• Studijoms: 2026/2027 m.m. pavasario semestrui (į likusias vietas)
• Praktikai:  2026/2027 m.m. pavasario semestro privalomai praktikai ar absolvento praktikai (pildyti paraišką galima tik esant paskutiniame studijų kurse).  
  Slaugos, akušerijos, kineziterapijos bei odontologijos privalomoms praktikoms turime kelias vietas Albanijoje (University of Vlora arba Aldent University).

ATRANKOS REKALAVIMAI:

• bendras studijų vidurkis ne žemesnis kaip 7 
• be akademinių skolų 
• užsienio kalbos mokėjimo lygis ne žemesnis kaip B2
• motyvacija 
• ne akademinėse atostogose

ATRANKOS EIGA:

• Mobility-Online platformoje iki 2026-09-25:
  • Užpildyti elektroninę paraiškos formą
  • Parengti motyvacinį video ir įkelti jo nuorodą (su atvira prieiga)
  • Įkelti reikiamus dokumentus
• Laukti paraiškos patvirtinimo ir rezultatų paskelbimo el. paštu (spalio mėn.).

SVARBU!

LSMU E+ partneriai studijoms ir praktikoms skiriasi! 

DAUGIAU INFORMACIJOS:

• LSMU tinklalapio Akademinio judumo skyrelyje
• Instagram: LSMU Erasmus+
• Erasmus+ studijų koordinatorė: Monika Grincaitė, +370 37 327301, monika.grincaite@lsmu.lt
• Erasmus+ praktikos koordinatorė: Lidija Cibulskaitė, +370 37 395817, lidija.cibulskaite@lsmu.lt

LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centras (A. Mickevičiaus g. 9), 127 kab. ir 124 kab.

The post Skelbiama papildoma ERASMUS+ atranka 2026/2027 m.m.  appeared first on LSMU.

Įvadinę savaitę organizavo Studentų reikalų tarnyba kartu su Studentų atstovybe. Tris dienas trukusi programa apėmė ne tik praktinę informaciją apie studijų procesą, bet ir susitikimus fakultetuose bei neformalias veiklas, suteikusias pirmakursiams galimybę geriau pažinti Universitetą ir vieniems kitus.

Pirmoji diena – svarbiausia informacija sėkmingam studijų startui

Rugpjūčio 31 d. vykę Įvadinės savaitės renginiai buvo suskirstyti į tris srautus – du iš jų buvo skirti lietuvių, o vienas – užsienio studentams.

Renginio turinys buvo rengiamas atsižvelgiant ir į pačių pirmakursių lūkesčius. Dar prieš Įvadinę savaitę būsimieji studentai turėjo galimybę iš anksto pateikti jiems rūpimus klausimus. Pagal juos buvo formuojamas ir pristatymų turinys, todėl renginio metu daug dėmesio skirta būtent toms temoms, kurios aktualiausios studijas pradedantiems studentams.

Pirmakursiai susipažino su Studentų reikalų tarnyba, jos veiklomis ir studentams teikiamomis paslaugomis. Studentams buvo pristatyta, kur ir kokiais klausimais jie gali kreiptis studijų metu, kokios pagalbos ir galimybės jiems yra prieinamos Universitete.

Svarbi pirmosios dienos dalis buvo skirta praktinei informacijai, reikalingai sklandžiam studijų startui. LSMU Studijų centro atstovai supažindino studentus su studijų organizavimu ir aktualiausiais studijų proceso klausimais. Pirmakursiai daugiau sužinojo apie studijų tvarkaraščius, atostogas bei kitus svarbius studijų aspektus.

Informacinių technologijų centro atstovai pristatė Universitete naudojamas informacines sistemas ir skaitmeninius įrankius, su kuriais studentai susidurs jau nuo pirmųjų studijų dienų. Pateikta informacija padėjo pirmakursiams geriau pasiruošti kasdieniam studijų procesui ir sužinoti, kur ieškoti reikalingos informacijos bei pagalbos.

Dienos pabaigoje – laikas susipažinti ir pabūti kartu

Po informatyvios pirmosios dienos pirmakursių laukė neformali Įvadinės savaitės programos dalis. Vakare Veterinarijos akademijos kiemelyje surengtas pirmakursiams skirtas renginys tapo pirmosios dienos uždarymu ir proga naują studijų etapą pradėti neformalioje aplinkoje.

