Mokslo pažanga veiksmingesnei vėžio prevencijai

Storosios žarnos vėžys – trečia pagal dažnumą onkologinė liga pasaulyje, todėl ypač svarbu stiprinti šios ligos prevenciją ir ieškoti veiksmingų būdų mažinti susirgimo riziką. Prie šio tikslo įgyvendinimo prisideda LSMU Gastroenterologijos klinika ir Virškinimo sistemos tyrimų institutas, dalyvaudami tarptautiniame ONCODIR projekte, finansuojamame Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon Europe“ lėšomis. Projektu siekiama pasitelkiant mokslinius tyrimus ir pažangias technologijas kurti individualizuotus storosios žarnos vėžio prevencijos sprendimus ir taip prisidėti prie ES kovos su vėžiu misijos tikslų įgyvendinimo.

Šiam tikslui pasitelkiamos ir dirbtinio intelekto technologijos, padedančios kurti individualizuotas storosios žarnos vėžio prevencijos rekomendacijas bei sprendimų priėmimo priemones sveikatos priežiūros specialistams ir politikos formuotojams. LSMU kartu su partneriais vykdo pilotinį tyrimą Lietuvoje, taip pat prisideda prie kuriamų sprendimų vertinimo ir naudotojų kompetencijų stiprinimo. Ši veikla leidžia Universiteto mokslininkams tiesiogiai dalyvauti vertinant, kaip inovatyvios prevencijos priemonės galėtų būti taikomos praktikoje.

Kaune vykusio susitikimo metu projekto partneriai apžvelgė skirtingų darbo grupių pasiekimus, Graikijoje ir Rumunijoje vykdytų pilotinių tyrimų rezultatus bei Lietuvoje įgyvendinamos bandomosios veiklos pažangą. Dėmesys skirtas ir baigiamajam projekto įgyvendinimo etapui, pasiektų rezultatų vertinimui bei jų pritaikymo galimybėms ateityje.

Svarbi renginio dalis buvo skirta praktiniam kuriamų technologijų pristatymui. Dalyviai susipažino su gyventojams, sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos politikos formuotojams skirtomis skaitmeninėmis priemonėmis, dalyvavo jų išbandymo užsiėmimuose ir teikė grįžtamąjį ryšį. Tokia veikla leidžia įvertinti, kaip mokslininkų kuriami sprendimai atitinka realius naudotojų poreikius.

Tarptautinio bendradarbiavimo svarba

LSMU prorektorius mokslui ir ONCODIR projekto vadovas Universitete prof. dr. Juozas Kupčinskas pabrėžė, kad dalyvavimas tarptautiniuose projektuose yra svarbi Universiteto mokslinės veiklos plėtros dalis. Pasak jo, tai yra vienas iš šešių Gastroenterologijos klinikos ir Virškinimo sistemos tyrimų instituto vykdomų tarptautinių „Horizon Europe“ projektų, kurie suburia skirtingų šalių savo srities ekspertus, kurių bendros pastangos gali prisidėti prie geresnių ilgalaikių rezultatų storosios žarnos vėžiu sergantiems pacientams.

„Tikimės, kad įgyvendinant šį projektą bus sukurtos reikšmingos inovacijos, skirtos storosios žarnos vėžio profilaktikos ir ankstyvosios patikros programoms tobulinti. Taip pat kartu su projekto partneriais toliau ieškome galimybių inicijuoti naujus bendrus projektus ir tikimės sėkmingai tęsti šį bendradarbiavimą. Labai džiaugiamės, kad mūsų Universitetas, dalyvaudamas šiame projekte, gali reikšmingai prisidėti prie ES kovos su vėžiu misijos tikslų įgyvendinimo“, – teigė prof. J. Kupčinskas.

ONCODIR projekto koordinatoriaus pavaduotojas dr. Athanasios Mavropoulos teigė, kad po trejų metų intensyvaus darbo itin svarbu pristatyti sukurtus sprendimus platesnei auditorijai ir parodyti realius projekto pasiekimus.

Anot jo, projekto metu sukurtos skaitmeninės priemonės yra pritaikytos skirtingoms naudotojų grupėms – gyventojams, gydytojams ir sveikatos politikos formuotojams. Vis dėlto ne mažiau svarbu sudaryti galimybes šias technologijas išbandyti žmonėms, kurie tiesiogiai nedalyvauja konsorciumo veikloje.

„Norime, kad platesnė auditorija pamatytų, ką mums pavyko pasiekti, ir pasidalytų savo nuomone. Gautas grįžtamasis ryšys padės suprasti, ką padarėme gerai, ką dar reikėtų tobulinti ir kuria kryptimi judėti toliau“, – sakė dr. A. Mavropoulos.

Bendras projekto siekis – sujungti skirtingų šalių mokslines kompetencijas, technologines inovacijas ir praktinę naudotojų patirtį, kad kuriamus pažangius sprendimus būtų galima tinkamai pritaikyti praktikoje.

Tolesni projekto žingsniai

Kaune vykusio susitikimo metu ONCODIR partneriai taip pat aptarė likusius projekto įgyvendinimo etapus ir galimybes užtikrinti ilgalaikį kuriamų sprendimų pritaikymą. LSMU dalyvavimas šiame tarptautiniame projekte stiprina Universiteto mokslinį bendradarbiavimą ir prisideda prie pažangių, moksliniais tyrimais pagrįstų storosios žarnos vėžio prevencijos priemonių kūrimo.

