The post Džiaugiasi pasirinkę LSMU: būsimųjų studentų įspūdžiai pasirašant studijų sutartis appeared first on LSMU.

Ką reikės padaryti?
Nuo liepos 30 d. 16 val. iki rugpjūčio 1 d. 15 val. sudaryk studijų sutartį ir pasirašyk ją elektroniniu būdu per LSMU priėmimo informacinę sistemą ČIA.

Sutarties sudarymo gidas: ČIA.

Registracijos studijoms įmokos nereikia mokėti iš anksto – ją galėsi sumokėti studijų sutarties pasirašymo metu LSMU priėmimo informacinėje sistemoje.

Jei neturi galimybės pasirašyti el. būdu, atvyk į LSMU (Kaunas, A. Mickevičiaus g. 9, 117 kab., Tarybos posėdžių salė). Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas Universitete vyks liepos 31 dieną 9:00-15:00 val. Su savimi turėk asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir sumokėtos registracijos studijoms įmokos kvito kopiją.

Laiku nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti bus anuliuojamas.

Jei kyla papildomų klausimų – susisiek su Priėmimo komisija telefonu + 370 686 10 217.

Pirmakursio gidas: ČIA.

The post Būsimiems pirmakursiams: svarbiausia informacija dėl studijų sutarties appeared first on LSMU.

Pergalės – abiejų

Vakar pavakarę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijos šiųmetės laidos absolventams iškilmingai įteikti atestatai. Fausto Kondratavičiaus rankose – atestatas net su šešiais šimtukais. Jo brolis Rojus iš egzaminų surinko penkis šimtukus. Iš šeštojo egzamino gavo 97 balus.

Tokie rezultatai juos ir šeimos narius, aišku, pradžiugino, bet emocijų cunamio nesukėlė. Šimtukų, nors gal ne visų, buvo tikėtasi. Kad tai neeiliniai protai, sufleravo ir daugybė pasiekimų tarptautinėse informatikos, geografijos, nacionalinėse fizikos olimpiadose, daug savarankiško darbo.

Broliai sako, kad konkurencijos tarp jų nėra, – atvirkščiai. „Jeigu vienam pasiseka, atrodo, kad pasisekė mums abiem. Olimpiadose visada palaikydavome vienas kitą. Labiau džiaugiamės bendrais pasiekimais, o ne skaičiuojame, kuris kurį kartą buvo geresnis“, – sakė Faustas, jaunesnysis dvynys.

Laikė tuos pačius

Abu užliediškiai pasirinko laikyti tuos pačius valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, informatikos, fizikos ir geografijos.

Rojaus prasčiausias įvertinimas – fizikos egzamino.

„Bandžiau pažiūrėti, kur galėjau suklysti, bet dabar jau sunku pasakyti. Fizika atrodo tikslus mokslas, tačiau ne visada lengva suprasti, kur konkrečiai praradai taškus. Vis dėlto esu visiškai patenkintas rezultatu“, – sakė Rojus.

Mintis teikti apeliaciją buvo trumpam kilusi, tačiau jos atsisakė, – reikėjo kuo greičiau pateikti dokumentus stoti į universitetus.

Svarbiausia – nuoseklumas

Paklausti, kas lėmė tokius rezultatus, abu pirmiausia mini kasdienį darbą.

„Nuo pirmųjų klasių buvome įpratę daug dirbti savarankiškai. Kai artėja egzaminai, jau žinai, ko reikia, belieka susirasti medžiagą ir dirbti. Žinoma, labai padeda mokytojai – jie geriausiai žino, į ką verta atkreipti dėmesį“, – atskleidė Faustas.

Egzistuoja ir sėkmės faktorius. „Sėkmės visada yra. Negalima sakyti, kad viskas priklauso tik nuo tavęs“, – teigė pašnekovai.

Dešimtoje klasėje abu suprato, kad vienodai daug dėmesio skirti visoms sritims nebeįmanoma. Paminėjo, kad olimpiadose buvo rezultatų nuopuolis. Taip įvardijo gautus sidabro medalius. „Supratome, kad reikia pasirinkti prioritetus“, – sakė Faustas.