Vakaro metu skambėjo DJ muzika, studentai galėjo mėgautis maisto degustacijomis bei vaišintis maisto vagonėlyje siūlomais patiekalais. Tai buvo puiki proga ne tik atsikvėpti po intensyvios dienos, bet ir pabendrauti, susipažinti su būsimais bendrakursiais bei kitais LSMU bendruomenės nariais.

Po dienos, kupinos naujos ir svarbios informacijos, vakaro renginys leido atsipalaiduoti, užmegzti pirmąsias pažintis ir pajusti studentišką LSMU bendruomenės atmosferą.

Rugsėjo 1-ąją – pirmoji artimesnė pažintis su fakultetais

Rugsėjo 1-ąją, po oficialių Mokslo ir žinių dienos renginių, Įvadinės savaitės programa persikėlė į fakultetus. Čia pirmakursiai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su savo fakultetu, jo aplinka ir atstovais bei gauti konkrečiai jų studijoms aktualios informacijos.

Susitikimai fakultetuose tapo dar vienu svarbiu žingsniu pradedant studijas – studentai galėjo geriau pažinti žmones, kuriuos sutiks studijų metu, sužinoti daugiau apie savo fakulteto gyvenimą ir pasiruošti artėjančiai studijų pradžiai.

Šią dieną pirmakursių laukė ir dar viena staigmena – kiekvienas jų atsiėmė specialiai studijų pradžiai paruoštą pirmakursio paketą. Jį sudarė būsimiems sveikatos mokslų specialistams svarbus medicininis chalatas bei LSMU kuprinė.

Tuo Universiteto dovanos pirmakursiams nesibaigė, šiais metais Lietuvos studento pažymėjimą (LSP) visiems LSMU pirmojo kurso studentams finansavo Universitetas. Taip siekta pasirūpinti, kad kiekvienas naujas LSMU studentas jau nuo studijų pradžios turėtų vieną svarbiausių studento statusą patvirtinančių dokumentų.

Įvadinę savaitę užbaigė Studentų atstovybė

Rugsėjo 2 d. Įvadinės savaitės renginius užbaigė LSMU Studentų atstovybė. Jos atstovai pirmakursiams pristatė aktualią informaciją apie studentišką gyvenimą, Studentų atstovybės veiklą bei galimybes įsitraukti į Universiteto bendruomenę.

Šis susitikimas simboliškai užbaigė tris dienas trukusią pirmąją LSMU Įvadinę savaitę. Per ją pirmakursiai ne tik gavo praktinių žinių, reikalingų sėkmingam studijų startui, bet ir susipažino su Universiteto padaliniais, savo fakultetais, Studentų atstovybe bei būsimais bendrakursiais.

Pirmą kartą LSMU surengta Įvadinė savaitė apjungė tai, kas svarbiausia žengiant pirmuosius žingsnius Universitete – aiškią ir praktišką informaciją, atsakymus į studentams rūpimus klausimus, pažintį su akademine aplinka ir galimybę nuo pat pirmųjų dienų tapti LSMU bendruomenės dalimi.

Nuo pirmųjų klausimų apie tvarkaraščius ir studijų organizavimą iki pirmojo medicininio chalato, studentiškos kuprinės, LSP ir naujų pažinčių – Įvadinė savaitė pirmakursiams tapo simboline naujo gyvenimo etapo pradžia.

The post LSMU pirmakursiams – pirmą kartą surengta Įvadinė savaitė appeared first on LSMU.

Iškilminga bendra studentų, rektorato, fakultetų dekanų eisena Laisvės alėja pradedant naujus mokslo metus – ilgametė LSMU tradicija, simbolizuojanti džiaugsmą, bendruomeniškumą, Universiteto laisvę ir identitetą, tradicijas ir tęstinumą, įsiliejimą į Kauno miesto gyvenimą.

Simboliška, kad eisenoje buvo daugiausia LSMU pirmakursių, tarp kurių – nemažai užsieniečių. LSMU – vienas tarptautiškiausių šalies universitetų, išsiskiriantis daugiakultūre atmosfera.

Nepriklausomybės aikštėje susibūrusią LSMU bendruomenę ir studijas pradedančius jaunuolius pasveikino LSMU rektorius profesorius Rimantas Benetis. Rektorius pabrėžė, kad studijos Universitete prasideda nuo tam tikrų tradicijų, ir viena jų – šventinė eisena pirmąją mokslo metų dieną.

