Pasidžiaugti ir pasveikinti naujųjų Veterinarijos, Gyvūnų mokslų, Medicinos ir Slaugos fakultetų bakalauro ir magistro studijų absolventų atvyko gausus būrys artimųjų ir bičiulių.

Šventinis minėjimas tradiciškai pradėtas tautiška giesme. Senato pirmininkė prof. dr. Jūratė Macijauskienė pasveikino susirinkusiuosius.

„Po daugybės nesuskaičiuojamų patirtų emocijų, džiaugsmų, galbūt kartais nusivylimų, prabėgo studijų metai. Ši diena įprasmina visą patirtą kelionę“, – sakė prof. dr. J. Macijauskienė.

Iškilmingos šventės metu už sėkmingai įveiktą mokslo kelią sveikindama Medicinos akademijos kanclerė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė priminė, jog absolventai visada laukiami sugrįžti į savo Alma Mater.

„Šiandien studijas baigę sveikatos specialistai turės galią daryti įtaką ir spręsti kitų žmonių sveikatos likimus. Tai tikrai didžiulė atsakomybė. Visa tai, ką suteikė Universiteto dėstytojai, ką įgijote praktikų metu, savanoriaudami, bendraudami vieni su kitais, lydės visą gyvenimą. Sveikinu pasiryžus nueiti nelengvą kelią“, – padėkos žodžius kanclerė skyrė ne tik absolventams, bet ir jų artimiesiems bei dėstytojams.

Šiais metais 90-metį švenčiančios Veterinarijos akademijos kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas akcentavo, jog absolventai taps istorijos dalimi.

„Įteikti diplomai liudija įdėtas pastangas, norą įgyti žinių bei gebėjimų ir primena, kad prieš kelis metus padarytas žingsnis buvo gerai apgalvotas ir ryžtingas. Kiekvienas absolventas yra labai svarbus. Jūsų pavardės bus įrašytos į Universiteto metraščius“, – dėkodamas už LSMU vardo garsinimą sakė kancleris.

LSMU Alumni asociacijos prezidentė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė ragino palaikyti ryšius su mokslo kelyje sutiktais bičiuliais, dėstytojais ir pakvietė kaupti socialinį kapitalą prisijungiant prie asociacijos. Tuo tarpu LSMU Studentų atstovybės prezidentė Rugilė Kriaučiūnaitė palinkėjo sėkmės ir ragino nepaprasti drąsos toliau mokytis.

Net trims Gyvūnų mokslų fakulteto absolventėms diplomų įteikimas tapo dar ypatingesnis. Už aukštus studijų ir mokslo rezultatus Ernestai Mitkutei įteiktas Magna Cum Laude diplomas, Deimantei Sereičikaitei ir Rūtai Strumskytei – diplomai su pagyrimu Cum Laude.

Šventinis minėjimas vainikuotas garsiais aplodismentais, artimųjų sveikinimais bei skambiomis atlikėjos Gabijos Lokytės dainomis. Baigę studijas absolventai pasirengę savo žiniomis dalintis su visuomene, o įgytos kompetencijos taps pamatu atsakingiems sprendimams.

The post Studijas vainikavo šventė: LSMU studentams įteikti diplomai appeared first on LSMU.

Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusioje šventėje dalyvavo studijas baigę Medicinos, Odontologijos, Farmacijos, Slaugos, Visuomenės sveikatos, Veterinarijos ir Gyvūnų mokslų fakultetų vientisųjų, bakalauro, magistro studijų absolventai bei jų tėvai, draugai ir artimieji.

Laukiami Lietuvos ir užsienio darbo rinkose

Šiandien iš šiuolaikinio gydytojo tikimasi ne vien puikių specialybės žinių, bet ir stiprių komandinio darbo, problemų sprendimo, lyderystės įgūdžių. Ilgametes medikų rengimo tradicijas puoselėjantis universitetas neatsilieka nuo pažangiausių pasaulinių sveikatos profesionalų rengimo tendencijų. 

Kaip sako LSMU studijų prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis, medicinos ir sveikatos srities specialistų parengimas LSMU – išties išskirtinis. Naujausiomis mokslo žiniomis grįstos teorinės studijos derinamos su praktiniu, simuliaciniu, probleminiu mokymu –  tai suteikia svarbių profesinių įgūdžių, moko bendradarbiauti, ugdo atsakomybę.

 „Universiteto ryšiai su gydymo įstaigomis – itin glaudūs, didžiausi mūsų partneriai – Kauno klinikos ir Kauno ligoninė – suteikia klinikinę bazę. Praktiniam mokymui skiriame tikrai daug dėmesio, ir ne tik ligoninėse. Vienas stipriausiai išplėtotų mokymo metodų LSMU – vadinamoji medicininė simuliacija, kai klinikiniai praktiniai įgūdžiai bei situacijų sprendimo būdai tobulinami naudojant manekenus, muliažus, treniruoklius ar tam tikrą paciento aplinką imituojančiomis sąlygomis.

Taip pat jau daugiau nei 20 metų taikome probleminį mokymą (angl. Problem Based Learning) – studentai turi struktūriškai pademonstruoti savo įgūdžius, ne tik žinias. Kadangi LSMU – itin tarptautiškas universitetas, įsigyta viena populiariausių pasaulyje savarankiško mokymosi platformų. Geriausių užsienio specialistų parengtas turinys tinka mokytis savarankiškai, jį galima derinti su dirbtinio intelekto sistemomis“, – pasakojo prorektorius studijoms.

Pasak prof. K. Petrikonio, LSMU absolventai yra ir bus itin paklausūs darbo rinkoje, o norintiems karjerą tęsti užsienyje medikams padės tai, kad nuo šių metų LSMU medicinos studijos buvo akredituotos pagal Pasaulio medikų švietimo organizacijos (angl. World Federation for Medical Education) standartus.

„Tai – Lietuvos medicinos studijų atitikties pasauliniams standartams pripažinimas. Esame globalūs žaidėjai: konkuruojame nebe šalies, ne vien Europos, o jau ir pasauliniu mastu“, – pažymėjo LSMU prorektorius studijoms. – Akreditacija absolventams teikia galimybę toliau karjerą tęsti Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), be to, JAV standartai kai kuriais atvejais  aukštesni nei Europos, todėl tai, be kita ko, padeda tobulinti studijų programas“, – pažymi prof. K. Petrikonis. 

Prorektoriaus teigimu, gauta akreditacija itin reikšminga LSMU studijuojantiems užsienio šalių piliečiams. Jų – daugiau kaip 25 proc. visų studentų. 

Pasak prof. K. Petrikonio, daugelyje valstybių medicinos ir sveikatos srities studijų programose vietų skaičius  – labai ribotas, tad jauni žmonės ieško, kur kitur galėtų įgyti kokybišką išsilavinimą. LSMU užsieniečiams patrauklus dėl stiprios klinikinės bazės, galimybių įsitraukti į mokslo tyrimus ir daugiakultūrės aplinkos.

Įgyvendino svajonę

Žinomas TV laidų vedėjas ir LSMU Gyvūno ir žmogaus sąveikos bakalauro studijų absolventas Mindaugas Sėjūnas pasakoja, kad studijos buvo labai įdomios ir visus, jaučiančius trauką gamtai ir gyvūnams, kviečia stoti į LSMU Gyvūnų mokslų fakultetą. Jam pačiam šiam suvokimui prireikė 30 metų, o svajonės įgyvendinimui – 50-ties, tad nedelskite ir nedvejokite, sako jis, nes gyvenimas lekia siaubingu greičiu.