The post LSMU Gastroenterologijos klinikos „Horizon Europe“ Vėžio Misijos projekto ONCODIR baigiamasis renginys Kaune appeared first on LSMU.

2019 m. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen vėžį įvardijo vienu didžiausių Europos visuomenės iššūkių, o kovą su šia liga iškėlė į svarbiausių Europos politinės darbotvarkės prioritetų gretas. Šį įsipareigojimą sustiprino 4 mlrd. eurų finansavimas, paskirstytas per įvairius Europos Sąjungos finansavimo mechanizmus, tarp jų – ES Vėžio misiją (EU Mission on Cancer).

ES Vėžio misija iškėlė tikslą – iki 2030 m. pagerinti daugiau kaip 3 milijonų vėžio paliestų žmonių gyvenimą. Šio tikslo siekiama įgyvendinant 13 ambicingų rekomendacijų, apimančių visą vėžio kontrolės spektrą – nuo geresnio vėžio biologijos supratimo, ankstyvosios diagnostikos ir patikros programų iki diagnostikos, gydymo, gyvenimo po vėžio ir gyvenimo kokybės gerinimo.

Siekiant padėti ES Vėžio misijos tikslus įgyvendinti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, Europos šalys buvo pakviestos kurti struktūras, kurios veiktų pačiame nacionalinių ir vietos bendruomenių centre. Šios struktūros – Nacionaliniai vėžio misijos centrai (National Cancer Mission Hubs, NCMH) – kuriamos įgyvendinant ECHoS (Establishing of Cancer Mission Hubs: Networks and Synergies) projektą, kurį koordinuoja Portugalijos klinikinių tyrimų ir biomedicininių inovacijų agentūra (AICIB).

Naujas etapas prasideda Lisabonoje

2026 m. rugsėjo 9–11 d. Lisabonoje vyksiantis ECHoS antrojo etapo atidarymo susitikimas taps pirmuoju svarbiu naujojo projekto etapo įvykiu. Susitikime bus pristatyti ir aptarti svarbiausi pirmojo etapo pasiekimai, tarp jų – 17 Europoje jau pripažintų Nacionalinių vėžio misijos centrų, kartu nubrėžiant pagrindines tinklo veiklos kryptis ateinantiems penkeriems metams.

Renginyje dalyvaus ECHoS konsorciumo partneriai, Europos Komisijos atstovai ir kitų tarptautinių sveikatos srities organizacijų atstovai.

Į rugsėjo 10 d. vyksiančią viešą renginio sesiją kviečiama ir plačioji visuomenė. Sesija bus tiesiogiai transliuojama ECHoS „YouTube“ kanale.

Nuo sukurtų pagrindų – prie tvaraus Europos tinklo

Vienydamas 61 organizaciją iš 30 šalių, ECHoS skatina pacientų, mokslininkų, sveikatos priežiūros specialistų, politikos formuotojų, pilietinės visuomenės ir verslo bendradarbiavimą.

Pasak ECHoS projekto koordinatorių Anabelos Isidro ir Hugo Soares, „ECHoS ir Nacionaliniai vėžio misijos centrai suteikia šalims galimybę suburti piliečius, pacientus, mokslininkus, sveikatos priežiūros specialistus, politikos formuotojus ir platesnę suinteresuotųjų šalių bendruomenę. Glaudesnis šių grupių bendradarbiavimas padeda atrasti naujus veiklos būdus ir gerinti vėžio mokslinių tyrimų, sveikatos priežiūros bei politikos kokybę visoje Europoje.“

„Lietuvai dalyvavimas ECHoS tinkle yra galimybė stiprinti jau esamą bendradarbiavimą tarp mokslo, sveikatos priežiūros, politikos formuotojų ir pacientų organizacijų. Nacionalinis vėžio misijos centras turėtų tapti platforma, padedančia Europos Vėžio misijos tikslus paversti konkrečiais veiksmais nacionaliniu lygmeniu ir užtikrinti, kad mokslo bei inovacijų pažanga kuo greičiau pasiektų pacientus“, – sako LSMU atstovė ECHoS projekte doc. dr. Rita Kupčinskaitė.

Ateinantys penkeri metai suteiks projektui naujų priemonių ir galimybių toliau augti. Įgyvendindamas ambicingą veiklų programą, apimančią mokymus, demonstracines iniciatyvas ir tarpusavio mokymąsi, ECHoS stiprins Nacionalinių vėžio misijos centrų vaidmenį, padėdamas Europos Sąjungos politikos kryptis paversti realų poveikį kuriančiais veiksmais vėžio srityje, teikiančiais naudą pacientams ir visai visuomenei.

Telkdamas Europos šalis ir skirtingus vėžio bendruomenės atstovus glaudesniam bendradarbiavimui, projektas siekia sukurti tvirtą ir ilgalaikį pagrindą labiau koordinuotiems veiksmams kovojant su vėžiu visoje Europoje.

Vėžys išlieka vienu aktualiausių visuomenės sveikatos iššūkių Europoje. Remdamas Nacionalinių vėžio misijos centrų kūrimą ir skatindamas bendradarbiavimą, ECHoS prisideda prie ilgalaikių ES Vėžio misijos ir Europos kovos su vėžiu plano (Europe’s Beating Cancer Plan) tikslų įgyvendinimo.