Nuo vienuoliktos klasės daugiau dėmesio skyrė informatikai ir geografijai. Tačiau neapleido ir kitų dalykų, pomėgių.

Kur stoti?

Abu buvo nusitaikę studijuoti JAV, bet, sugriežtinus sąlygas stojantiesiems iš ES, tokių planų teko atsisakyti.

Kaip vienas atsarginių variantų Europoje buvo Kembridžo universitetas. Po visų procedūrų pakvietimą į šį geriausių pasaulio universitetų trejetuke esančią aukštąją mokyklą gavo tik Faustas. Konkurencija – milžiniška, nesitikėjo būti priimti abu. „Galvojome, kad gali priimti vieną iš mūsų, gali nepriimti nė vieno“, – sakė Rojus.

Kaip vyko atranka? Prisistatymas – motyvaciniame laiške, o nuotoliu tiesiogiai – loginių uždavinių sprendimas. „Per šį pokalbį reikėjo ne tiek prisistatyti, kiek parodyti, kaip mąstai ir sprendi problemas“, – aiškino Faustas, išsprendęs abu uždavinius. Rojus įveikė vieną.

Treniruotė smegenims

Abu jaunuoliai nuo rudens studijuos informatiką ir kompiuterių inžineriją. Rojus įstojo į Miuncheno technikos universitetą – vieną garsiausių mokslo centrų Europoje, ne kartą patekusį į geriausių pasaulio universitetų sąrašą.

Rojui mokslas Vokietijoje beveik nekainuos, o Faustas, likęs prie Kembridžo, laukia atsakymo dėl valstybės paramos ir iš privačių fondų, į kuriuos kreipėsi.

Paklausti, kuo juos taip traukia informatika, dvyniai kalba ne tik apie technologijas.

„Olimpiadinis programavimas nebūtinai tiesiogiai pritaikomas praktikoje, bet jis labai gerai treniruoja mąstymą“, – sakė Faustas. Kūrybiškumą – taip pat.

Kalbant apie kūrybiškumą, abu turi pomėgį rašyti. Rojus jau yra išleidęs ir grožinės literatūros knygą, Faustas – irgi parašęs ne vieną kūrinį.

„Jeigu būtų galima pragyventi vien iš rašymo, galbūt rinkčiausi šį kelią. Tačiau realybė kitokia. Informatika suteikia daugiau stabilumo, todėl profesiją sieju su ja, o rašymas liks labai svarbi gyvenimo dalis“, – sakė Faustas.

Jaunuoliai nori įgyti kuo geresnį išsilavinimą, kuris atvertų kuo daugiau galimybių. „Negaliu pasakyti, kad dabar jau žinome, kokį konkretų dalyką sukursime ar ką nuveiksime. Tačiau norime mokytis iš pačių geriausių, o paskui tas žinias pritaikyti Lietuvoje. Mūsų tikslas nėra išvažiuoti ir ten pasilikti visam laikui“, – sakė vaikinas.

Užvaldė stalo žaidimai

Ne visas jų gyvenimas sukasi apie mokslus. „Tikrai nesame tokie žmonės, kurie mokosi be sustojimo“, – sakė Kauno rajone gyvenantys broliai.

Mokyklos programai įveikti daug laiko neprireikdavo. Būdami smalsūs, ruošdamiesi olimpiadoms, papildomai daug kuo domėjosi.

Laiko likdavo ir stalo žaidimams, kartu su šeima dalyvaudavo protmūšiuose. Į stalo žaidimus įsitraukia ir kelioms valandoms.

Brolių pomėgiai taip pat beveik sutampa. „Gal tik aš šiek tiek daugiau skaitau knygų“, – šypsosi Rojus.

Paklausti, iš kur atsirado smalsumas, dvyniai pirmiausia mini šeimą.

„Sunku pasakyti, kad viskas atėjo iš vieno konkretaus žmogaus. Tačiau iki pirmos klasės mama buvo su mumis namuose, galėjo skirti labai daug dėmesio. Manau, tai buvo labai svarbu“, – sakė absolventas.