„Baigti šiuos mokslus nebuvo labai paprasta, tačiau be galo įdomu. Biologijos paskaitose  grįžau į miškus, žemės gelmes ir visą įvairovę, kuri mus supa. Chemija ir biochemija išmokė medžiagų struktūros, iš ko susideda visas gyvasis pasaulis. Morfologijos paskaitų metu tarsi iš „Lego“ detalių dėliojome įvairių gyvūnų kaulus, mokėmės sąnarių, jungčių sąveikos, jų pavadinimų. Per mikroskopą stebėjome, kaip juda ląstelės ir kiti mikroorganizmai. Skaičiavome raudonuosius kraujo kūnelius – eritrocitus, ir pagaliau iš arti pamačiau, kaip atrodo tai, ką žinojau tik kaip pavadinimą“, – dalijasi M. Sėjūnas.

Rekomenduoja rinktis LSMU

Šių metų LSMU Akušerijos programos absolventė Judita Klusaitė, jau turinti darbo pasiūlymą gimdymo skyriuje, rekomenduoja rinktis būtent akušerijos studijas.

„Po vidurinės mokyklos man tai buvo lyg šviežio oro gurkšnis, kuris suteikė mokslinės, darbinės ir gyvenimiškos patirties, – kalba J. Klusaitė. – Šios studijos atspindėjo aukštą akademinį lygį, čia susipažinau su nuostabiais žmonėmis, mokiausi naujausiomis rekomendacijomis grįstų praktinių įgūdžių iš dėstytojų ir klinikose dirbančių specialistų profesionalų. Čia puikios galimybės dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, kursuose, konferencijose, „Erasmus+“ programose,  jungtis į universiteto bendruomenes.“

Savo ruožtu LSMU Sveikatinimo ir reabilitacijos magistrantė, ergoterapeutė Greta Židžiūnaitė pažymi, kad LSMU yra vienas pirmaujančių medicinos universitetų Baltijos šalyse, ruošiantis aukšto lygio specialistus, todėl studijos čia jai suteikė tiek teorinių, tiek praktinių įgūdžių ir žinių, kuriomis specialistė naudojasi savo darbe kiekvieną dieną.

„Be to, magistro studijų paskaitų tvarkaraštis puikiai suderintas, kad magistrantai galėtų dirbti. Dėstytojai – bendradarbiaujantys ir palaikantys studentus. Baigusi bakalauro studijas buvau pakviesta dirbti vienos iš dėstytojų įstaigoje, kurioje dirbu iki šiol. Todėl manau, kad studijos LSMU yra puiki galimybė jauniems žmonėms tobulėti, augti kaip asmenybėms, kurti stiprias karjeras“, – šypsosi G. Židžiūnaitė.

Absolventei pritaria ir Farmacijos studijų programą baigusi Liveta Karpaitė. Jos teigimu, studijos davė daug teorinių ir praktinių žinių, kurios būtinos, siekiant tapti puikiu specialistu. Smagiausia dalis absolventei buvo teoriją pritaikyti laboratorinių darbų metu, atliekant įvairias chemines reakcijas, stebint spalvų kitimus, gaminant įvairias farmacines vaisto formas, pavyzdžiui, tabletes, kapsules ar žvakutes.

Farmacijos studijų programą L. Karpaitė rekomenduoja žmonėms, kurie mėgsta sveikatos mokslus, domisi chemija ir biologija, nori padėti žmonėms, turi analitinio mąstymo gebėjimų, yra atsakingi ir kruopštūs.

„Šiuo metu dirbu toje pačioje vaistinėje, kurioje ir atlikau praktiką, – pasakoja LSMU absolventė. – Pirmą kartą savo studijų kryptį atitinkantį darbą vaistinėje pradėjau dirbti baigusi antrąjį studijų kursą. Susirasti darbą farmacininkui (netgi būsimam) tikrai nėra sunku, kadangi dar studijuojant universitete ir už jo ribų vyksta įvairūs renginiai,  galima užmegzti ryšių su vaistinių ar farmacijos įmonių atstovais. Smagu, jog nemažai darbo ar praktikos galimybių suteikiama esant dar tik studentui.“

L. Karpaitė sako, kad Farmacijos fakulteto absolventų karjeros galimybės itin plačios: vieni karjeros siekia vaistinėse, kiti – vaistų didmeninio platinimo įmonėse, farmacijos pramonės įmonėse ar farmacijos tyrimus vykdančiose laboratorijose.

„Šios studijos buvo puiki pradžia ir atvėrė galimybes dirbti norimą darbą vaistinėje. Kadangi labai mėgstu bendrauti su žmonėmis, jaučiuosi tikrai puikiai, galėdama išklausyti daug įdomių, bet tuo pačiu skirtingų istorijų, nusiskundimų, galėdama priimti geriausią sprendimo būdą iškilusiai problemai spręsti. Šiemet baigusi studijas galiu drąsiai teigti, jog džiaugiuosi savo pasirinkimu studijuoti LSMU“, – šypsosi absolventė.

…….

Šiemet „Žalgirio“ arenoje diplomai įteikti 447 -iems Medicinos fakulteto, 134 -iems Odontologijos fakulteto, 172- iems Veterinarijos fakulteto, 63 – ims Farmacijos fakulteto, 139 -iems Visuomenės sveikatos fakulteto, 192 – iems Slaugos fakulteto ir 27-iems Gyvūnų mokslų fakulteto absolventams, iš viso – 1174 -iems absolventams, iš kurių net 275 – atvykę iš 48 šalių.  

Diplomų įteikimo šventės nuotraukas galite peržiūrėti čia.

Galerija

Žiūrėti visas nuotraukas

The post LSMU absolventams įteikti diplomai: išsipildžiusios studentų svajonės ir pasaulinio lygio pripažinimas appeared first on LSMU.

Tarp įvertintų tyrėjų – ir du jaunieji mokslininkai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU).

Dr. Alvita Vilkevičiūtė: „Akademija, mokslas ir LSMU – neatsiejama gyvenimo dalis“

Biomedicinos mokslų srityje LMA stipendija skirta LSMU MA Neuromokslų instituto Oftalmologijos laboratorijos mokslo darbuotojai, mokslų daktarei Alvitai Vilkevičiūtei.

Mokslininkės vykdomų tyrimų tema – „Mikrobiomo ir naujų metabolinių bei imunogenetinių žymenų paieška sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) ir sąsajos su gydymo efektyvumu“.

Su kokiomis mintimis pasitikote šį džiugų įvykį?   

Laimėta Lietuvos mokslų akademijos geriausio jaunojo mokslininko stipendija – labai svarbus mano ilgo ir atkaklaus darbo įprasminimas. Akademija, mokslas ir LSMU yra neatsiejama mano gyvenimo dalis.

2011 m. įstojusi į pirmąją Medicininės ir veterinarinės genetikos bakalauro krypties studijų programą, išsyk pradėjau dalyvauti įvairiose projektuose, su bendraautoriais pristačiau darbus konferencijose, rengiau straipsnius tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose.