Daugiau apie ECHoS: ECHoS projekto interneto svetainėje ir socialinių tinklų kanaluose.

Apie AICIB – Klinikinių tyrimų ir biomedicininių inovacijų agentūrą

Portugalijos klinikinių tyrimų ir biomedicininių inovacijų agentūra (AICIB) buvo įsteigta 2018 m. Portugalijos Ministrų Tarybos sprendimu. Jos misija – skatinti, koordinuoti ir remti veiklą klinikinių tyrimų, transliacinių tyrimų ir biomedicininių inovacijų srityse, prisidedant prie Portugalijos klinikinio, mokslinio ir technologinio potencialo stiprinimo.

AICIB yra privatus, asociacijos principu veikiantis pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Tarp agentūros steigėjų – Portugalijos mokslo ir technologijų fondas (FCT), atstovaujantis Mokslo, technologijų ir aukštojo mokslo ministerijai, Nacionalinė vaistų ir sveikatos produktų institucija INFARMED, atstovaujanti Sveikatos apsaugos ministerijai, Portugalijos farmacijos pramonės asociacija APIFARMA ir Health Cluster Portugal (HCP).

AICIB koordinuoja ECHoS projektą.

The post LSMU tarp Europos partnerių stiprinančių Nacionalinių vėžio misijos centrų tinklą appeared first on LSMU.

Seminaro tikslas – pristatyti naujausius mokslo pasiekimus ir klinikinę patirtį, susijusią su šaltosios plazmos taikymu bei skatinti tarptautinį akademinį ir medicinos specialistų bendradarbiavimą.

„Šis seminaras yra Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro projekto dalis. Įgyvendindami projektą siekiame pagerinti lėtinių žaizdų priežiūrą ir pritaikyti naują gydymo metodą – šaltąją plazmą“, – atidarydama seminarą sakė LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė.

Kauno ligoninės Odos ir venerinių ligų klinikos skyriuje specializuotai gydomi dermatologiniai pacientai sergantys lėtinėmis žaizdomis. Todėl šio gydymo pritaikymas kas 2-ą dieną stacionare su kitais gydymo metodais gali sutrumpinti gulėjimo stacionare trukmę ir atveria galimybę tęsti šį gydymą dienos stacionare.

LSMU Kauno ligoninės direktorė valdymui Egita Brazaitienė linkėjo pasisemti naujų žinių ir įgytą patirtį pritaikyti kasdieniame darbe.

„LSMU Kauno ligoninės strategijoje vienas iš tikslų – mokslas ir studijos. Manau, kad tokie seminarai, kai sulaukiame garbingų svečių, kurie pasidalina savo patirtimi ir turime galimybę naujus metodus išbandyti praktiškai, o vėliau pritaikyti gydyme, yra rimtas žingsnis ir įrodymas, jog laikomės duoto žodžio. Įdomaus seminaro, o tegul naujos žinios gelbėja darbe“, – teigė LSMU Kauno ligoninės direktorė valdymui.

Baltijos ir Vokietijos universitetų ryšių biuro vykdomoji direktorė Ieva Pranka pažymėjo, jog šis projektas sustiprins mokslinių tyrimų pajėgumus, skatins akademinius mainus ir sukurs tvirtą pagrindą ilgalaikiam institucijų bendradarbiavimui.

„Šiandieninis seminaras yra puiki žinių ir patirties mainų iniciatyva. Vokietijos akademinių mainų tarnyba skatina mokslinį bendradarbiavimą tarp Baltijos valstybių ir Vokietijos, sudarydama galimybes vykdyti mokslinius tyrimus, keistis žiniomis, dalytis idėjomis ir kurti naujas partnerystes“, – dėkodama visiems projekto partneriams už atsidavimą ir indėlį sakė Baltijos ir Vokietijos universitetų ryšių biuro vykdomoji direktorė.

Dalyviai buvo supažindinti su naujausiomis šaltosios plazmos taikymo galimybėmis. Jie išklausė teorinę paskaitą apie metodo veikimo principus ir klinikines indikacijas, stebėjo praktinę procedūros demonstraciją realioje klinikinėje aplinkoje bei dalyvavo diskusijoje su šios srities ekspertais ir projekto tyrėjais.

Paskaitą „Cold Plasma Applications in Skin Cancer and Wound Care“ skaitė prof. Steffen Emmert, kuris pristatė naujausius tyrimus ir klinikinę patirtį šioje srityje.

„Tai išties išskirtinė sritis, kurią vystome jau beveik dvidešimt metų. Oda yra didžiausias žmogaus organas ir ją lengva pasiekti iš išorės, daug lengviau nei vidaus organus. Dėl šios priežasties plazmos technologijos pirmiausiai buvo vystomos būtent odos ligų gydymui“, – sakė prof. Steffen Emmert.

Po pristatymo profesorius pabrėžė, jog šaltoji plazma yra veiksmingas ir saugus gydymo metodas dermatologijoje.
„Tai turėtų tapti standartiniu žaizdų gydymo metodu. Pagrindinė žinutė – skatinu susipažinti su plazmos technologija, vadinama šaltąja plazma, nes tai ateityje gali tapti XXI amžiaus lazerio terapija“, – akcentavo profesorius iš Vokietijos.