„Linkiu sėkmingų studijų – jos bus nelengvos, bet jūsų parama ir stiprybė bus fakultetai. Nuolat keičiasi, jūsų patogumui ir poreikiams pritaikoma universiteto infrastruktūra. Sėkmės jums tampant sveikatos, gyvybės, žemės ūkio mokslų specialistais“, –  linkėjo LSMU rektorius.

LSMU senato pirmininkė profesorė Jūratė Macijauskienė pasidžiaugė, kad LSMU bendruomenė dar vienus akademinius mokslo metus pasitinka drauge: nuotaikingai pasitikta Kauno visuomenės, su pirmakursių jauduliu, padėti ir vesti per specialybės žinių pasaulį pasiruošusiais dėstytojais.

Gausiam būriui LSMU pirmakursių daug nuoširdžių linkėjimų skyrė LSMU studentų atstovybės prezidentė Rugilė Kriaučiūnaitė.

„Universitetas suteiks daug – žinių, kompetencijų, pažinčių, galimybių, bet universitetinis gyvenimas yra ne vien tai, ką gauname, o ir tai, ką patys atnešame. Nebijokite būti tais, kurie klausia, kurie pasako – galime geriau. Nelaukite, kol universitetas jums nutiks – patys jį kurkite. Linkiu drąsos“,  –  kalbėjo R. Kriaučiūnaitė.

Užsienio studentų atstovybės komiteto prezidentė  Chloë de Moura drąsino užsienio studentus: „Jei šiandien čia esate – tai ne atsitiktinė sėkmė: jūs jos nusipelnėte savo pastangomis. Studijuoti ne visada bus lengva – bet šalia visada bus pasirengusių patarti, padėti, pamokyti. Neužsidarykite, išlikite smalsūs, nepaliaukite siekę žinių“,– kalbėjo Chloë de Moura.

Vėliau Nepriklausomybės aikštėje vyko įvairių LSMU veiklų mugė. Pirmakursiai susipažino su organizacijomis, studentų iniciatyvomis, sporto ir meno kolektyvais bei kitomis galimybėmis, kurios Universitete laukia greta paskaitų ir praktinių užsiėmimų.

Savo veiklas pristatė LSMU Studentų atstovybė, Sporto centras, studentų asociacijos, akademinis choras, šokių kolektyvai, Kinologijos centras, Laukinių gyvūnų globos centras ir kitos Universiteto organizacijos. LSMU pirmakursiai buvo kviečiami ne tik siekti profesinių žinių, bet ir sportuoti, kurti, savanoriauti, įsitraukti į bendruomenines veiklas bei rasti bendraminčių.

Mokslo metų pradžios renginiai tęsėsi LSMU fakultetuose,  o Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos ir Šv. mišios už akademinę LSMU bendruomenę.

Visiems pirmakursiams  – balti chalatai

Mokslo metų pradžios šventė turėjo ir ypatingą, būtent LSMU Lietuvoje pradėtą tradiciją – visiems Universiteto pirmojo kurso studentams įteikti balti chalatai – jų būsimosios profesijos simbolis. 

Pasak LSMU Medicinos fakulteto dekano profesoriaus Andriaus Maco, tarptautinė White Coat Ceremony tradicija pradėjo formuotis JAV praėjusio amžiaus pabaigoje, o LSMU Medicinos fakultetas pirmasis ją pradėjo puoselėti Lietuvoje tuomečio fakulteto dekano prof. dr. Algimanto Tamelio iniciatyva. 

„Tai ne tik chalato įteikimo ceremonija. Jos esmė – atsakomybė, profesinis įsipareigojimas ir santykis su pacientu. Medicinos studentai jau studijų metais susiduria su pacientais, todėl nuo pat pradžių svarbu suvokti, kad baltas chalatas reiškia ne privilegiją, o pareigą. Šios tradicijos idėjoje telpa profesionalumas, sąžiningumas ir besąlyginis atsidavimas pacientui“, – pabrėžė prof. A. Macas.

Pasak Studentų dekanės doc. dr. Lauros Malakauskienės, Studentų reikalų tarnyba inicijavo ir tęsia baltų chalatų įteikimo tradiciją visiems LSMU studentams nepriklausomai nuo fakulteto ir programos.

