 0,003) ir nedirbantys tyrimo dalyviai (p<0,001). Jauni suaugusieji pasižymėjo depresiškumu surinkę 16 balų ir daugiau. 50,5 procentai jaunų suaugusiųjų pasižymėjo depresiškumu. Didesnė dalis pasižyminčių depresiškumu tyrimo dalyvių buvo nedirbantys (p<0,001). Nebuvo rasta reikšmingų skirtumų tarp bendrų depresiškumo balų ir išsilavinimo (p>0,05), tačiau išsilavinimą palyginus tarp atskirų depresiškumo kategorijų buvo rasta, kad žemesnio nei aukštasis išsilavinimas tyrimo dalyviai patyrė daugiau mąstymo/susikaupimo sunkumų nei aukštojo išsilavinimo suaugusieji (p<0,05). Vertinant gyvenimo kokybę, nustatyta, kad, vyrai statistiškai reikšmingai mažiau jautė skausmą (p<0,001), turėjo daugiau energijos (p= 0,017), pasižymėjo geresniu socialiniu funkcionavimu (p= 0,008) bei emocine būkle (p<0,001), palyginus su moterimis. Tai pat pastebėta, kad dirbantys tyrimo dalyviai pasižymėjo mažesniais veiklos apribojimais dėl fizinių ir emocinių negalavimų, geriau vertino savo bendrą sveikatą, buvo energingesni ir pasižymėjo geresne emocine būkle, palyginus su nedirbančiais (p<0,05). Reikšmingų skirtumų tarp išsilavinimo ir gyvenimo kokybės nebuvo rasta. Vertinant depresiškumą ir gyvenimo kokybę nustatyta, kad depresiškumu nepasižyminčių tyrimo dalyvių gyvenimo kokybė buvo statistiškai reikšmingai geresnė visose jos kategorijose (p<0,001). Koreliacinė analizė tarp gyvenimo kokybės aspektų ir bendrų depresiškumo balų vidurkių parodė, kad depresiškumo balams mažėjant, gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai gerėja visose aspektuose (p<0,001).Tiesinės regresijos modelis parodė, kad depresiškumas (R²=0,664; p<0,001 ) statistiškai reikšmingai prognozavo gyvenimo kokybės rodiklius. Didėjant depresiškumo įverčiams, reikšmingai mažėjo energijos lygis (βs = -0,254; p< 0,001), socialinė funkcija (βs = -0,215; p< 0,001) ir emocinė būklė (βs = -0,337; p<0,001). Nors depresiškumas taip pat buvo reikšmingai susijęs su skausmo rodikliu (didesnis balas rodo mažesnį skausmą) (βs = -0,045; p = 0,014), šis poveikis buvo silpnas. Išvados: Tyrimas atskleidė, kad net pusė jaunų suaugusiųjų pasižymėjo depresiškumu, o didesni jo rodikliai buvo susiję su prastesne gyvenimo kokybe visose srityse, ypač emocinės būklės, energijos ir socialinės funkcijos aspektuose. Be to, depresiškumas dažniau nustatytas tarp nedirbančiųjų, o darbas ir vyriška lytis buvo susiję su geresne gyvenimo kokybe.