Šį finansuojamą šaltosios plazmos taikymo dermatologijoje projektą vykdo LSMU Odos ir venerinių ligų klinika kartu su Rostoko universiteto medicinos centru (Vokietija) ir Kauno ligonine. Projekto tikslai – diegti naują metodiką, keistis teorinėmis žiniomis, taikyti ją klinikinėje praktikoje ir vykdyti mokslinius tyrimus.

Projektui vadovauja LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos profesorė S. Valiukevičienė ir Rostoko universiteto Dermatologijos, venerologijos ir alergologijos klinikos profesorius habil. dr. S. Emmert. Projekto tyrėjai iš LSMU – doktorantas Karolis Pampikas ir gydytoja rezidentė Livija Bakšienė.

Kita projekto dalis – tyrėjų ir mokslininkų stažuotė Rostoko universiteto medicinos centre. Projektas dalinai finansuos atsitiktinių imčių šaltosios plazmos ir imunomoduliuojančio gydymo efektyvumo atvejo kontrolės tyrimą odos vėžiu sergantiems pacientams.

Projektas įgyvendinamas, remiant Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biurui prie DAAD. Finansavimą skiria Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Žiūrėti visas nuotraukas

Žiūrėti visas nuotraukas

The post Kaune vyko tarptautinis seminaras apie inovatyvaus šaltosios plazmos gydymo metodo taikymą dermatologijoje appeared first on LSMU.

Paminėtina, kad tai jau antras klinikinis tyrimas šiame projekte. Vykdant projekto klinikinį tyrimą „A“, jau sėkmingai ištirta daugiau nei 1900 pacientų penkiose ligoninėse Graikijoje, Lietuvoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Šiame tyrime naudojant įprastus UG aparatus renkami vaizdų rinkiniai. Jie bus naudojami dirbtinio intelekto modeliams apmokyti, kad sistema gebėtų automatiškai atpažinti giliųjų venų trombozę.

Tolesnis nešiojamojo „ThrombUS+“ įrenginio tikrinimas bus atliekamas klinikinėje aplinkoje – tam numatytas pirminis tikslingumo vertinimas ir bendri kelių gydymo įstaigų, projekto partnerių,  klinikiniai tyrimai.

„ThrombUS+“ yra medicininės diagnostikos ir ultragarsinio vaizdinimo perversmo priekyje. Projektas tiesia kelią į naują pažangios diagnostikos erą, kurioje dirbtinis intelektas ir itin maži ar net nešiojami įrenginiai padės palengvinti gydytojų naštą bei pavers diagnostiką nuolatine, savarankiška ir čia pat, prie paciento lovos, prieinama paslauga.

Apie „ThrombUS+“

Projektui „ThrombUS+“ skirtas  9,5 mln. eurų finansavimas iš ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“. Partneriams iš aštuonių Europos šalių patikėta užduotis sukurti naujovišką nešiojamąjį diagnostikos prietaisą, skirtą nuolatiniam giliųjų venų trombozės (GVT) stebėjimui be papildomo personalo įsikišimo. Projektui vadovauja prof. Eleni Kaldoudi iš „Athena“ tyrimų centro (Graikija), o jame bendradarbiauja partneriai iš Graikijos, Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Suomijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės.

Projekte aktyviai dalyvauja ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjų komanda, vadovaujama prof. dr. Andriaus Maco.

„ThrombUS+“ projekto autoriai kuria nešiojamąjį ultragarso prietaisą, skirtą nuolatiniam apatinių galūnių kraujagyslių vaizdinimui. Viena iš naujovių – specialus audinių suspaudimo mechanizmas, būtinas vaizdui išgauti ir trombozei nustatyti. Siekiant sukurti patikimą kraujagyslių būklės vertinimo sistemą renginyje pritaikyta elektrinė impedanso pletizmografija ir šviesos atspindžio reografija.

Kova su didžiuliu pavojumi sveikatai

Giliųjų venų trombozė (GVT) – tai kraujo krešulių susidarymas giliosiose venose. Tai kelia rimtą pavojų sveikatai, o laiku nepastebėta liga gali baigtis mirtimi. Didžiausią nerimą kelia tai, kad didžioji dalis (iki dviejų trečdalių) trombozės atvejų neturi jokių simptomų, todėl ankstyva diagnozė yra itin sudėtinga. Projektu „ThrombUS+“ siekiama išspręsti šią problemą, pasiūlant patogų ir lengvai prieinamą individualizuotą sprendimą.

Konsorciumas (Projekto partneriai)

1. „Athena“ tyrimų centras, Graikija
2. Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuva
3. „Vermon SA“, Prancūzija
4. „Fraunhofer IPMS“, Vokietija
5. „Telemed“ ultragarso medicinos sistemos, Lietuva
6. „medis Medizinische Messtechnik GmbH“, Vokietija
7. „ComfTech srl“, Italija
8. Tamperės universitetas, Suomija
9. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Lietuva
10. Papageorgiou bendroji ligoninė, Graikija
11. „Fondazione Casa Sollievo della Sofferenza“, Italija
12. Simone Veil ligoninė – Eaubonne-Montmorency ligoninių grupė, Prancūzija
13. VDE, Vokietija
14. Projektas „Medea“, Italija
15. „Phaze Clinical Research & Pharma Consulting SA.“, Graikija
16. „PredictBy“, Ispanija
17. „SciGen Technologies, SA.“, Graikija
18. Derbio universitetas, Jungtinė Karalystė
19. Aleksandrupolio universiteto bendroji ligoninė, Graikija

Daugiau informacijos apie projekto eigą ir rezultatus rasite oficialioje svetainėje: https://thrombus.eu.