Mane supo ypatingi žmonės, savo srities specialistai – kaip mūsų laboratorijos vadovė, gydytoja prof. dr. Rasa Liutkevičienė. Šių autoritetų dėka pamėgau mokslo pasaulį. Tęsdama magistro ir doktorantūros studijas, toliau koordinavau ir vykdžiau projektus, vadovavau studentų baigiamiesiems darbams.

Džiaugiuosi, kad mano mokslinė veikla šiais metais buvo pripažinta ir pelnė LMA geriausio jaunojo mokslininko stipendiją – tai tikrai maloniai nustebino. Visai neseniai mūsų LSMU NI Oftalmologijos komanda džiaugėsi „išleidę į daktarus“ dar vieną disertaciją apgynusį kolegą. Dirbame išvien, tad visi džiaugiamės kiekvieno mūsų pasiekimais. Nuoširdžiai didžiavausi kolegos pranešimu, o po trumpo laiko sulaukiau žinios ir apie šį asmeninį laimėjimą, kuriuo iškart skubėjau pasidžiaugti ne tik su šeima, bet ir su savo draugais-kolegomis.

Smagu, kai darbus įvertina ne tik tėvai ir artimieji, o pati Lietuvos mokslo akademija. Esu viena iš 15 mokslininkų, šiemet pelniusių šį pripažinimą šiais metais. Tai tikrai skatina tobulėti ir toliau siekti užsibrėžtų mokslinių tikslų. Tad LMA stipendija ne tik paskatins mano einamuosius ir būsimus mokslinius darbus, bet ir suteiks motyvacijos mano studentams bei kolegoms.

Kokioje stadijoje šiuo metu yra stipendija įvertintas Jūsų tyrimas? Kuo šis tyrimas svarbus, naujas, reikšmingas?

Galime pasidžiaugti, kad didelė dalis tyrimo jau atlikta. Publikuoti du moksliniai straipsniai, o rezultatai pristatomi mokslinėse konferencijose. Toliau bendradarbiaujant su LSMU mokslininkais tęsiami darbai, siekiant nustatyti mikrobiotos pokyčius sergant AGDD. Šiuo metu jau gauti projekto rezultatai, atskleidę šios ligos sąsajas su genetiniais žymenimis ir jų įtaka AGDD gydymo efektyvumui.

Iki šiol LSMU nebuvo tyrimų, kurie sujungtų genetinius biožymenis, baltymus ir mikrobiotą, tirtų jų sąsajas ir bendrą įtaką AGDD įvairių formų ligos pasireiškimui ir gydymo perspektyvoms. Džiaugiamės, galėdami būti pirmieji.

Kuo apskritai yra Jums įdomi Jūs tyrinėjimų sritis, kokių įdomiausių iššūkių matote, kur link eina pasauliniai šios srities tyrimai?   

Mokslo pasaulis beribis, nuolat kinta ir sparčiai tobulėja, neleidžia sustoti ir mums, mokslininkams. Mūsų tyrimų sritis neapsiriboja vieno moksliniu lygmeniu. Glaudžiai bendradarbiaujame su gydytojais oftalmologais: renkame savo biobanką, kuris mūsų laboratorijoje yra tikrai nemažas ir nuolat pildomas, bendraujame ir bendradarbiaujame su įvairių sričių mokslininkais.

Iššūkiai slypi detalėse. Tarp kasdienių iššūkių – nuolatinis darbų koordinavimas, bendradarbiavimas su skirtingais departamentais ir laboratorijomis. Būta ir didesnių, kaip komunikacija ir dalinimasis biologinėmis medžiagomis su kolegomis mokslininkais iš Japonijos. Esu linkusi iššūkius priimti kaip motyvaciją, tikiu, kad nebūna tokių, kurių su savo laboratorijos komanda negalėčiau įveikti. 

Šios srities ateitis? Visų pirma – gauti duomenys yra fundamentinio lygmens, tačiau jau visai netolimoje ateityje jie galėtų būti taikomi ne tik diagnozuojant, bet ir personalizuotoje medicinoje (ieškant efektyviausio gydymo). Kas turės apčiuopiamos naudos pacientams, sergantiems AGDD. 

Dr. Juozas Grigas: „Žinias ir patirtį ateityje tikiuosi pritaikyti kitų virusų tyrimams“

Žemės ūkio mokslų srityje stipendija įvertintas LSMU VA Anatomijos ir fiziologijos katedros docentas bei Mikrobiologijos ir virusologijos instituto Virusologijos tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras Juozas Grigas. Mokslininko vykdomų tyrimų tema – „SARS-CoV-2 pagalbinių baltymų sąsaja su inflamasomos aktyvacija ir poveikis imuninėms ląstelėms“.

Ką Jums reiškia šis įvertinimas, su kokiomis mintimis jį pasitikote? 

Labai malonu būti įvertintam už savo darbą – tuo pat metu ir netikėta, turint omenyje, jog Lietuvoje yra gausybė stiprių, daug pasiekusių ir veiklių jaunųjų mokslininkų. Įvertinimas motyvuoja toliau siekti užsibrėžtų profesinių tikslų ir mokslo kokybės standartų.

Kuo svarbus, naujas, reikšmingas Jūsų atliekamas tyrimas? 

Mano drauge su kitais mokslininkais atliekamas tyrimas šiuo metu jau yra įsibėgėjęs. Glaudžiai bendradarbiaujame su Madrido, Barselonos bei Kordobos mokslinių institucijų komandomis. Neseniai pasiekė žinia, jog žurnalas Journal of Medical Virology priėmė mūsų straipsnį, kuriame paskelbėme pirmuosius tyrimo rezultatus apie SARS-CoV-2 pagalbinių baltymų poveikį plaučių epitelinių ląstelių metaboliniams keliams.

Metabolomikos metodų pagalba taip pat įvertinome jau egzistuojančių vaistinių medžiagų potencialą panaikinti SARS-CoV-2 pagalbinių baltymų poveikį šiems metaboliniams keliams.

Kiti tyrimo tikslai susiję su imuninės sistemos ląstelėmis – ypač tomis, kurios randamos kvėpavimo takuose – bei SARS-CoV-2 pagalbinių baltymų poveikiu joms.

Čia svarbus būtent lėtinių COVID-19 kontekstas, kurių atvejais svarbų vaidmenį vaidina uždegiminė reakcija. Šiuo tikslu vėl bus taikomi „omikos“ metodai, kurie, viliuosi, suteiks informacijos, padėsiančios įminti lėtinių COVID-19 patobiologijos mįslę bei suteiks pagrindą veiksmingų gydymo būdų paieškai.

Kokių įdomiausių iššūkių matote savo tyrimų srityje, kokia jos ateitis?   

Konkurencija biomedicininių SARS-CoV-2 tyrimų srityje vis dar išlieka didelė, ypač tarptautinėje arenoje. Ir nors nuo 2019/2020 metų protrūkio sukauptas milžiniškas kiekis mokslinių duomenų apie šį virusą, vis dar išlieka nemažai neatsakytų klausimų, susijusių su, pavyzdžiui, lėtinių COVID-19 patobiologija bei viduląsteliniais keliais, kuriuos paveikia mažiau tyrinėti viruso baltymai.

Pasaulyje SARS-CoV-2 tyrimams yra taikomi moderniausi metodai, todėl bendradarbiavimas su užsienio kolegomis suteikia galimybę įsisavinti tyrimų metodus, kurie Lietuvoje ne visuomet prieinami. Viliuosi ateityje šias žinias ir patirtį pritaikyti ir kitų Lietuvoje aktualių virusų tyrimams.