Broliai pamena, kad žemėlapius vartė jau nuo mažų dienų.

Patarimas jaunesniems

Paklausti, ką patartų jaunesniems mokiniams, Faustas ir Rojus neskatina kuo anksčiau susitelkti į vieną sritį.

„Svarbiausia daryti tai, kas iš tikrųjų įdomu. Jei domina keli dalykai, nereikia savęs dirbtinai riboti. Tik vėliau, kai atsiranda labai aukštas lygis ir dideli tikslai, tenka pasirinkti prioritetus“, – samprotavo dvyniai.

Vasarą jie nenuobodžiaus. Ruošiasi pasaulinei geografijos olimpiadai, kuri vyks rugpjūtį Turkijoje.

LSMU gimnazijos vadovas: tikslas – išmokyti mokytis

LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys neslepia pasididžiavimo šių metų abiturientų pasiekimais ir atkreipia dėmesį į gebėjimo mokytis savarankiškai svarbą.

Lemiamas faktorius

Net trys mokyklos mokiniai yra tarp geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių Kauno miesto abiturientų.

Tokie rezultatai, anot vadovo, nėra atsitiktinumas – juos lemia ne tik išskirtiniai gabumai, bet ir nuoseklus darbas, motyvacija ir gebėjimas mokytis savarankiškai.

„Kai kalbame apie tokius mokinius kaip Faustas, Rojus ar Adelė, kuri gavo keturis šimtukus, pirmiausia reikia suprasti, kad jie yra labai motyvuoti. Jie turi tikslą, daug dirba patys, nuolat mokosi. Respublikinėse ar tarptautinėse olimpiadose vaikai medalių, jei patys nedirba, nelaimi“, – sakė gimnazijos vadovas.

Ir matematika, ir menai

A. Bučnys vardijo, kad Faustas ir Rojus išsiskiria ne tik informatikos gebėjimais. Jie yra dalyvavę informatikos, geografijos, fizikos, matematikos ir chemijos olimpiadose, o vienas iš brolių yra parašęs ir išleidęs knygą. Tai, direktoriaus teigimu, rodo, kad tikras talentas neturėtų būti uždaromas vienoje srityje.

„Kai jų paklausiau, ar nereikėjo nuo penktos klasės susitelkti tik į vieną dalyką, jie atsakė priešingai – pirmiausia reikia viską išbandyti. Tik tada gali suprasti, kas tau iš tiesų įdomu“, – prisiminė A. Bučnys.

Direktorius džiaugiasi, kad gabiausi mokiniai liko mokytis LSMU gimnazijoje, nors sulaukė kvietimų iš kitų mokyklų.

„Jie sakė labai gražų dalyką – mokykla jiems reikalinga ne tik dėl pamokų. Jiems svarbios tradicijos, bendruomenė, renginiai, visa mokyklos aplinka“, – teigė A. Bučnys.

Jo įsitikinimu, ugdymas negali apsiriboti vien akademiniais rezultatais. „Mūsų tikslas – kad vaikas būtų visapusiškai išprusęs. Kad mokėtų ne tik spręsti matematikos uždavinius, bet ir šokti, dainuoti, bendrauti, elgtis. Vien šimtukų neužtenka“, – vardijo vadovas.

Įžvelgia problemą

Kalbėdamas apie Lietuvos švietimo sistemą direktorius neslepia kritikos. Pasak jo, pastarųjų metų pokyčiai dažnai orientuojasi ne į aukštesnius pasiekimus, o į kartelės mažinimą.

„Vis dažniau girdime, kad reikia mažiau reikalauti, mažiau dirbti, svarbiausia – kad vaikai būtų laimingi. Tačiau jeigu vaikai neturės žinių, jie nebus laimingi, nes negalės konkuruoti“, – įsitikinęs direktorius.

Jo manymu, svarbiausia mokykloje išugdyti ne gebėjimą išlaikyti konkretų egzaminą, o išmokyti mokytis.