Įvadas ir tikslas. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis svarbu ne tik tinkamai gydyti Helicobacter pylori infekciją, bet ir atlikti bei įvertinti gydymo kontrolę. Lietuva priklauso H.pylori infekcijos gydymo Europos registrui (Hp-EuReg). Šio tyrimo tikslas yra įvertinti H. pylori išnaikinimui skiriamus vaistų derinius, jų atitikimą Mastrichto V konsensuso rekomendacijoms ir eradikacijos efektyvumą. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti 2013 – 2019 metais Lietuvoje H.pylori išnaikinimui skiriamus vaistų derinius, jų skyrimo trukmę ir veiksmingumą bei įvertinti, ar skiriami deriniai atitinka tarptautines gaires (Mastrichto V/Florencijos konsensuso rekomendacijas). Metodai. Buvo analizuojami Hp-EuReg duomenys, surinkti Lietuvoje 2013-2019 metais. Tyrimo metu į registrą nuolat buvo įtraukiami nauji pacientai, o jame jau esantys pacientai buvo kviečiami atvykti atlikti pakartotinį diagnostinį infekuotumo tyrimą po gydymo. Norėdami įvertinti Lietuvoje taikomus H.pylori diagnostikos ir gydymo metodus palyginome juos su Europoje naudojamomis Mastrichto V rekomendacijomis. H.pylori infekcijos gydymo veiksmingumas buvo apskaičiuotas taikant mITT rodiklį (ang. modified Intention-To-Treat). H.pylori infekcijos gydymo efektyvumui palyginti, atsižvelgiant į skirtą gydymo schemą bei jos skyrimo trukmę, buvo taikytas Z-testas. Tyrimo dalyviai. Į Helicobacter pylori infekcijos gydymo Europos registrą 2013-2019 metais Lietuvoje įtraukti pacientai. Rezultatai. 2013 – 2019 metais į Hp-EuReg iš viso buvo įtraukti 1408 pacientai. Dažniausiai H.pylori infekcija buvo diagnozuota greituoju ureazės testu (49,5 proc. atvejų). 93,5 proc. atvejų H.pylori sunaikinimui skirti trijų vaistų deriniai (PSI + 2 antibiotikai). 93,6 proc. pirmos eilės gydymui skirtų eradikacijos vaistų derinių sudarė PSI, klaritromicino ir amoksicilino (PSI+C+A) derinys. Dažniausiai antros eilės gydymui buvo skirtas PSI, amoksicilino ir levofloksacino (PSI+A+L) derinys (57,1 proc. atvejų). Pirmos eilės gydymui dažniausiai buvo skiriamas 7 dienų trukmės vaistų kursas (49 proc. atvejų), o antros bei trečios eilės gydymui dažniausiai buvo skiriamas 10 dienų trukmės vaistų kursas (atitinkamai 71,4 proc. bei 51,9 proc. atvejų). Dažniausiai skiriamas PSI buvo omeprazolas (40,7 proc.) H.pylori infekcijos gydymo veiksmingumas buvo įvertintas išanalizavus 298 atvejus. PSI+C+A derinio efektyvumas buvo 86,3 proc. Antros eilės gydymo metu skirto PSI+A+L derinio efektyvumas buvo 86,2 proc. Bendras 298 atvejų H.pylori eradikacijos veiksmingumas buvo 86,9 proc. Išvados. Įvertinus H.pylori infekcijos atsparumą antibiotikams Lietuvoje, gydymui skirtų vaistų derinių pasirinkimą bei jų skyrimo trukmę galima teigti, kad jie atitinka tarptautines Mastrichto V/ Florencijos konsensuso rekomendacijas. Rekomendacijos. Neinvazinei H.pylori diagnostikai patariame rinktis šlapalo kvėpavimo testą arba monokloninio išmatų antigeno tyrimą. H.pylori išnaikinimui patvirtinti tinkamiausias neinvazinis diagnostinis tyrimas yra šlapalo kvėpavimo testas. H.pylori infekcijos gydymui skirti tik 10-14 dienų trukmės gydymą.