Kokie Jūsų ateities planai?
Neprarasti įgyto pagreičio, toliau tęsti darbus Lietuvoje ir bendradarbiaujant su užsienio kolegomis, plėsti ir stiprinti tarptautinių ryšių tinklą, prioritetą teikti mažesnio kiekio, tačiau kokybiškesnių ir reikšmingesnių mokslinių straipsnių rengimui ir jų publikavimui stipresniuose moksliniuose žurnaluose.

The post LMA stipendininkai – apie svarbų įvertinimą: motyvuoja ir skatina siekti daugiau appeared first on LSMU.

Profesore, kodėl iš visų galimų medicinos sričių pasirinkote kardiologiją? Ar jaučiatės atradusi savo kelią? 

Atrodo, kad tai, jog užaugusi rinksiuosi gydytojo profesiją, žinojau nuo gimimo. Labai keista, nes mano šeimoje nebuvo daug medikų, tad medicinos iš arti nemačiau. Bet dar mokykloje buvo akivaizdu, kad būsiu gydytoja. Kokios srities, studijų metais dar nežinojau. Gal tik po kardiologijos ciklo supratau, kad tai – sritis, kurioje save realizuoti galima įvairiose vietose. Kardiologijos specialybė yra labai plati – nuo prevencijos iki intervencijos – pagalvojau, kad tikrai rasiu, kur geriausiai save įprasminti. Ir jeigu vėl reikėtų rinktis – nei kiek nesuabejodama pasirinkčiau tą patį kelią.

Kas Jums labiausiai įsiminė iš studijų metų? 

Kaip ir visi, aš ne tik studijavau, bet ir studentavau. Su nuostaba prisimenu akušerijos ciklo budėjimus. Tuomet būdavo taip, kad jei iš visų budinčių studentų nors vienas pramiegodavo tą naktį vykusį gimdymą, budėjimo neužskaitydavo nė vienam. Naktį praleisdavome mokymo auditorijoje, vienas budėdavo, o kiti miegodavo ant medinių suolų „užsikloję“ mokymo plakatais. Šiais laikais tai būtų neįmanoma, o mums net minčių nebūdavo skųstis. Žinoma, buvo iškilių profesorių, tikrų Mokytojų, kurie buvo pavyzdys ir įkvėpimas ateičiai. Man pasisekė, kad turėjau nuostabius grupės draugus. Su jais ir šiandien intensyviai bendraujame. Turime tradiciją susitikti bent du kartus per metus. Vienas tų kartų visada būna mano sodyboje – suvažiuojame su antrosiomis pusėms, bendraujame, smagiai leidžiame laiką. Labai džiaugiuosi, nes jeigu iškyla kažkokia problema arba reikia palaikymo, visada galiu kreiptis į juos. Net ir „Metų kaunietės“ rinkimuose kursiokai buvo didžiausi mano palaikytojai. Nuo pat studijų pradžios buvome tarsi vienas kumštis. Labai tuo didžiuojuosi ir laikau tai didžiausia studijų vertybe.

Kaip pradėjote savo karjeros kelią?

Kai mokiausi kardiologijos rezidentūroje, buvo kitokie laikai. Ir atlyginimai, ir stipendijos buvo labai maži. Tuo metu aš jau buvau ištekėjusi, buvome jauna šeima, abu medikai, tad privalėjome galvoti, iš ko gyvensime. Nusprendėme, kad mano kelias yra būti kardiologe, o mano vyras pasirinko verslą, tad jo kaip mediko kelias baigėsi. Man nekilo klausimų, kad galėčiau į kažką iškeisti kardiologijos rezidentūrą. Būtent čia ir pradėjau. Vėliau įstojau į doktorantūrą Vokietijoje, turėjau kontaktų, gerai mokėjau vokiečių kalbą. Čia dirbau labai įdomų mokslinį, klinikinį darbą ir per dvejus metus apsigyniau disertaciją. Vėliau grįžau į Kauno klinikas, tada buvo dar vienas karjeros posūkis į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur trejus metus vadovavau Širdies ir kraujagyslių centrui, o nuo 2016 m. esu Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė. Taip pat teko padirbėti ir bazinių dalykų katedrose – metus dėsčiau histologiją, dirbau Anatomijos institute. Buvo labai įdomu vėl pasikartoti anatomiją, studentams stengiausi paskaitas dėstyti per klinikinę prizmę, todėl manau, kad ir jiems buvo naudinga ir įdomu.

Baigtos medicinos studijos Jus atvedė į televiziją. Ar kada nors įsivaizdavote, kad būdama gydytoja leisitės į tokią avantiūrą?

Tai buvo kažkoks užkoduotas sprendimas, nes ir mokykloje aš vesdavau renginius, vaidindavau spektakliuose. Man patinka būti scenoje. Iš pradžių į „Klauskite daktaro“ laidą mane kviesdavo kaip pašnekovę. Po kiek laiko paskambino prodiuseris ir pasakė, kad norėtų matyti kaip laidos vedėją. Prieš sutikdama, labai ilgai svarsčiau, nes akademiniame pasaulyje gali sulaukti komentarų, kad rimti profesoriai šou nedalyvauja, nes yra svarbesnių darbų. Buvo daug dvejonių, bet įžvelgiau ir didžiulę prasmę: juk televizija yra didelis „ginklas“, leidžiantis pasiekti milžinišką auditoriją, ir jei tikrai kalbi svarbius dalykus, jei bent keli žmonės atpažino ligos simptomus, laiku kreipėsi į gydytoją, o galbūt net atpažino gyvybei pavojingas situacijas, tai jau yra didelė prasmė.

Per paskaitas ir konferencijas nepasieksi tiek žmonių, kiek gali pasiekti padedant televizijai. Jei tikrai nenusižengi savo vertybėms, jei turi tvirtą moralinį stuburą, jei netampi tik reklaminiu veidu, tuomet gali išnaudoti šią galimybę, kad padarytum kažką išties gero. Tad dėkoju likimui, kad atsidūriau toje laidoje ir galėjau pamatyti vidinę televizijos virtuvę. Buvo labai įdomi ir turininga patirtis.

Ką galėtumėte patarti esamiems ar būsimiems LSMU Medicinos fakulteto studentams?

Jei jau atsidūrėte medicinos studijose, tai turbūt ne veltui. Svarbiausia pajausti, ko nori, matyti tikslą ir nuosekliai jo siekti. Ir net jeigu ne visada sekasi taip, kaip norėtum, visada atsiranda galimybių, todėl reikia drąsiai jomis naudotis. Tačiau visame tame nepamesti savęs, savo vertybių, žmogiškumo ir išlikti savimi – autentišku ir nepakartojamu. Tobulėti, tampant geresne savo paties versija, o ne lyginantis su kitais. Na, o medikui labai svarbu mylėti žmogų plačiąja prasme, nes mediko darbas reikalauja ir pasiaukojimo, ir empatijos, ir atjautos.

Ką galėtumėte palinkėti LSMU alumnų bendruomenei?