Nuotraukų autoriai partneriai iš KTU – prof. Vaidotas Marozas ir  dr. Rytis Jurkonis.

The post ES „Europos horizonto“ projektas „ThrombUS+“ pradėjo klinikinius tyrimus: kuriamas naujas būdas giliųjų venų trombozei nustatyti appeared first on LSMU.

Trejus metus trukęs ECHoS projektas, finansuojamas Europos Sąjungos programos „Europos horizontas“, siekė stiprinti nacionalinius Vėžio misijos centrus (Cancer Mission Hubs) ir skatinti bendradarbiavimą tarp įvairių suinteresuotų šalių, įgyvendinant Europos kovos su vėžiu plano ir ES Vėžio misijos tikslus. Projekto metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas mokslinių tyrimų, sveikatos priežiūros, politikos formavimo, pacientų organizacijų ir inovacijų sektoriaus bendradarbiavimui.

Baigiamojo susitikimo metu buvo apžvelgti projekto rezultatai, pasidalyta šalių patirtimis kuriant nacionalinius Vėžio misijos centrus bei aptartos galimybės užtikrinti pradėtų iniciatyvų tęstinumą. Diskusijose pabrėžta, kad veiksmingai vėžio kontrolei būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp įvairių sektorių ir institucijų.

Susitikimo metu Lietuva buvo pristatyta kaip vienas iš pavyzdžių, kaip įvairių sektorių bendradarbiavimas gali prisidėti prie nacionalinių kovos su vėžiu tikslų įgyvendinimo. Šį bendradarbiavimą stiprina jau daugiau nei dešimtmetį veikianti Nacionalinės vėžio  profilaktikos ir kontrolės  programos taryba, vienijanti skirtingų sričių ekspertus ir organizacijas. 

Viena iš ECHoS projekto veiklų Lietuvoje buvo 2024 m. gruodžio 11 d. Vilniuje vykęs nacionalinis dialogas, kurį organizavo ECHoS projekto atstovai kartu su Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Renginyje dalyvavo ECHOS projekto atstovai,  Pasaulio sveikatos organizacijos, valstybės institucijų, universitetų, sveikatos priežiūros įstaigų, pacientų organizacijų ir kitų suinteresuotų grupių atstovai. Diskusijų metu buvo aptartas Nacionalinio vėžio misijos centro vaidmuo ir jo galimybės prisidėti prie geresnės vėžio prevencijos, diagnostikos, gydymo bei mokslinių tyrimų koordinavimo Lietuvoje.

Dialogo metu taip pat buvo atkreiptas dėmesys į poreikį stiprinti skirtingų sektorių įsitraukimą į sprendimų priėmimą. Remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis, nacionaliniuose Vėžio misijos centruose turėtų būti atstovaujami penki pagrindiniai sektoriai: mokslas ir akademinė bendruomenė, sveikatos priežiūros sektorius, politikos formuotojai ir viešojo administravimo institucijos, pacientų ir pilietinės visuomenės organizacijos bei verslo ir inovacijų sektorius. Šiuo metu atnaujinama Nacionalinė vėžio tarybos sudėtis, siekiant užtikrinti platesnį šių sektorių atstovavimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

Pasibaigus pirmajam ECHoS projekto etapui, darbai bus tęsiami naujame projekte ECHoS 2. Jame dalyvaus Lietuvos sveikatos mokslų universitetas kartu su partneriais Kauno technologijos universitetu (KTU) ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA). Naujajame etape bus tęsiamos ir plėtojamos iniciatyvos, pradėtos pirmajame projekte, stiprinant bendradarbiavimą tarp įvairių sektorių bei siekiant efektyvesnio Europos Vėžio misijos tikslų įgyvendinimo Lietuvoje.

LSMU ir LMT atstovai dėkoja projekto koordinatorei dr. Anabelai Isidro, dr. Hugo Soares, Yasmin Faty ir visai ECHoS bendruomenei už bendradarbiavimą, ekspertines konsultacijas ir bendras pastangas stiprinant Europos šalių bendradarbiavimą kovos su vėžiu srityje.

The post Maltoje aptarti ECHoS projekto rezultatai ir tolimesnės iniciatyvos kovai su vėžiu appeared first on LSMU.