„Visi vaikai, kurie pasiekia aukščiausių rezultatų, pirmiausia moka mokytis patys. Jie nelaukia, kol už juos viską padarys korepetitorius ar kas nors kitas“, – sakė A. Bučnys.

Direktorius ragina ir tėvus mažiau dėmesio skirti pažymiams. „Svarbiausia – ne pažymys, o ar vaikas įgyja žinių, ar dirba nuosekliai. Mokymasis yra darbas. Būtent mokykloje formuojasi darbo įgūdžiai“, – kalbėjo pašnekovas.

Reikia auginti

Pasak direktoriaus, Lietuva pernelyg mažai dėmesio skiria gabiems mokiniams ugdyti.

„Politika dažniausiai orientuojasi į vidutinį lygį. O mes turėtume auginti talentus ir padėti jiems pasiekti patį aukščiausią lygį“, – teigė A. Bučnys.

Jis kaip pavyzdį pateikia Faustą, kuris siekia studijuoti Kembridžo universitete. Nors akademiniai rezultatai leidžia pretenduoti į prestižinę studijų vietą, didžiausia kliūtis – finansai.

„Būtų labai liūdna, jeigu toks vaikas negalėtų studijuoti vien dėl pinigų. Tokius talentus valstybė turėtų remti“, – įsitikinęs vadovas.

Mokiniai moko mokinius

Direktorius įsitikinęs, kad olimpiados nėra vien gražus įrašas gyvenimo aprašyme.

„Pirmiausia tai valstybės prestižas. Kai Lietuvos mokiniai laimi pasaulio olimpiadose, tai rodo šalies ugdymo lygį“, – dėstė A. Bučnys.

Nauda yra ir praktinė – olimpiadų pasiekimai atveria duris į geriausius pasaulio universitetus. „Stodamas į Kembridžą ar kitus aukščiausio lygio universitetus turi parodyti viską, ką esi pasiekęs. Tokie laimėjimai – labai svarbūs“, – minėjo gimnazijos vadovas.

Jo nuomone, ne mažiau vertinga ir tai, kad vyresni mokiniai perduoda savo patirtį jaunesniems.

„Mūsų olimpiadininkai padeda ruoštis jaunesniems mokiniams. Kai mokinys moko mokinį, tai duoda labai daug naudos“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Tekstas: Kauno diena, žurnalistė Jurgita Šakienė. Nuotraukos: Regimanto Zakšensko.

The post LSMU gimnazijos brolių triumfas: geriausi Kaune appeared first on LSMU.

Dokumentai priimami 2026 m. liepos 7 d. – rugsėjo 9 d. ir papildoma informacija teikiama LSMU Mokslo centre, A. Mickevičiaus g. 7, 106 kab., Kaunas, tel. +370 37 327276, +370 37 327277. Detalesnė informacija apie priėmimą skelbiama Universiteto interneto puslapyje ČIA.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas skelbia konkursą į medicinos ir sveikatos mokslų srities medicinos ir slaugos mokslo krypčių, gamtos mokslų srities biologijos mokslo krypties ir žemės ūkio mokslų srities gyvūnų mokslų krypties valstybės finansuojamas doktorantūros studijų vietas, skirstomas konkurso būdu, ir į gamtos mokslų srities biofizikos mokslo krypties valstybės finansuojamą doktorantūros studijų vietą, skirstomą konkurso būdu (paraiška teikta su doktorantūros teisės neturinčia institucija).

Dokumentai priimami 2026 m. liepos 7 d. – rugsėjo 9 d. ir papildoma informacija teikiama LSMU Mokslo centre, A. Mickevičiaus g. 7, 106 kab., Kaunas, tel. +370 37 327276, +370 37 327277. Detalesnė informacija apie priėmimą skelbiama Universiteto interneto puslapyje ČIA.

The post LSMU skelbia konkursus į doktorantūros studijų vietas appeared first on LSMU.

Ar norėtumėte savo profesinėje veikloje taikyti mokslo įrodymais grįstus gamtos ir miško terapijos metodus? Kviečiame gilinti žinias ir įgyti praktinių kompetencijų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Reabilitacijos klinikos organizuojamose podiplominėse Miško terapijos studijose.