Linkiu būti bendruomene, kuri turėtų bendrus plačius interesus, susitelkimą ir vienas kito palaikymą. Mūsų darbas nelengvas, todėl palaikymas, geras žodis, padrąsinantis žvilgsnis labai padeda. Todėl linkiu tiesiog daugiau nuoširdaus bendravimo ir mažiau susireikšminimo.

Paskutinis klausimas: ką darote, kad taip gražiai atrodote?

Dėkoju už komplimentą. Kažko ypatingo nedarau, tačiau meluočiau, jei sakyčiau, kad tai tik genetika. Žinoma, kad prižiūriu save. Man labai padeda šokis, sportas, ilgi pasivaikščiojimai miške, masažai ir reguliari odos priežiūra. Dabar galvoju, kad norėčiau daugiau laiko sau, bet vis dar nemoku, vis tiek prioritetas – darbas, o ne SPA procedūros. Bet visgi turbūt svarbiausia – vidinė būsena ir kokią energiją žmogus skleidžia. Jeigu esi harmonijoje ir ramybėje su savimi, myli gyvenimą ir pasirenki būti laimingu – tada viskas atsispindi ir išvaizdoje. 

Galerija

Žiūrėti visas nuotraukas

The post LSMU alumnė prof. J. Plisienė didžiausia studijų vertybe laiko grupės draugus appeared first on LSMU.

Šiandien Renata Lipskienė – vieno didžiausių Lietuvoje vaistinių tinklo regiono vadovė, ir nors šiuo metu jos veikla tiesiogiai su medikamentais nesusijusi – paslaptingas vaistų kvapas, dalykiška vaistinės atmosfera ją žavi iki šiol.

Pirmame darbe – atsakymas į klausimą iš vaikystės

„Iš vaikystės prisimenu vitaminus milteliais, supakuotus vaistinėje, kurie buvo labai skanūs. Praeinant pro šalį visad būdavo smalsu, kaip viduje vyksta gamyba, kaipgi vaistininkės suranda reikiamus vaistus tokioje jų gausybėje. Kai reikėjo apsispręsti – galbūt labiau būčiau norėjusi universitetinių kosmetologijos studijų, tačiau tokio pasirinkimo anuomet nebuvo.

Pasirinkimą studijuoti farmaciją galutinai nulėmė sesės dvynės Kristina ir Lina Kučinskaitės iš mano gimtojo miestelio Tytuvėnų, kurios jau studijavo farmaciją. Prisimenu, kaip varčiau jų paskaitų užrašus, klausiausi pasakojimų, ko mokosi, ką išmoko pagaminti“, – prisimena R. Lipskienė.

Farmacijos studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) nebuvo lengvos, pirmakursę stebino didžiulės paskaitų, atsiskaitymų apimtys, įpratinę stipriai, nuosekliai dirbti.

„Labiausiai traukė praktiniai, laboratoriniai darbai, buvo smalsu tai, ko mokėmės teoriškai, išbandyti praktikoje. Be galo įdomu vaistų technologija, kai patys savo rankomis gaminome įvairiausias vaistų formas. Vasarą rinkome ir džiovinome augalus, darėme herbarus. O kiek chemijos paskaitų su darbais laboratorijose, kiek uždavinių, formulių išmokta! Labai įtraukė mikrobiologija – sėjome pasėlius, praktiškai stebėjome, kaip veikia antibiotikai“, – pasakojo pašnekovė.

Pirmasis tikras darbas vaistinėje prasidėjo dar studijų metu. Tuometėje „Pagalbos vaistinėje“ Kauno Dainavos poliklinikoje studentė dėliojo ir tvarkė prekes. Tai buvo pirmoji didžiulė patirtis. Palaipsniui atėjo supratimas, atsakymas į klausimą iš vaikystės – kaipgi vaistininkės randa reikiamą medikamentą tokioje jų gausybėje.

„Kai prisilieti prie pakuočių, matai, kas kokiai grupei priklauso – praktiškai išmoksti, supranti labai daug.  Mokslus ir darbą derinau lengvai – ypač kai darbas ir buvo tai, ko mokiausi. Pagal tuometę tvarką teko suvedinėti į kompiuterį vaistų receptus, taisyti klaidas, atiduoti ligonių kasoms. Iš arti stebėjau, kaip konsultuojami pacientai, sprendžiamos įvairios situacijos vaistinėje, o vėliau jau ir pati gebėjau aptarnauti ir konsultuoti klientus.

Karjera, tobulėjimas, patirtis

Baigusi studijas, toje pačioje vaistinėje pradėjau dirbti vaistininke. Viskas buvo daug paprasčiau, daug jau žinojau, turėjau puikų kolektyvą ir džiaugiausi, kad pradėjau dirbti vaistinėje dar studijuodama. Vėliau teko išbandyti save ir kitose vaistinėse, dirbau vaistinės vedėja – farmacinės veiklos vadove“, – pasakojo pašnekovė. Dešimtmetį ji dirba „Camelia“ vaistinėje, penkerius pastaruosius metus – regiono vadove.

Tai – atsakomybė už daugiau nei 50 vaistinių Lietuvoje, personalo poreikio planavimas, atranka ir valdymas, darbo organizavimas, kontrolė, motyvavimas, komunikacija ir bendradarbiavimas su įmonės padaliniais, kokybiško ir profesionalaus klientų aptarnavimo užtikrinimas regione.

Šiuolaikinis vaistininkas – tai ir vaistų ekspertas, kuris turi plačių žinių ir gebėjimų, komunikacijos, sveikatos priežiūros pagrindų vidaus ligų ir imunologijos srityse, išmano farmacijos naujoves,  šiuolaikines technologijas, žino, kaip kuriami šiuolaikiniai farmaciniai preparatai, turi mokslu grįstą šiuolaikinį požiūrį į farmakoterapiją ir plačios aprėpties farmacinę rūpybą.

„Bene sunkiausia pastaruoju metu – darbuotojų paieška: vaistininkų šiandien trūksta. Labiausiai džiugina, kai darbuotojai grįžta – neretai jau ir kitose vaistinėse save išbandę“, – sako R. Lipskienė.

Farmacininkės laisvalaikio pomėgis – šokiai Tytuvėnų kultūros centro „Uliava“ moterų kolektyve – jau rengiamasi 100-mečio dainų šventei.

Pašnekovė įsitikinusi: net ir šiais technologijų, robotikos ir dirbtinio intelekto laikais, o ir ateityje, profesionalaus vaistininko reikės: niekas nepakeis tikro gyvo bendravimo, išklausymo, farmacinės paslaugos, profesionalaus, empatiško patarimo.

„Robotai ir dirbtinis intelektas – tik pagalbinė priemonė, tiek vaistininkui, tiek ir kitose srityse. O profesionaliam vaistininkui neišvengiamai teks gebėti pasinaudoti naujovėmis ir jas pritaikyti kasdieniniame darbe, nuolat mokytis ir tobulėti“,  – įsitikinusi „Camelia“ vaistinių regiono vadovė Renata Lipskienė.

Įdomūs faktai apie farmacijos studijas

LSMU farmacijos studijų programos absolventų įsidarbinamumas per pirmuosius metus po studijų siekia per 97 proc.

Būsimieji vaistininkai praktikuojasi imitacinėse auditorijose – laboratorijose: realybę imituojančioje aplinkoje dirba su simuliacine mokomąja įranga, muliažais, manekenais, ir įgauna naujų profesinių įgūdžių.