Rūkymas ir kitos tabako vartojimo formos išlieka viena svarbiausių išvengiamo sergamumo ir priešlaikinio mirtingumo priežasčių pasaulyje. Europos Sąjungoje tabakas įvardijamas kaip pagrindinė priešlaikinių mirčių priežastis, todėl tabako vartojimo mažinimas, pasyvaus rūkymo poveikio ribojimas ir sveikatai palankios aplinkos kūrimas yra vieni svarbiausių visuomenės sveikatos prioritetų. JA-SAFE projektas siekia reikšmingai sumažinti tabako vartojimą ir pasyvaus rūkymo poveikį visoje Europoje, prisidedant prie Europos Sąjungos tikslo sukurti kartą be tabako. Projektas taip pat remia platesnius sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos tikslus, susijusius su neužkrečiamųjų ligų rizikos veiksnių mažinimu, sveikesnės gyvensenos skatinimu ir valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimu. Projektas apima devynis darbo paketus, suskirstytus į penkias pagrindines temines sritis: aplinką be dūmų, alkoholio vartojimo prevenciją, pagalbą metant rūkyti, žingsnius link kartos be tabako bei sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos rėmimą Europoje. Šios kryptys atspindi kompleksinį požiūrį į visuomenės sveikatą, kai dėmesys skiriamas ne tik individualiam elgesiui, bet ir aplinkai, politikai, prevencinėms sistemoms bei tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. LSMU šiame projekte dalyvauja kaip vienas iš tarptautinio konsorciumo partnerių. LSMU projekto vadovė – dr. Renata Kudukytė-Gasperė, o projektą koordinuoja Atėnų nacionalinis ir Kapodistrijos universitetas Graikijoje. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2025 m. spalio 15 d. iki 2029 m. spalio 14 d. Projektas finansuojamas pagal EU4Health programą, bendra projekto vertė siekia 15 998 385,82 Eur, iš jų LSMU skirta projekto vertės dalis – 420 526,05 Eur. Tikimasi, kad projekto veiklos prisidės prie tabako vartojimo ir pasyvaus rūkymo paplitimo mažinimo, aplinkos be tabako dūmų ir aerozolių stiprinimo, rūkymo metimo pagalbos sistemų tobulinimo bei glaudesnio Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimo neužkrečiamųjų ligų prevencijos srityje.

LSMU dalyvavimas JA-SAFE projekte svarbus ne tik tarptautinio bendradarbiavimo kontekste, bet ir stiprinant universiteto indėlį į visuomenės sveikatos politiką, prevencijos praktikų plėtrą ir įrodymais grįstų sprendimų taikymą. Projektas sudaro galimybes dalintis gerąja patirtimi, prisidėti prie bendrų Europos sveikatos tikslų įgyvendinimo ir kurti sveikesnę, saugesnę aplinką visuomenei.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal EU4Health programą, dotacijos sutarties Nr. 101233428. Išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar HADEA poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją suteikusi institucija negali būti laikomos atsakingomis už juos.

The post LSMU prisideda prie tarptautinio sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos Europoje projekto appeared first on LSMU.

]]> https://lsmu.lt/lsmu-tarptautinius-studentus-siekiama-itraukti-i-vietos-bendruomene/ Tue, 12 May 2026 10:44:16 +0000 https://lsmu.lt/?p=132248 2026 gegužės mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakultete (VSF) startavo „Meninis ir kultūrinis trijų etapų bendruomenės stiprinimo pilotinis projektas tarptautiniams studentams“, kurio tikslas – įtraukti LSMU studentus į vietos bendruomenę. Tarptautiniai studentai, atvykę studijuoti į Lietuvą, patiria emocinių ir socialinių sunkumų. Prisitaikyti prie naujos kalbos, geografinių ir gyvenimo sąlygų, kultūrinių šalies ypatybių […]

The post LSMU tarptautinius studentus siekiama įtraukti į vietos bendruomenę appeared first on LSMU.

]]> 2026 gegužės mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakultete (VSF) startavo „Meninis ir kultūrinis trijų etapų bendruomenės stiprinimo pilotinis projektas tarptautiniams studentams“, kurio tikslas – įtraukti LSMU studentus į vietos bendruomenę.

Tarptautiniai studentai, atvykę studijuoti į Lietuvą, patiria emocinių ir socialinių sunkumų. Prisitaikyti prie naujos kalbos, geografinių ir gyvenimo sąlygų, kultūrinių šalies ypatybių ir studijų naujoje aplinkoje ne visada yra lengva. Neretai studentams trūksta reikiamų išteklių ir gebėjimų, padedančių sėkmingai įveikti iššūkius, susijusius su gyvenimu ir studijomis kitoje nei gimtoji šalyje. Visi šie iššūkiai gali neigiamai paveikti sveikatą.

Projekto tikslui pasiekti pasitelkiama kūrybiška įvairių meno formų kalba. LSMU Bioetikos katedra antrus metus dalyvauja trijų Baltijos šalių projekte „Inclusive Wellbeing Through Arts and Culture in the Baltics (WITAC)“, kurio metu parengta ir įgyvendinama tarptautinių mokymų programa „Kultūra ir sveikata: tarpdisciplininis kultūros projektų valdymas“. Programos studentės Ida Liseckienė, Joyal Mary Jiji, Veronika Kaminskaitė ir Dovilė Abramavičienė sukūrė praktikoje įgyvendinamą iniciatyvą (angl. „real-life initiative“) – „Meninis ir kultūrinis trijų etapų bendruomenės stiprinimo pilotinis projektas tarptautiniams studentams“.  

Gegužės 4 dieną įvyko pirmasis iš trijų projekte numatytų renginių „Dialogas per meną“, kur LSMU VSF fojė fasilitatorės Karen Vanhercke kuriama jauki atmosfera įtraukė studentus: skatino  kalbėti apie meno kūrinius, apjungė buvimo „čia ir dabar“ pajautą ir savęs pažinimą. Per užsiėmimą ir po jo buvo jaučiama maloni atmosfera, užmegzti nuoširdūs ryšiai tarp dalyvių.