Miško terapija – interdisciplininė mokymo programa, skirta tiems, kurie siekia gilesnio supratimo apie gamtos terapijos ir miško rekreacijos poveikį žmogaus fizinei ir psichologinei gerovei. Šioje programoje didelis dėmesys skiriamas gamtos pažinimo ir psichologijos pagrindams bei miško terapijos taikymui praktikoje.

Studijos prasidės jau 2026 metų rugsėjo mėnesį. Kviečiame registruotis ir tapti vienu iš specialistų, savo profesinėje praktikoje taikančių mokslo įrodymais pagrįstus miško terapijos metodus.

Kodėl verta rinktis šias studijas?

• Susipažinsite su naujausiais miško terapijos ir gamtos veiksnių taikymo sveikatinimui metodais.
• Įgysite praktinių įgūdžių, kaip saugiai ir efektyviai taikyti miško terapijos intervencijas individualiai bei grupėms.
• Mokysitės vertinti gamtinę aplinką ir parinkti tinkamiausias vietas terapinėms veikloms.
• Įgytas žinias galėsite pritaikyti savo profesinėje praktikoje sveikatos, reabilitacijos, psichologijos ir kitose srityse.

Studijų formatas

• Trukmė – 1 mokslo metai (rugsėjis–birželis).
• Užsiėmimai dažniausiai vyks du savaitgalius per mėnesį Kaune.
• Teorines paskaitas bus galima stebėti nuotoliniu būdu.
• Studijų kaina – 2400 Eur (galimas mokėjimas dalimis).

Registracija

Registruotis galite susikūrę paskyrą MEDAS sistemoje ir paieškoje pasirinkę Miško terapija.

Daugiau informacijos apie programą ČIA.
Tel. +37037 327315, +370 37 327318 ir el. paštu misko.terapija@lsmu.lt

The post Kviečiame tobulintis miško terapijos studijose appeared first on LSMU.

„Tai jau profesinė „liga“ – visur matau gamybinius niuansus“, – šypsosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Maisto mokslo studijų programos absolventė Daiva Matuzevičiūtė, šiandien dirbanti gamybos meistre ir maisto technologe.

Jos darbas – labai įvairus. Vieną dieną ji vadovauja žmonių pamainai maisto gamybos įmonėje, kitą – tvarko technologinę dokumentaciją, prisideda prie naujų produktų kūrimo, analizuoja gamybos procesus. Laisvu laiku ji dar konsultuoja mažas įmones, kavines ir restoranus maisto saugos bei kokybės klausimais.

Mažesnės įmonės ne visada gali turėti nuolatinį technologą. Todėl toks specialistas tampa labai reikalingas: padeda parengti dokumentus, įvertinti gamybos eigą, išvengti kryžminės taršos, apmokyti darbuotojus.

Pasak LSMU absolventės, maisto technologas gali būti ir tas žmogus, kuris ateityje padėtų kavinei ar restoranui atsinaujinti, peržiūrėti ir atnaujinti meniu, sustiprinti kokybę ir drąsiau judėti į priekį. Tam reikia žinių, patirties, atsakomybės ir gebėjimo aiškiai pasakyti, ką būtina keisti.

Domino galimybė kurti maisto produktus

Savo kelią į maisto pramonę D. Matuzevičiūtė pasirinko dar mokykloje. Nuo devintos klasės ją domino maistas ir jo gamyba, galimybė kurti produktus, rūpintis jų skoniu, kokybe ir nauda vartotojams.

Tad rinkdamasi studijas įrašė vienintelį pageidavimą: Maisto mokslo studijų programą LSMU – nors dėl to ir susilaukė aplinkinių nuostabos.

„Nes LSMU maistas nagrinėjamas plačiau – per sveikatos, kokybės, saugos ir poveikio žmogaus organizmui prizmę. Studijos aprėpia ne tik chemiją, mikrobiologiją ar technologijas, bet ir vadybą, ekonomiką, kokybės valdymą. Tai žinios, kurios vėliau atveria daug galimybių, įvairių karjeros kelių: gamybos įmonėse, kontrolės institucijose, visuomenės sveikatos srityje, konsultavime ar kuriant naujus produktus. To ir siekiau“, – šypsojosi pašnekovė.