Imitacinės vaistinės patalpose studentai tiesiogiai patiria darbo vaistinėje specifiką: mokosi dirbti kasos aparatais, greitos vaistų paieškos, vaistų suderinamumo programomis, įgyja paciento konsultavimo patirties.

Interaktyvioje E-recepto auditorijoje su šiuolaikiška kompiuterine technika ir programine įranga išmokstama naudotis elektroninio recepto sistema. Specialioje laboratorijoje mokomasi teikti sveikatos patikros ir grožio paslaugas, parinkti įvairius profilaktinius testus, pamatuoti kraujospūdį, patikrinti regėjimą, specialiomis svarstyklėmis nustatyti riebalų kiekį organizme, teikti įvairias kitas paslaugas. 

LSMU parengti išplėstinės praktikos vaistininkai vaistinėse jau skiepija gyventojus nuo erkinio encefalito, sezoninio gripo, COVID-19 ligos, pneumokokinės infekcijos.

Dirbti vaistininku – tik viena iš farmacijos studijas LSMU baigusio specialisto veiklos sričių. Studijos puikiai parengia mokslininko, tyrėjo, vaistų kūrėjo karjerai.

The post Nuo vaistininkės – iki regiono vadovės: į pamėgtą darbą atvedė vaikystės svajonė appeared first on LSMU.

Sukaupusi žinių, įgijo galią padėti kitiems

„Vertybe laikome kažką, ko aktyviai siekiame. Daug metų nevartoju jokių svaigalų, turiu susikūrusi malonų fizinio aktyvumo režimą, rūpinuosi miego ir emocinės sveikatos higiena. Mityboje taip pat turiu keletą taisyklių, tačiau čia, kaip ir kituose gyvensenos aspektuose, nėra jokio griežtumo. Veikiau lankstumas, prisitaikymas. Tai leidžia jausti harmoniją.

Dėl to, kaip ir bet kuris kitas žmogus, kartais valgau vien dėl malonumo, o apimta tingulio leidžiu sau kelias dienas nesportuoti. Tiems, kuriems nepavyksta rasti balanso, patarčiau nebūti sau pernelyg griežtiems. Geriausi rezultatai būna tuomet, kai judame iš priėmimo ir atjautos, o ne iš įtampos, griežtumo ir skubėjimo. Gyvensena yra ne sprintas, o maratonas“, – mintimis dalijasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gyvensenos medicinos studijų programos absolventė.

Į gyvensenos medicinos magistrantūros studijas Kotryna įstojo ne iškart – praėjus keletui metų nuo tada, kai įgijo visuomenės sveikatos bakalaurą. Tarpą tarp studijų ji išnaudojo savęs pažinimui.

„Per tuos kelis metus keliavau, domėjausi dvasingumu, baigiau jogos instruktorių kursus. Ten atsirado noras žmogų pažinti kaip nedalomą visumą – fizinę, mentalinę ir dvasinę. Pajutus visas šias dalis jungiančių žinių alkį, sugrįžau į Lietuvą. Būdama čia pastebėjau skelbimą, kviečiantį užimti paskutinę likusią vietą gyvensenos medicinos magistrantūros studijų programoje ir nusprendžiau pabandyti. Tai, kad įstojau, priėmiau kaip teisingos tolesnės krypties pasirinkimo patvirtinimą“, – pasakoja mergina. Studijose ir įvairiuose kursuose sukaupta patirtis paskatino Kotryną pradėti savo žiniomis dalytis su kitais. Tam ji pasitelkė socialinį tinklą „Instagram“.

„Užsiimdama dvasinėmis ir fizinėmis praktikomis, jaučiau nepaneigiamą jų poveikį. Apie tai norėjosi pasidalyti su kitais. Juolab kad tuo metu budizmo filosofija ar hinduizmo religija, grindžiama joga, meditacija ir kvėpavimo pratimai dar nebuvo populiarūs. Augant mano kompetencijoms, kartu gausėjo ir „Instagram“ paliečiamos temos. Labai organiškai ėmiau dažniau jungti fizinę sveikatą, maisto baimę ir įtampą dėl valgymo, dietinio mąstymo žalą kūno vaizdui bei savęs priėmimui su priemonėmis, padedančiomis įsipatoginti visuose būviuose. Taip į mano kuriamą turinį pradėjo vis aktyviau įsitraukti moteriška auditorija.“

Realybės neatitinkantys grožio standartai – vis dar gajūs

Kotrynos teigimu, būtent moterys dažniau bando atitikti visuomenės diktuojamus išvaizdos standartus. „Kasdien gaunu nemažai skausmu, įtampa ir panieka sau persmelktų laiškų. Man tai leidžia suprasti, kokią žalą visuotinai yra padaręs ir vis dar daro sociokultūrinis spaudimas atitikti grožio ir idealaus kūno standartus. Moterų atgalinis ryšys mane motyvuoja reaguoti ir sukurti bent kiek atsvaros tam spaudimui neutralizuoti“, – pasakoja gyvensenos medicinos specialistė.

Ji sako, kad kiekvieno kliento istorija yra savaip išskirtinė ir jautri, o pagalbos kreipiasi įvairaus amžiaus, sudėjimo ir profesijų žmonės. „Pamenu vieną beveik pensinio amžiaus moterį, kuri kreipėsi dėl augančio svorio ir maisto baimės. Paklausus, nuo kokio amžiaus pradėjo laikytis dietų, ji atsakė, kad nuo 13 metų. Tuomet jos, dar paauglės, mama paprašė palaikyti kompaniją metant svorį. Pacientė suprato, kad nuo tada taip niekada ir nenustojo to daryti. Po keleto mėnesių buvo gera stebėti, kaip moteris atranda maisto laisvę ir po šitiek metų baimės ima susipažinti su jo teikiamu malonumu.

Dar prisimenu jauną, kompetentingą sportinio rengimo moterį, kuri dėl savo kūno dydžio ir formos bijojo išpildyti svajonę dirbti sporto trenere. Po kelių savaičių, gavusi įkvėpimo, ji ne tik atsisakė įpročio kasdien svertis ir riboti maistą, bet ir ėmėsi įgyvendinti šią svajonę. Dabar ji sėkmingai dirba sporto trenere. Darbe sutinku ir vyrų. Stebiu, kaip rizikuodami prarasti ne tik šeimą, bet ir savo gyvybę, kabinete kai kurie jų išdrįsta pirmąsyk paskambinti į priklausomybės ligų centrą. Tokios istorijos kasdienės, bet pavieniui svarbios, kaip visas pasaulis“, – tvirtina mergina.

Veiklos tiek, kad tenka rinktis

Nors daugelis jaunuolių svajoja tapti gydytojais ir net nesusimąsto apie gyvensenos medicinos specialisto profesiją, Kotryna sako, kad tai – vis labiau vertinama sritis, atverianti plačias savirealizacijos bei finansines galimybes. Svarbiausia – būti motyvuotam ir norėti jomis pasinaudoti.