Baltas chalatas simbolizuoja atsakomybę, profesionalumą, pagarbą žmogaus ir gyvūno gyvybei, o kartu įkūnija bendruomeniškumo dvasią bei vertybes, kurios vienija visus LSMU studentus.

Pasirinkusių studijas LSMU skaičius auga

Naujus akademinius metus LSMU pradeda išaugusia pirmakursių bendruomene. Pasibaigus antrajam papildomo priėmimo etapui, studijų sutartis su Universitetu pasirašė 1129 studentai – beveik 100 daugiau nei praėjusiais metais.

Tarp populiariausių studijų programų išlieka medicina. Šiemet medicinos studijų sutartis pasirašė 385 stojantieji: 168 valstybės finansuojamose ir 217 valstybės nefinansuojamose vietose. Palyginti su 2025 m., medicinos studijas pasirinko 40 studentų daugiau. Žurnalo „Reitingai“ 2026 m. duomenimis, LSMU yra vienas iš dviejų geriausiai vertinamų Lietuvos universitetų.

Galerija

Žiūrėti visas nuotraukas

Žiūrėti visas nuotraukas

Žiūrėti visas nuotraukas

Žiūrėti visas nuotraukas

The post LSMU mokslo metus pradėjo šventine eisena, pirmakursiams įteikti profesijos simboliai – balti chalatai appeared first on LSMU.

prasideda dar vieni mokslo metai. Vieniems ši Rugsėjo 1-oji jau gerai pažįstama, kitiems – pirmoji, žyminti svarbaus studijų etapo pradžią. Tačiau kiekvienam tai nauja galimybė pažinti, mokytis ir augti bendrystėje.

Ypač sveikinu pirmakursius, prisijungusius prie Universiteto bendruomenės ir pradedančius savo kelią sveikatos ir gyvybės mokslų srityse. Tegul šis kelias būna kupinas naujų patirčių, padėsiančių geriau pažinti save bei įgyti pasitikėjimo savo gebėjimais.

Visai Universiteto bendruomenei linkiu motyvacijos, aukštų tikslų ir ryžto juos įgyvendinti. Tegul šie mokslo metai atneša naujų atradimų, prasmingų darbų, sėkmingo bendradarbiavimo ir įkvėpimo kasdienėje veikloje.

LSMU rektorius
prof. dr. Rimantas Benetis

The post Su Mokslo ir žinių diena! appeared first on LSMU.

Studentai, norėdami gauti tikslinę išmoką, privalo per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie IS „PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Parama studentams, turintiems negalią (tikslinės išmokos)). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į tikslinę išmoką.

Primename, kad tikslinė išmoka studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. 

Daugiau informacijos apie tikslines išmokas rasite ČIA.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atsakingas asmuo už tikslinių stipendijų administravimą:

Studentų reikalų tarnybos Socialinės gerovės koordinatorė Vitalija Skipskienė, tel.:  +(370) 659 71671, el. paštas: vitalija.skipskiene@lsmu.lt

The post VSF kviečia studentus pildyti paraiškas tikslinėms išmokoms gauti 2026 m. pavasario semestrą appeared first on LSMU.

Ką reikės padaryti?
Nuo liepos 30 d. 16 val. iki rugpjūčio 1 d. 15 val. sudaryk studijų sutartį ir pasirašyk ją elektroniniu būdu per LSMU priėmimo informacinę sistemą ČIA.

Sutarties sudarymo gidas: ČIA.

Registracijos studijoms įmokos nereikia mokėti iš anksto – ją galėsi sumokėti studijų sutarties pasirašymo metu LSMU priėmimo informacinėje sistemoje.

Jei neturi galimybės pasirašyti el. būdu, atvyk į LSMU (Kaunas, A. Mickevičiaus g. 9, 117 kab., Tarybos posėdžių salė). Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas Universitete vyks liepos 31 dieną 9:00-15:00 val. Su savimi turėk asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir sumokėtos registracijos studijoms įmokos kvito kopiją.

Laiku nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti bus anuliuojamas.

Jei kyla papildomų klausimų – susisiek su Priėmimo komisija telefonu + 370 686 10 217.

Pirmakursio gidas: ČIA.

The post Būsimiems pirmakursiams: svarbiausia informacija dėl studijų sutarties appeared first on LSMU.