Studijų metai buvo aktyvūs: dalyvavo studijų komiteto veikloje, prisidėjo prie studijų kokybės gerinimo, buvo pirmakursių kuratorė, Studentų mokslinės draugijos narė. Viena įsimintiniausių patirčių – mokslinis tyrimas, kurio metu teko analizuoti apie 70 duonos kepaliukų.

Kita įdomi patirtis – darbas su emocijų atpažinimo technologijomis. Universitete būsimoji specialistė išbandė įrangą, kuri analizuoja žmogaus veido išraiškas ragaujant maistą. Tokia sistema padeda suprasti, ar produktas žmogui iš tiesų patinka. Kitaip tariant, skonis gali būti ne tik aprašomas, bet ir tiriamas.

Kūrybiškumas – nepakeičiamas

Karjerą D. Matuzevičiūtė pradėjo dar paskutiniame kurse – technologo asistente didelėje maisto gamybos įmonėje. Joje įgijo tvirtus pagrindus, ant kurių šiandien kuria savo profesinį kelią.

„Maisto pramonė sparčiai keičiasi. Į gamybą ateina automatizacija, robotizacija, dirbtinio intelekto sprendimai. Tačiau žmogaus šioje srityje nepakeis vien technika. Robotui vis tiek reikia užduoti kryptį, o kūrybiškumas, patirtis, intuicija ir užsidegimas išlieka žmogaus stiprybė“, – įsitikinusi pašnekovė.

Maisto mokslas – tai sritis, kurioje susitinka chemija, mikrobiologija, technologijos, kokybė, sveikata, vadyba ir kūryba. Tai galimybė kurti produktus, kurie kasdien pasiekia daugybę žmonių.

Todėl tiems, kurie svarsto, ką rinktis po mokyklos, absolventė pataria į Maisto mokslą pažvelgti plačiau. Šios studijos praplečia mąstymą ir suteikia įgūdžių, kuriuos galima pritaikyti labai skirtingose srityse.

Jei domina maistas, technologijos, sveikata, kokybė ir realus poveikis žmonių kasdienybei, LSMU Maisto mokslo studijos gali tapti ta vieta, kur smalsumas virsta profesija.

The post Kai maistas tampa profesija: kokių galimybių atveria Maisto mokslo studijos LSMU? appeared first on LSMU.

Akademijos dalyviai kartą per mėnesį susitiks LSMU, kur praktiškai susipažins su maisto kokybės, saugos, technologijų ir inovacijų pasauliu. Programa skirta smalsiems, kūrybiškiems ir mokslu besidomintiems gimnazistams, norintiems ne tik pagilinti žinias, bet ir patirti, kaip gimsta nauji maisto produktai bei vykdomi moksliniai tyrimai.

Ką veiks Maisto tyrėjo akademijos dalyviai?

Akademijos metu moksleivių lauks įvairios praktinės veiklos:

• kurs ir gamins naujus, sveikus bei tvarius maisto produktus moderniose LSMU laboratorijose – nuo funkcinių ledų ir išskirtinių desertų iki naujos kartos sveikuoliškų duonelių;
• mokysis atlikti juslinę analizę – profesionaliai vertinti maisto skonį, kvapą, tekstūrą ir jų tarpusavio sąveiką;
• atliks cheminius maisto tyrimus, nagrinės produktų sudėtį bei susipažins su maisto kokybės ir saugos principais;
• lankysis maisto pramonės įmonėje ir iš arti pamatys šiuolaikinius maisto gamybos procesus;
• dirbdami komandose įgyvendins tiriamąjį projektą, kurį pristatys baigiamojoje akademijos konferencijoje.

Kodėl verta dalyvauti?

Maisto tyrėjo akademija suteiks galimybę:

• geriau pažinti kasdien vartojamą maistą ir suprasti jo kokybę;
• prasmingai praleisti laiką bendraminčių būryje;
• susipažinti su LSMU mokslininkais ir dėstytojais;
• įgyti praktinės laboratorinės patirties bei pirmuosius mokslinio darbo įgūdžius.