„Jei kažką darydamas esi užsidegęs ir laikaisi pastovumo – tavo aistra bus pastebėta ir įvertinta. Man įvertinimas niekada nebuvo tik finansinė grąža. Kur kas labiau motyvuoja atgalinis klientų ryšys, kartu pasiekti pokyčiai jų gyvenime. Galbūt tai ir yra ženklas, kad esu teisingame savirealizacijos kelyje. Šiandien gyvensenos medicinos specialistų nepakanka, atsiranda vis daugiau darbo vietų, tad darbdaviai siūlo tikrai konkurencingas sąlygas ir yra linkę pritraukti specialistą, prisitaikyti. Specialybė yra plati ir apima daug gyvensenos aspektų, tad tikrai galima rasti savo nišą. Kaip įrankį galima pasitelkti socialines medijas“, – įžvalgomis dalijasi Kotryna.

Jos teigimu, pernelyg plačios šios srities galimybės kartais gali tapti iššūkiu. Ji savo kailiu patyrė, kaip išsikėlus per didelius tikslus nepakako žmogiškųjų resursų juos įgyvendinti.

„Baigusi studijas įsidarbinau dvejose klinikose, taip pat dirbau asistente su gyvensenos medicinos magistrantais. Šalia viso to aktyvėjo ir veikla „Instagram“ platformoje. Kadangi dirbau su aistra, ėmė sektis, gaudavau įvairių kitų pasiūlymų, kurių darėsi vis sunkiau atsisakyti. Mano tikslas buvo padėti pacientams įsipatoginti savo gyvenime, tačiau ėmiau jausti, kad man tampa pernelyg sunku savajame.

Darbas asmeninio gyvenimo sąskaita ir tarp sveikatos priežiūros specialistų gajus empatijos nuovargis paskatino sumažinti konsultavimui skirtas valandas ir į gyvenimą įsileisti daugiau kūrybinės veiklos. Dabar, kai galiu skirti laiko ir dar vienam savo tikslui – knygos apie iššūkius, siekiant visapusės gerovės, rašymui, gyvenime tikrai kur kas daugiau balanso. Žinoma, tokį sprendimą priimti nebuvo lengva, bet tam padėjo per darbymetį įgyta klinikinė patirtis, tikėjimas savimi kaip specialistu bei pelnytas pacientų, klientų ir auditorijos socialinėje medijoje pasitikėjimas. Esu laiminga būdama ten, kur esu.“

Galerija

Žiūrėti visas nuotraukas

The post Patarimais „Instagram“ besidalijanti gyvensenos medicinos specialistė: „Esu laiminga būdama ten, kur esu“ appeared first on LSMU.

The post LSMU Asociacijos prezidentas dr. Audrius Sveikata lankėsi Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos renginyje appeared first on LSMU.

Pirmajai LSMU užsieniečių studentų grupei priklausęs G. Haroun į savo Alma Mater sugrįžo po 22 metų pertraukos. Jis lig šiol geruoju prisimena studijose sutiktus dėstytojus bei kolegas ir didžiuojasi, kad medicinos studijas baigė būtent LSMU. Šiandien jis sako jaučiantis pareigą atiduoti duoklę savo Universitetui ir teigia, kad mielai sutiktų savo žiniomis su jaunąja gydytojų ir akušerių karta pasidalyti dažniau.

Ar smagu buvo sugrįžti į savo Alma Mater – šį kartą jau ne kaip studentui, bet kaip dėstytojui? Galbūt ateityje planuojate ir daugiau tokių vizitų?

Mano ryšys su kolegomis iš Kauno klinikų niekada nebuvo nutrūkęs. Kai grįžtu į Lietuvą, visada stengiuosi skirti laiko ir buvusiems kolegoms. Daugelis jų dabar yra docentai, profesoriai, užima aukštas pareigas ir tai mane labai džiugina. Jie visada mane šiltai priima, pasidalijame patirtimis ir prisimename tuos senus studijų laikus. Kai įeinu į Akušerijos ir ginekologijos kliniką, apima didelė nostalgija – širdyje pasidaro gera, lyg būčiau tokioje vietoje, kur jaučiuosi saugus. Nemoku aiškiai nupasakoti šio jausmo.

Tad pastarasis mano apsilankymas buvo ne sugrįžimas, o tvirtesnių ryšių vystymas bei įžanga į galimą mokymo programą ateityje. Jaučiu pareigą atiduoti duoklę savo Universitetui už tai, ką jis man davė. Tai, ką aš galiu jam duoti, yra mano žinios ir patirtis. Jaučiu aistrą mokymui, tad jei kolegoms buvo įdomu tai, ką papasakojau, mielai tai daryčiau dažniau.

Esate LSMU alumnas, kaip tuo metu nusprendėte studijuoti Lietuvoje ir kodėl pasirinkote būtent mūsų Universitetą?

Labai didžiuojuosi tuo, kad esu LSMU alumnas. Prieš pradėdamas čia studijuoti nežinojau nieko apie jūsų šalį. Tais laikais, kai Libane dar vyko neramumai, pamačiau skelbimą laikraštyje apie galimybę studijuoti mediciną anglų kalba Tarybų Sąjungoje. Užsiregistravau, išlaikiau stojamuosius egzaminus ir atvažiavau čia su kitais tautiečiais.

Tada LSMU buvo pirmasis universitetas, paruošęs medicinos studijų programą anglų kalba. Mūsų grupė, kurioje buvo 21 studentas, buvo pirmoji užsieniečių grupė Lietuvoje. Mūsų buvimas čia buvo keistas ne tik mums, bet ir Lietuvos žmonėms, nes tuo laiku režimas buvo labai griežtas ir neleisdavo laisvai keliauti.

Kodėl iš visų galimų medicinos sričių pasirinkote ginekologiją?

Kol buvau studentas, mėgstamiausia mano specialybė pasikeitė kelis kartus. Ketvirtame kurse įsimylėjau kardiologiją ir buvau nusprendęs būti kardiologu. Penktame kurse mane labai sudomino oftalmologija. Tačiau kai baigiau akušerijos-ginekologijos kursą, pamačiau, kad tai vienintelė specialybė, kuri apima įvairias medicinos sritis – ir chirurgiją, ir terapiją, ir ambulatorines intervencijas. Čia gydomos moterų ligos, prižiūrimas fiziologinis arba patologinis nėštumas. Tas jausmas, kai man padedant gimsta kūdikis, ir ta išraiška tėvų veiduose leido suprasti, kad aš nenoriu būti niekuo kitu. Nors daugiausiai dėstau akušerines temas, jaučiu didelę aistrą chirurginei ginekologijai. Iki šiol pats atlieku visus klinikinius darbus ir niekada nenorėčiau, kad būtų kitaip.

Ar yra kažkas, ką išmokote studijose ir iki šiol su savimi nešiojate?

Išmokau, kad niekas nebūna padėta ant lėkštutės. Gerai ateičiai reikia daug aukotis ir dirbti sąžiningai. Kelias nebūna visiškai lengvas, nebent tau netikėtai nusišypso laimė. Mūsų darbo sritis ir ypač mūsų specialybė – tai daug rizikos. Jeigu jau apsisprendei būti gydytoju, vadinasi savyje turi puikias savybes, tokias kaip nesavanaudiškumas, noras padėti kitiems ir pasiaukojimas kitų gerovei. COVID-19 yra didžiausias įrodymas, kad mes esame pasiruošę aukotis dėl kitų.

Kiekvienoje šalyje išmokau skirtingų dalykų. Lietuvoje išmokau, kad jei nori būti geru gydytoju, tau durys yra plačiai atvertos – pagalbos ir paramos rasi visada. Po studijų dirbdamas Libane išmokau, kad labai svarbu pasikliauti savimi ir pasitikėti savo žiniomis bei įgūdžiais. Dabar jau ne vienerius metus gyvenu Jungtinėje Karalystėje, čia išmokau, koks svarbus yra komandinis darbas ir gera komunikacija.