Po savaitės, gegužės 11 dieną, vyko antrasis renginys – Kauno įvairių tautų centre tarptautiniai studentai susitiko su etnokultūros specialistu, grupės „Kūlgrinda“ nariu Ovidijumi Bacevičiumi. Per užsiėmimą studentai atliko judesio praktikas, klausėsi muzikos garsų, per bendrą veiklą, ritmo pajautą ir vokalines pratybas stiprino bendrystės jausmą. Bilkis Mustieva organizavo tradicinį lietuviškų sutartinių giedojimo ir tradicinio maisto ruošimo užsiėmimą, skirtą ieškoti ir atrasti bendras kultūrines jungtis. Bendrystės per kultūrinę įtrauktį patirtis leido pasijusti „savu“, priimtu.

Gegužės18 dieną vyks paskutinis projekte numatytas renginys, kurį LSMU VSF ves scenos menų ir elektroninės muzikos menininkas Arnis Aleinikovas. Šios kūrybinės dirbtuvės – tai patyriminė kelionė, kurioje per judesį, kūno pojūčius ir spalvas bus kuriamas ryšys su savimi, gilinama kultūrinės tapatybės pajauta.

Tekstas parengtas remiantis dalyvavimo įvykusiuose renginiuose patirtimis ir vykdomo pilotinio projekto paraiška. Tekstą parengė Baltijos šalių projekto (WITAC) vykdytojos ir studentų, vykdančių pilotinį projektą mentorės Reda Šatūnienė ir Polina Šedienė.

Projekto Nr.: 2024-1-LV01-KA220-HED-000253345 Projekto koordinatorius: Latvijos kultūros akademija, Latvija Projekto terminas: nuo 2024-11-01 iki 2026-10-31 Finansavimas: Erasmus+ Projekto partneriai: Estijos Muzikos ir Teatro akademija (Estija), Nothern Dimension Partnership on Culture Secretariat (Latvija), Rygos Stradinio universitetas (Latvija).

The post LSMU tarptautinius studentus siekiama įtraukti į vietos bendruomenę appeared first on LSMU.

]]> https://lsmu.lt/lsmu-vyko-tarptautinio-projekto-partneriu-susitikimas-kuriama-psichosocialines-onkologines-pagalbos-platforma-europoje/ Thu, 07 May 2026 07:57:57 +0000 https://lsmu.lt/?p=131909 Gegužės 5-6 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) Kaune organizavo projekto DESIPOC, kuris orientuotas į  psichosocialinę pagalbą onkologiniams pacientams, jų artimiesiems ir sveikatos priežiūros specialistams visoje Europoje, tarptautinį susitikimą. Tai trečias kontaktinis projekto partnerių iš Lietuvos, Kipro, Graikijos, Rumunijos ir Ispanijos susitikimas, kurio metu, pirmąją susitikimo dieną, aptarta, kas jau nuveikta ir kokie tolimesni darbai […]

The post LSMU vyko tarptautinio projekto partnerių susitikimas: kuriama psichosocialinės onkologinės pagalbos platforma Europoje appeared first on LSMU.

]]> Gegužės 5-6 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) Kaune organizavo projekto DESIPOC, kuris orientuotas į  psichosocialinę pagalbą onkologiniams pacientams, jų artimiesiems ir sveikatos priežiūros specialistams visoje Europoje, tarptautinį susitikimą.

Tai trečias kontaktinis projekto partnerių iš Lietuvos, Kipro, Graikijos, Rumunijos ir Ispanijos susitikimas, kurio metu, pirmąją susitikimo dieną, aptarta, kas jau nuveikta ir kokie tolimesni darbai laukia.

Antroji susitikimo diena buvo skirta projekto viešinimui. Pranešimuose daug dėmesio skirta onkologinių pacientų priežiūrai ir su ja susijusiems iššūkiams. Aptarta psichikos sveikatos svarba vėžio gydymo kelyje – nuo diagnozės iki gyvenimo po ligos, pabrėžiant emocinės paramos ir savalaikės pagalbos poreikį. Nagrinėtos gyvenimo po vėžio galimybės Lietuvoje, esami paramos tinklai, taip pat išryškinti pacientų poreikiai bei sisteminės spragos.

Taip pat akcentuotas onkologijos specialistų, ypač slaugytojų, vaidmuo teikiant kompleksinę priežiūrą, jų patiriami iššūkiai, profesinis perdegimas bei emocinio atsparumo stiprinimo svarba. Pristatytos ir pacientų asmeninės patirtys, atskleidžiančios sveikatos priežiūros sistemos stipriąsias ir silpnąsias puses. Galiausiai diskutuota apie socialinių inovacijų taikymą siekiant mažinti nelygybes onkologinėje priežiūroje ir gerinti paslaugų prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms.

Lietuvoje projektui vadovauja LSMU prof. dr. Elona Juozaitytė, koordinuoja gydytoja onkologė-chemoterapeutė, doktorantė Greta Chlebopaševienė, dalyvauja prof. dr. Dainius Pavalkis, prof. dr. Eimantas Peičius ir prof. dr. Renata Paukštaitienė.

Projekto DESIPOC metu kuriama skaitmeninė platforma padėsianti rinkti, sisteminti ir skleisti moksliškai pagrįstą informaciją apie psichosocialinės onkologinės priežiūros poreikius, gerąją praktiką bei sprendimus. Šis projektas finansuojamas pagal ES programą „EU4Health“ ir yra įgyvendinamas 2024–2026 metais.

The post LSMU vyko tarptautinio projekto partnerių susitikimas: kuriama psichosocialinės onkologinės pagalbos platforma Europoje appeared first on LSMU.