Programos informacija

Maisto tyrėjo akademijos programa yra nemokama. Sėkmingai ją baigusiems dalyviams bus įteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išduodamas sertifikatas.

Užsiėmimai vyks kartą per mėnesį, šeštadieniais, nuo 10.00 iki 13.00 val., Lietuvos sveikatos universiteto patalpose pagal programoje numatytą grafiką. Su detalia Maisto tyrėjo akademijos programa galima susipažinti ČIA.

Registracija vyksta iki 2026 m. rugsėjo 27 d. Prašymą dalyvauti programoje galima užpildyti ČIA.

Nepraleisk galimybės tapti Maisto tyrėjo akademijos dalimi ir atrasti, kaip gimsta ateities maistas!

The post LSMU Veterinarijos fakultetas kvies gimnazistus į naująją Maisto tyrėjo akademiją appeared first on LSMU.

Fitoterapija yra svarbi alternatyviosios ir papildomosios medicinos dalis, kai paciento organizmas veikiamas augalinės kilmės produktais, siekiant pašalinti ar palengvinti ligų ir sveikatos sutrikimų sukeltus negalavimus ar palaikyti sveikatą. Šis metodas leidžia gilinti supratimą apie augalinės kilmės medžiagų poveikį organizmui gerinant sveikatos būklę.

Podiplominių studijų metu įgysite išsamių žinių apie augalines žaliavas, jų fitochemines savybes ir kokybės vertinimą, gilinsitės į fitoterapijos produktų sudarymo, gamybos ir saugaus taikymo principus. Mokysitės atpažinti galimas sąveikas tarp augalinių ir sintetinių preparatų, kritiškai vertinti jų efektyvumą bei rizikas, o įgytas žinias pritaikysite individualizuodami sveikatinimo paslaugas įvairaus amžiaus pacientams. Šios kompetencijos padės jums užtikrinti aukštą paslaugų kokybę, laikytis visų teisės aktų reikalavimų bei tapti svarbia komandos dalimi, integruojant fitoterapiją į šiuolaikinę papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą.

Mokymo programa skirta turintiesiems aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus medicinos arba reabilitacijos, arba odontologijos, arba farmacijos, arba burnos priežiūros, arba visuomenės sveikatos, arba psichologijos, arba mitybos, arba slaugos ir akušerijos, arba biologijos, arba genetikos, arba mikrobiologijos, arba molekulinės biologijos, arba biofizikos, arba biochemijos, arba veterinarijos studijų krypties studijas.

Taip pat gali mokytis visi besidomintieji fitoterapija, tačiau šie asmenys savo turimo išsilavinimo atitikimą licenzijuotų paslaugų teikimo sąlygoms įsivertina asmeniškai. Baigusieji kursą gaus LSMU podiplominių studijų kurso baigimo pažymėjimą.

Programos apimtis: 480 val.
Studijų trukmė: 1 metai (nuo 2026 m. lapkričio 13 d. iki 2027 m. lapkričio 13 d.)

Mokymosi forma – mišri, teorinės paskaitos vyks nuotoliu, praktiniai užsiėmimai – kontaktiniu būdu (Kaune), praktikumai vyks nurodytose praktikos bazėse Lietuvoje. Mokymai vyks du kartus per mėnesį, penktadieniais ir šeštadieniais po 8 ak. val. Praktikai bus skiriama intensyvesnė tvarkaraščio eiga (informuosime eigoje).

Registracija vyksta iki 2026 m. lapkričio 13 d. Užsiregistravusiems kursų dalyviams bus išsiųstas kvietimas / sąskaita su visa išsamia informacija.

Daugiau informacijos apie kursą rasite ČIA.
Dėl informacijos kreiptis el. paštu fitoterapija@lsmu.lt

The post Kviečiame gilinti žinias fitoterapijos studijose appeared first on LSMU.