Tyrimo tikslas - atlikti kokybinį ir kiekybinį B3, B6 ir B12 vitaminų nustatymą vitaminizuotuose gėrimuose pritaikant efektyviosios skysčių chromatografijos metodą bei palyginti tų pačių gėrimų, parduodamų skirtingose šalyse (Lietuva ir Lenkija) sudėtį. Tyrimo uždaviniai: parinkti, pritaikyti ir validuoti pasirinkta efektyciosios skysčių chromatografijos (ESC) metodiką vitaminų B3, B6 ir B12 analizei vitaminizuotuose gėrimuose. Identifikuoti B3, B6 ir B12 vitaminus šiuose gėrimuose. Kiekybiškai įvertinti vitaminų B3, B6 ir B12 kiekį vitaminizuotuose gėrimuose bei palyginti Lietuvoje ir Lenkijoje parduodamų gėrimų sudėtį. Rezultatai: pritaikyta ESC metodika, kurioje eliuentas yra acetonitrilas bei 0,1% trifluoracto (TFA) rūgšties vandeninis tirpalas (50:50, v/v). Metodika buvo validuota ir sėkmingai pritaikyta vitaminų B3 ir B6 kokybiniam bei kiekybiniam nustatymui, tačiau ši metodika netiko vitamino B12 nustatymui mišinyje, kai vitamino B6 koncentracija viršijo B12 kiekį tūkstančiais kartų, įvyko kolonėlės perpildymas, vitamino B6 smailė galimai uždengė B12 ir todėl jo negalima buvo identifikuoti.

Darbo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti maisto produktų užterštumą chloroorganiniais pesticidais ir organiniais fosforo junginiais Darbo uždaviniai: 1. Surinkti ir išanalizuoti chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių kiekius maisto produktuose reglamentuojančius teisės aktus; 2. Surinkti ir išanalizuoti chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių patekimą į maisto produktus, jų sukeliamą žalą bei kiekius maisto produktuose - mokslinę literatūrą; 3. Išanalizuoti 1998-2006 metų chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių stebėsenos plano ypatumus; 4. Išanalizuoti 1998-2000 ir 2002-2006 metais sukauptų visų chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių stebėsenos rezultatus pagal apskritis ir maisto žaliavų grupes. Mityba, suvartojamo maisto asortimentas bei kokybė turi didelės reikšmės žmogaus sveikatai. Tačiau kai kuriose gyvulinės kilmės maisto produktų žaliavose vis dar aptinkama kenksmingų medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai, pesticidai ir PCB. Atlikti tyrimai rodo, kad maisto produktuose nustatyti pesticidų kiekiai daugeliu atvejų yra mažesni negu leidžiami higienos normose, o daugelyje bandinių šių teršalų visiškai nerasta. Nors medžiagų likučiai yra nedideli, tačiau šie pesticidai jau nenaudojami 30 metų ir jų maisto produktuose neturi būti. Tad dar kartą įrodyta, kad žemės ūkyje yra būtina mažinti cheminių medžiagų naudojimą.

Reabilitacija po pooperacinių pilvo sienos išvaržų operacijų. Autorė: Gabija Tamaliūnaitė Tyrimo tikslas. Įvertinti reabilitacijos efektyvumą pilvo sienos raumenų funkcinės būklės atsistatymui pacientams po pooperacinės pilvo sienos išvaržų operacijų. Uždaviniai. 1. Įvertinti pilvo sienos raumenų funkcinę būklę prieš pooperacinės pilvo sienos išvaržos operaciją. 2. Įvertinti pilvo sienos raumenų funkcinius pokyčius praėjus 2mėn. po pooperacinės pilvo sienos išvaržos operacijos, atlikus reabilitaciją. 3. Palyginti pilvo sienos raumenų funkcinę būklę prieš reabilitaciją ir praėjus 2mėn. po reabilitacijos Metodai. Ištirti 7 pacientai, kurie 2019 02 27 - 2020 05 21 laikotarpiu LSMUL Kauno klinikų chirurgijos skyriuje operuoti dėl pooperacinės pilvo sienos išvaržos. Prieš operaciją buvo atliktas detalus priešoperacinis ištyrimas – funkciniai mėginiai, izometrinis ir izokinetinis tyrimas “Biodex“ sistema. Visiems tiriamiesiems buvo atlikta išvaržos plastika „sublay“ metodika. Praėjus 3 savaitėms po operacijos, visiems pacientams buvo atlikti funkciniai mėginiai ir pradėta taikyti reabilitacija – 2 sesijos per vieną