Koks labiausiai įstrigęs prisiminimas iš studijų laikų LSMU?

Labiausiai prisimenu paramą, kurią gavau iš daugelio dėstytojų, vyresnių gydytojų ir kolegų, be jų nežinau, ar būčiau pasiekęs tiek, kiek esu pasiekęs dabar. Jeigu pradėsiu vardyti visus, turbūt man skirtame straipsnio skyriuje nepakaks vietos. Norėčiau paminėti profesorę V. M. Čigriejienę, šviesios atminties profesorę R. Nadišauskienę ir mano draugą, šviesios atminties docentą S. Kajeną, be kurių nebūčiau įgijęs tiek žinių, įgūdžių ir praktikos.

Studijas baigėte Lietuvoje, vėliau dirbote Libane, šiuo metu gyvenate ir dirbate Jungtinėje Karalystėje. Kaip, palyginus su šalimis, kur Jums yra tekę dirbti, vertinate Lietuvos medicinos sistemą bei LSMU rezidentų paruošimo lygį?

Kiekvienos šalies sistema yra savotiška ir įdomi. Nėra idealios sistemos, kuri tenkintų visus, įskaitant pacientus, gydytojus ir valdininkus. Lietuvos sveikatos apsaugos sistema yra gera, pasižymi aukšta žmonių priežiūros kokybe, ji yra viena aukščiausių Europoje. Tačiau esu girdėjęs iš pažįstamų, kad žmonėms tenka ilgai laukti procedūrų, kai kurie medikai būna šiurkštūs su savo pacientais ar kolegomis, pasitaiko kyšininkavimo atvejų.

Jungtinėje Karalystėje irgi vyrauja panašios problemos. Vyriausybė skiria didelį biudžetą, tačiau eilės taip pat labai ilgos – tiek gydytojo konsultacijoms, tiek procedūroms. Kartais ligoniams priėmime tenka laukti net 12 valandų, jei jų klinikinė situacija leidžia. Gydymo lygis yra taip pat vienas aukščiausių pasaulyje. Galimybės būti šiurkščiam arba priimti kyšį medikams nėra, už tai labai griežtai baudžiama. Kyšio atvejais licencija gali būti atimta.

Libane medicinos sistema visai kitokia, ji yra privati – draudiminė. Gydytojas turi savo privačią kliniką, pasirašo kontraktus su keliomis privačiomis ligoninėmis ir guldo ligonius arba atlieka savo procedūras vienoje iš tų ligoninių jų pageidavimu.

Privačių ligoninių paslaugų kokybė prilygsta 5 žvaigždučių viešbučiams. Kadangi konkurencija didelė, medikas turi išlaikyti aukštą priežiūros lygį, pastoviai šypsotis ir reguliariai tobulinti savo žinias bei įgūdžius. Ilgų eilių nėra, tai priklauso nuo mediko paklausos. Neigiamos pusės yra tos, kad medikas turi visiškai savimi pasikliauti, nes iškilus komplikacijoms, iš konkurentų nesulauks pagalbos. Gali nukentėti pacientas.

Naujiems gydytojams kelias labai ilgas – užtrunka, kol jie pasiekia tokį pacientų skaičių, kad galėtų būti finansiškai nepriklausomi. Sunku ir tiems pacientams, kurie neturi pakankamai pinigų gydymui arba draudimui – jie eina į valstybines ligonines, kur lygis prastesnis.

Tas faktas, kad aš dirbau Libane 13 metų, pasako, jog LSMU mane paruošė puikiai. Aš buvau nepriklausomas gydytojas, atlikau visas paprastas bei sudėtingas procedūras ir turėjau gerą žinių bagažą. Tad visiems pažįstamiems patariu atvykti į Lietuvą mokytis mediciną, keli jau baigė mokslus arba vis dar studijuoja Lietuvoje. Didžiuojuosi tuo, kad baigiau studijas ir rezidentūrą LSMU.

Ar palaikote ryšį su buvusiais bendrakursiais, kitais LSMU alumnais? Jei taip, galbūt ateityje planuojate bendrų projektų, renginių, veiklų, mokymų, susitikimų?

Kol dirbau Libane, palaikiau ryšį su keliais ten gyvenančiais mano kurso draugais. Dabar, būdamas Jungtinėje Karalystėje, dažniau bendrauju su kolegomis iš Lietuvos. Šią vasarą įvykę kursai – šio bendravimo rezultatas. Kalbėjomės ir apie tolesnį bendradarbiavimą, bet tai tik planai. Reikia įdėti pastangų, kad jie būtų įgyvendinti. Jei bus abipusis noras, nemanau, kad bus sunku tai padaryti.

The post LSMU alumnas George Haroun: „Jaučiu pareigą atiduoti duoklę savo Universitetui“ appeared first on LSMU.

Renginys buvo skirtas Lietuvos gydytojams ortodontams, jo tikslas – tampresnis Odontologijos fakulteto bendradarbiavimas su LSMU alumnais ar kitą universitetą baigusiais, tačiau gydytojo ortodonto kelią pasirinkusiais specialistais.

Ortodontijos klinikos vadovė prof. K. Lopatienė apžvelgė šios konferencijos tikslus bei pabrėžė Odontologijos fakulteto mokslininkų atliekamų darbų pristatymo sklaidos poreikį. Taip pat renginio organizatoriai pabrėžė bendradarbiavimo su LSMU alumnais plėtrą bei komandinio darbo poreikį, jo svarbą, planuojant ir atliekant personalizuotą ortodontinių pacientų gydymą.

Pirmoje tokio formato konferencijoje pranešimus skaitė tik Odontologijos fakulteto pedagogai, tačiau ateityje planuojama įtraukti ir alumnus bei su gydytojo ortodonto specialybe susijusius lektorius.

Praktinėje konferencijos dalyje elastinių ortodontinių medžiagų ypatumus ir rekomendacijas jų naudojimui apžvelgė prof. K. Lopatienė. Odontologinių pacientų, turinčių smilkinkaulio apatinio žandikaulio sąnario problemų, gydymo kompleksiškumo poreikį akcentavo prof. dr. D. Razukevičius. Gydytojo ortodonto požiūrį į šoninių kandžių hipodontijos gydymą pristatė prof. D. Smailienė. Klinikine patirtimi, gydant suaugusius pacientus, turinčius periodonto patologiją, dalijosi doc. E. Zasčiurinskienė. Burnos sveikatos gerinimo ypatumus ir rekomendacijas, gydant vaikus bei paauglius pateikė doc. K. Saldūnaitė-Mikučionienė.

Konferencijos dalyviai aktyviai diskutavo aktualiais ortodontinio gydymo klausimais, dalijosi klinikine patirtimi, aptarė kokybiškos komunikacijos, bendradarbiavimo svarbą, ateities planus. Konferencijos dalyviai bendrai pritarė šiai naujai kuriamai tradicijai ir jos įtvirtinimui.

Renginio galerija

The post Konferencija ,,Ortodontinių pacientų kompleksinio gydymo aktualijos“ siekta glaudesnio bendradarbiavimo su alumnais appeared first on LSMU.