Praktinės žinios ir profesinis augimas

„Socialiniuose tinkluose ieškodamas magistrantūros programų Europoje pamačiau informaciją apie farmacijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Susidomėjau. Universiteto interneto svetainėje peržiūrėjau programos turinį ir supratau, kad atitinku visus stojimo reikalavimus. Stojimo procesas buvo sklandus“, – apie karjeros sprendimą dalijosi pašnekovas.

Pasak jo, viena stipriausių LSMU farmacijos studijų programos pusių – dėmesys praktiniam mokymuisi ir gebėjimui savarankiškai priimti profesinius sprendimus.

„Studijų metu nuolat buvome skatinami ne tik gilinti teorines žinias, bet ir mokytis savarankiškai, bendradarbiauti su kolegomis bei ugdyti kritinį mąstymą. Manau, kad šios kompetencijos yra itin svarbios šiuolaikiniam farmacijos specialistui“, – sakė penkto kurso LSMU Farmacijos fakulteto studentas.

Papildomos profesinės patirties pašnekovas įgijo dirbdamas slaugos namuose medicinos asistentu ir asistentu vaistinėje, o tai suteikė galimybę praktiškai pritaikyti universitete įgytas žinias ir geriau suprasti kasdienę sveikatos priežiūros specialistų veiklą.

„Kartais buvo tikrai intensyvu, tačiau būtent tokios situacijos padėjo man augti kaip specialistui ir pasirengti profesinei veiklai“, – sakė Faisalas Habibas Patelis, prisiminęs, kad didžiausias iššūkis buvo paskutinių metų krūvis, kai vienu metu teko derinti studijas, egzaminus, baigiamąjį darbą ir praktiką.

Sėkmingoms studijoms svarbus nuoseklumas

Būsimiems farmacijos studentams absolventas pataria nuo pat pirmųjų studijų dienų išlikti organizuotiems ir nuosekliems, nes farmacija yra sritis, kurioje svarbus ilgalaikis ir kryptingas darbas.

„Rekomenduoju pasinaudoti ir „Erasmus“ programa, kuri suteikia progą susipažinti su kitų šalių farmacijos sistemomis, praplėsti profesinį akiratį ir geriau suprasti darbo galimybes tarptautinėje aplinkoje“, – pridūrė pašnekovas.

Ne mažiau svarbus, jo nuomone, yra ir lietuvių kalbos mokymasis. Kalbos žinios padeda lengviau integruotis į visuomenę, bendrauti kasdienėse situacijose ir atveria daugiau profesinių galimybių Lietuvoje.

Pamėgo Lietuvą ir Kauną

Paklaustas apie pirmąjį įspūdį atvykus į Lietuvą, pašnekovas iškart prisiminė klimatą.

„Šaltis nustebino kur kas labiau, nei tikėjausi. Priprasti prie oro sąlygų prireikė laiko, tačiau dabar net 20 laipsnių temperatūra atrodo visai šilta“, – juokėsi studentas.

Laikui bėgant pašnekovas ėmė vertinti Lietuvoje ramybę, švarą ir tvarką bei galimybę geriau pažinti kitokią visuomenę.

„Lietuviai dažniausiai yra santūresni ir labiau vertina asmeninę erdvę, o Indijoje žmonės linkę būti atviresni ir ekspresyvesni. Tačiau tai tėra skirtingi bendravimo būdai, kurie praturtina tarpkultūrinę patirtį“, – dalijosi Indijos pilietis.

Paklaustas, ar rekomenduotų Lietuvą kitiems tarptautiniams studentams, absolventas nedvejojo.

„Lietuva išsiskiria kokybiško išsilavinimo, saugios aplinkos ir aukštos gyvenimo kokybės deriniu, o šalies istorija ir gamta suteikia dar daugiau priežasčių ją pažinti ir rekomenduoti kitiems. Tikrai rekomenduoju apsilankyti Lietuvoje, o ypač Kaune. Iš visų Lietuvos miestų pastarasis man artimiausias ir jaukiausias“, – baigdamas pokalbį teigė Faisalas Habibas Patelis.

The post Farmacijos specialisto iš Indijos pasirinkimas – studijos Lietuvoje appeared first on LSMU.