savaitę, 6 savaites. Praėjus 2 mėnesiams, pacientams buvo atliktas funkcinis įvertinimas - liemens raumenų jėgos, ištvermės matavimas „Biodex“ dinamometru. Įvertintas reabilitacijos efektyvumas. Rezultatai. Atsistojimo nuo kėdės testo, bei Biodex izometrinio tyrimo metu matuotos maksimalios pilvo sienos raumenų jėgos rezultatų pagerėjimas po reabilitacijos buvo statistiškai reikšmingi, visuose kituose tyrimuose galime stebėti pacientų rezultatų pagerėjimą, nors rezultatai ir nėra statistiškai reikšmingi. Šiuo tyrimu gauti rezultatai, atitinka anksčiau darytų klinikinių tyrimų rezultatus, rodančius, jog įvairios ankstyvos reabilitacijos programos davė teigiamus, kliniškai reikšmingus rezultatus. Išvados. Ankstyva reabilitacija po pilvo sienos išvaržos operacijos turi teigiamą poveikį pilvo sienos raumenų funkcinei būklei praėjus 2 mėn. po operacijos: a. Reikšmingai pagerėjo pacientų „atsistojimo nuo kėdės” testo rezultatai b. Reikšmingai padidėjo maksimali pilvo sienos raumenų jėga izometrinio susitraukimo metu

[...]. Tyrimo tikslas. Nustatyti neurosonografinių galvos ir kaklo arterijų parametrų vertę prognozuojant demenciją lengvą kognityvinį sutrikimą turintiems pacientams. Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų demografines ir klinikines charakteristikas ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 2. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų ekstrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 3. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų intrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 4. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų sienelių parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 5. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų aterosklerozinius požymius ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 6. Įvertinti bendrą tiriamųjų demografinių ir klinikinių charakteristikų bei neurosonografinių parametrų diagnostinę reikšmę prognozuojant progresavimą iš lengvo kognityvinio sutrikimo į demenciją. [...].

Darbo tikslas: ištirti šunų tarpslankstelinio disko ligos (TDL) pasireiškimą ir išanalizuoti šį pakitimą, jo diagnostikos bei gydymo metodus. Magistro baigiamajame darbe aprašomos tirtų šunų tarpslankstelinio disko išvaržos. Tyrimo duomenys rinkti 2017 – 2018 metais „X“ klinikoje. Surinkta informacija apie 150 šunų, kuriems buvo diagnozuota TDL, analizuoti šios ligos pasireiškimo dažnumas, kompiuterinės tomografijos (KT) ir magnetinio rezonanso (MRT) tyrimais gauti vaizdiniai, šunims taikyti gydymo metodai bei nustatytas gydymo efektyvumas. Ligos diagnozei patvirtinti 145 šunims atliktas KT tyrimas, 5 - MRT tyrimas. Pagal nustatytą ligos sunkumą 89 šunims skirtas chirurginis gydymas, o 61 - konservatyvus. Šunys suskirstyti į tiriamasias grupes pagal: amžių (metais), lytį (patelės, patinai), veislę (mišrūnai, veisliniai), nustatytos stuburo išvaržos lokalizacijos stuburo segmentą (C1 – C5, C6 – T2, T3 – L3, L4 – S3, daugybiniai segmentai), taikytą gydymo metodą: konservatyvų (NVNU su narvo režimu) arba chirurginį (hemilaminektomijos/ laminektomijos, ventralinės angos dekompresijos operacijos). Gydymo efektyvumui įvertinti gydymo pradžioje ir 4 savaitės po gydymo įvertinti 3 kriterijai: skausmas, eisena, priopriocepcinė korekcija su giliojo (antkaulio) skausmo jutimu. Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad TDL dažniausiai pasireiškė 6 – 9 metų amžiaus 11,5 ± 7,6 kg svorio mišrūnams bei trumpaplaukių taksų veislės šunims T3 – L3 torakolumbariniame stuburo segmente. Šunų lytis ligos pasireiškimui įtakos neturėjo. Įvertinus 3 kriterijus nustatyta, kad chirurginis gydymas yra efektyvesnis už konservatyvų gydymą (p<0,001).