]]> https://lsmu.lt/demencijos-prieziuros-transformacija-lietuvoje/ Mon, 04 May 2026 12:42:10 +0000 https://lsmu.lt/?p=131505 2026 m. balandžio 24 d. vykusiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos psichologų sąjungos kasmetiniame Lietuvos psichologų kongrese, LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė, prof. dr. Ida Liseckienė pristatė pokyčius demencijos ir neurodegeneracinių ligų valdymo srityje. Pranešime „Demencijos priežiūros gerinimas Lietuvoje: ankstyva diagnostika, integruota priežiūra ir inovatyvūs sprendimai“ buvo akcentuojamas tarptautinio projekto „JADE Health“ vaidmuo ir […]

The post Demencijos priežiūros transformacija Lietuvoje: nuo ankstyvosios diagnostikos iki inovatyvių stebėsenos sprendimų appeared first on LSMU.

]]> 2026 m. balandžio 24 d. vykusiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos psichologų sąjungos kasmetiniame Lietuvos psichologų kongrese, LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė, prof. dr. Ida Liseckienė pristatė pokyčius demencijos ir neurodegeneracinių ligų valdymo srityje. Pranešime „Demencijos priežiūros gerinimas Lietuvoje: ankstyva diagnostika, integruota priežiūra ir inovatyvūs sprendimai“ buvo akcentuojamas tarptautinio projekto „JADE Health“ vaidmuo ir LSMU mokslininkų indėlis gerinant visuomenės sveikatą.

Šiuo pranešimu pristatytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kaip asocijuoto partnerio, dalyvavimas antrus metus sėkmingai įgyvendinamame Europos projekte „Jungtiniai veiksmai, skirti demencijos ir sveikatos problemoms spręsti“ (JADE Health).

Tarptautinė iniciatyva „JADE Health“ siekia iš esmės sustiprinti Europos Sąjungos gyventojų sveikatą, sistemingai mažinant demencijos ir kitų neurologinių sutrikimų keliamą naštą. Pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijos stiprinimui (WP7), ankstyvajai diagnostikai (WP6), integruotos priežiūros plano ir demencijos valdymo proceso (WP8) bei nuotolinės stebėsenos taikymo gairių, skirtų demencija ir neurodegeneracinėmis ligomis sergančių pacientų klinikinių rodiklių stebėsenai, jų koreliacinių ryšių analizei ir kritinių pokyčių identifikavimui (WP9), kurie leistų efektyviau sušvelninti ligos poveikį tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Projekto metu aktyviai plėtojama integruota priežiūra, apimanti ne tik gydymą, bet ir inovatyvius stebėsenos sprendimus. Itin svarbi veiklos dalis yra nuoseklus sveikatos priežiūros specialistų, pacientų bei jų artimųjų švietimas, siekiant geresnio ligos supratimo.

Tokiu būdu LSMU mokslininkai kartu su partneriais kuria tvaresnę pagalbą bendruomenei, užtikrinant aukštesnę sergančiųjų gyvenimo kokybę. LSMU daugiadalykė komanda šiame projekte yra atsakinga už ankstyvosios diagnostikos ir podiagnostinės priežiūros metodikų tobulinimą.

Vienas prioritetinių uždavinių (WP6) – veiksmų plano demencijos ankstyvajam įtarimui  pirminėje sveikatos priežiūroje parengimas. Mokslinėje apžvalgoje pabrėžiama, kad šeimos gydytojo kompetencija apima gebėjimą įtarti pažintinių funkcijų sutrikimus, o ne galutinai juos diagnozuoti.

Remiantis TELELISPA projekto tyrimais, kuriuose dalyvavo 796 pacientai, nustatyta, kad LT-GPCOG (angl. General Practitioner Assessment of Cognition) testas yra efektyvi ir laiko atžvilgiu taupi alternatyva tradiciniam (angl. Mini Mental State Examination) klausimynui. GPCog užpildymo trukmė siekia vos 4–6 minutes, palyginti su 10–20 minučių kitais metodais, todėl jis yra itin tinkamas dinamiškai pirminės sveikatos priežiūros aplinkai. GPCOG klausimyne esanti informanto skiltis yra viena svarbiausių šio klausimyno stiprybių, nes ji leidžia įvertinti pokytį laike, o ne tik vieno vizito metu matomą rezultatą. Artimasis ar kitas gerai pacientą pažįstantis asmuo dažnai pastebi ankstyvus kasdienio funkcionavimo, atminties, kalbos ar sprendimų priėmimo pokyčius anksčiau nei pats pacientas. Svarbiausia yra tai, kad informanto skiltis padeda sumažinti klaidingai neigiamų rezultatų riziką, ypač kai paciento savęs vertinimas nėra patikimas.”

Vykdant Europos jungtinius veiksmus (angl. Joint Action) „JADE Health“, LSMU kartu su partneriais kuria į asmenį orientuotus priežiūros modelius, taikant nuotolinės stebėsenos sistemas.

Mokslininkai pabrėžia, kad integrali ir tęstinė priežiūra, grindžiama parengtomis metodinėmis rekomendacijomis, yra esminė sąlyga siekiant užtikrinti pacientų gyvenimo kokybę ir kuo ilgesnį jų savarankiškumą namų aplinkoje.

Nuotraukos: Vincentas Photografas DogShows

The post Demencijos priežiūros transformacija Lietuvoje: nuo ankstyvosios diagnostikos iki inovatyvių stebėsenos sprendimų appeared first on LSMU.

]]>