Šią vasarą baigęs antrą slaugos studijų kursą Usama Ahmad džiaugiasi savo pasirinkimu ir sako, kad studijos pateisino lūkesčius, o labiausiai sužavėjo praktiniai užsiėmimai.

„Įdomiausia studijų dalis – praktika. Dirbame su pacientais ligoninėse. Geriausias jausmas yra matyti, kaip pacientai, kuriuos slaugai ir prižiūri, sveiksta. Tokios akimirkos dar labiau sustiprina motyvaciją“, – pasakojo pasirinkta būsima profesija besidžiaugiantis studentas.

Anot jo, būtent praktinis mokymas yra viena didžiausių LSMU stiprybių, nes leidžia teorines žinias pritaikyti realiose situacijose ir pasirengti būsimam darbui.

Būsimiems studentams pašnekovas pataria nuo pat studijų pradžios turėti aiškų tikslą ir pabrėžia, kad būtinas darbštumas ir atkaklumas.

„Studijos kartais primena įtemptą trilerį – iššūkių tikrai netrūksta. Tačiau pasidaro lengviau žinant, ko norisi ir turint aiškų tikslą“, – sakė jis.

Paklaustas, ar rekomenduotų studijas Lietuvoje kitiems tarptautiniams studentams, jaunuolis nedvejojo.

„Tikrai rekomenduočiau studijuoti Lietuvoje, o ypač LSMU. Universitetas daug dėmesio skiria praktiniam mokymui, kuris yra vienas svarbiausių medicinos studijų pagrindų. Čia įgyjamos ne tik teorinės žinios, bet ir vertinga praktinė patirtis“, – pokalbį baigdamas pabrėžė tarptautinis studentas.

The post Tarptautinio slaugos studento patirtis LSMU: labiausiai sužavėjo praktika appeared first on LSMU.

Podiplominės studijos skirtos supažindinti mokymo programos dalyvius su šiuolaikinėmis kaniterapijos taikymo galimybėmis klinikinėje, edukacinėje ir socialinėje praktikoje, pristatyti mokslo ir praktikos naujoves šioje srityje, pagilinti dalyvių žinias apie žmogaus ir šuns sąveikos poveikį fizinei, emocinei bei socialinei sveikatai.

Programos tikslas – suteikti dalyviams išsamių teorinių žinių apie kaniterapijos principus, intervencijų tipus ir taikymo sritis, taip pat ugdyti praktinius įgūdžius, reikalingus terapijai su šunimis planuoti, organizuoti ir saugiai įgyvendinti dirbant su įvairiomis tikslinėmis grupėmis.

Įgytos žinios ir įgūdžiai leis programos dalyviams savarankiškai ir atsakingai taikyti kaniterapijos intervencijas sveikatos stiprinimo, reabilitacijos, ugdymo ar socialinio darbo srityse.

Mokymų programa „Kaniterapija“ skirta baigusiesiems medicinos arba reabilitacijos, arba odontologijos, arba burnos priežiūros, arba visuomenės sveikatos, arba mitybos, arba farmacijos, arba biologijos, arba genetikos, arba mikrobiologijos, arba molekulinės biologijos, arba biofizikos, arba biochemijos, arba veterinarijos, arba socialinio darbo, arba psichologijos, arba sociologijos, arba antropologijos, arba pedagogikos, arba edukologijos, arba andragogikos studijų krypties studijas, arba gyvūnų mokslų studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą.

Šiame kurse gali mokytis ir kitų sričių bei profesijų specialistai, besidomintys kaniterapija ir jos taikymu, tačiau šie asmenys savo turimo išsilavinimo atitikimą licencijuotų paslaugų teikimo sąlygoms įsivertina asmeniškai.

Studijų trukmė – 1 metai (nuo 2026 m. lapkričio 13 d. iki 2027 m. lapkričio 13 d.).

Mokymai organizuojami mišriu būdu ir vyks du kartus per mėnesį penktadieniais–šeštadieniais Kaune.

Praktika bus vykdoma po dvi savaites du kartus per visą mokymo programos laikotarpį.

Baigusieji kursą gaus LSMU podiplominių studijų kurso baigimo pažymėjimą. Mokymų kaina už visas studijas – 1900 eurų. Mokestį už mokymų programą galima mokėti dalimis. Papildoma informacija teikiama tel. +370 620 23302 arba el. p. jurgita.dailidaviciene@lsmu.lt

Registracija vyksta iki 2026 m. lapkričio 13 d.