Sergamumas piktybiniais navikais didėja. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama po daugiau nei 17 800 naujų vėžio atvejų. Onkologinių ligonių gydyme dažnai taikoma chemoterapija, gydymas citotoksiniais preparatais. Šis gydymas sukelia eilę toksinių reiškinių, kurie pablogina paciento būklę, mitybos statusą, gydymo efektyvumą. Darbe tiriama, kaip pasikeičia pacientų, sergančių ginekologinės ir abdominalinės lokalizacijos piktybiniais navikais ir gaunančius gydymą chemoterapija, mityba, fizinė, emocinė, socialinė būsenos, kaip jos psichologiškai reaguoja į chemoterapinį gydymą. Darbo tikslas - įvertinti pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybę ir mitybos būklę, taikant chemoterapinį gydymą. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:

1. Nustatyti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvenimo kokybę chemoterapijos gydymo metu.
2. Išanalizuoti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, laboratorinių tyrimų pokyčius chemoterapijos gydymo metu.
3. Įvertinti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, mitybos būklę chemoterapijos gydymo metu. Tirti 39 pacientai, gydomi chemoterapija dėl II, III, IV stadijos abdominalinės ir ginekologinės lokalizacijos piktybinių navikų. Tiriamiesiems 2012 m. kovo mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. prieš ir po chemoterapijos kurso imami kraujo laboratoriniai tyrimai, matuojamas svoris, skaičiuojamas kūno masės indeksas, įvertinama gyvenimo kokybė QLQ-C30 klausimynu. Po chemoterapijos pacientams pablogėjo gyvenimo kokybės rodikliai: pablogėjo funkcinės skalės rezultatai, nuo 67,2 iki 47,7 procentų, paryškėjo simptomai, skalės reikšmės pakilo nuo 30,6 iki 46,9, pablogėjo bendros gyvenimo kokybės vertinimas nuo 60,7 iki 45,1. Pacientams statistiškai reikšmingai sumažėjo hemoglobino, trombocitų kiekis kraujyje, padidėjo šlapalo, kreatinino koncentracija, padidėjo kepenų fermentų aktyvumas (alanininės ir asparagininės transferazių, bei šarminės fosfatazių) kraujyje. Leukocitų kiekis kraujyje nepakito. Taikant chemoterapiją, nustatyti pakitimai asmenų mityboje. Statistiškai reikšmingai sumažėjo pacientų svoris (vidutiniškai 1,0 kg, p<0,05) ir kūno masės indeksas ( vidutiniškai 0,4 vnt., p<0,05). Tyrimo eigoje išryškėjo gyvenimo kokybės simptomų skalės rodikliai, atspindintys mitybos būklę. Ryškiausiai pasireiškė viduriavimas, nuo 9,4 iki 29,9 proc., pykinimas ir vėmimas, nuo 23,9 iki 47,0 proc. Apetito praradimas didėjo nuo 35,0 iki 55,6 proc., vidurių užkietėjimas – nuo 15,4 iki 21,4 proc. Išvados:
4. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo gyvenimo kokybės rodikliai: sumažėjo funkcinės skalės ir bendros gyvenimo kokybės reikšmės, pagilėjo simptomai.
5. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo kraujo laboratorinių tyrimų rezultatai, pablogėjo tyrimų, atspindinčių kepenų ir inkstų būklę, rezultatai.
6. Po chemoterapijos gydymo pacientams pablogėjo mitybos būklė: sumažėjo kūno masė, kūno masės indeksas, paryškėjo simptomai, susiję su mityba.