The post Kviečiame gilinti žinias kaniterapijos studijose appeared first on LSMU.

Svarbiausia pajautimas

Neretas M. Sėjūną pamena iš televizijos ekrano arba teatro scenos. Tačiau, kaip sako pats pašnekovas, nors viešojo gyvenimo stažas siekia daugiau nei tris dešimtmečius, pareigos jo neapibrėžia.

„Daug metų dirbau spaudoje, vėliau televizijoje, tiksliau – visose televizijose, portaluose. Aktorinis meistriškumas man padėjo persikūnyti į norimus personažus, laidų vedėjus, o gebėjimas rašyti – kurti scenarijus įvairioms laidoms. Rašau ir dabar. Rašydamas netikėtai įvykdžiau svajonę – parašiau knygą“, – pasakojo vyras.

Iš pajautimo ir noro veikti M. Sėjūnas atrado ir dar vieną sritį – likus beveik metams iki pilno masto Rusijos invazijos, pamatęs akivaizdų pasirengimą realiems kariniams veiksmams, nutarė, jog metas apie tai kalbėti garsiai ir kartu su Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininku Aurimu Naviu įkūrė Visuomenės informacinio saugumo agentūrą.

„Sutikite, jog karininkas, dalyvavęs kariniuose veiksmuose ir specialiose operacijose susigaudo daugiau, nei „kariaujantis“ karus internete. Visgi, vangiai reaguojame į pavojus. Arba tikime, arba ne. Tačiau esant grėsmei nereikia tikėjimo – reikia veikti. Kažkodėl šis mūsų (homo sapiens) refleksas dabar neveikia arba yra gerokai prislopintas. Visai kas kita, kai pavojus gyvybei ima grėsti tiesiogiai – tuomet įsijungia išlikimo refleksai ir žmogus ima veikti jau nebemąstydamas – bėga arba ginasi“, – stebėdamasis fenomenu, kuomet esant akivaizdžioms grėsmėms, nesiimama priemonių apsisaugoti sakė pašnekovas.

Gyvūnai domino nuo mažens

Prieš septynerius metus prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendruomenės prisijungęs kaip Gyvūnų mokslų studentas, šiuo metu pats prisidedantis prie studentų rengimo, pašnekovas išduoda, jog gyvūnai nėra nauja sritis, jie lydėjo nuo mažų dienų.

„Nežinau, kaip paprasčiau paaiškinti tą „gyvenimo posūkį“ ir naują veiklą. Ši veikla – darbas su gyvūnais, man ir šeimai nėra jokia naujiena. Šeimoje buvo ir yra medikų. Ir pats turėjau tokiu tapti. Dar pirmoką senelė mokė leisti vaistus. Labiausiai dėl to kentėjo senelis, kuriam reikia ar nereikia, senelės paliepimu, leidau vitaminus. Skaičiau knygas apie mediciną, o namuose knibždėjo paukščiai, ropliai ir įvairiausia gyvastis. Nuostabūs tėvai tai leido“, – prisiminimais iš vaikystės dalinosi vyras.

Būdamas vaiku vyras mėgo skaityti daktaro Dolitlio nuotykius, Tado Ivanausko knygas ir svajojo tapti gyvūnų daktaru arba gamtininku. Jau nuo mažų dienų vis stengėsi suprasti ir išmokti gyvūnų kalbą, prisijaukinti ne tik naminius gyvūnus – šunį, arklį, jautį, vištas, bet ir laukinius – laukinę žiurkę, šerną.

Kaniterapija – plati sritis

Paprašytas apibūdinti kaniterapiją, pašnekovas šypteli – tam reikėtų atskiro pokalbio, nes tema itin plati, o profesija reikalauja ne tik gyvūno supratimo, specifinių žinių, bet ir patirties, gebėjimo matyti pacientą, perskaityti jo problemas, sudaryti teisingą kaniterapijos planą.

„Šis klausimas labai ilgas ir sudėtingas. Kaniterapija – atsakingas darbas, papildantis mediciną, gydymą, psichologiją, reabilitaciją. Tai ne veikla, o rimta profesija, veikianti Papildomosios alternatyviosios sveikatos priežiūros rėmuose bei reglamentuota protokolais“, – pasakojo vyras.

Ne ką mažiau nei paciento supratimas yra ir gyvūnų supratimas. Pasak M. Sėjūno, šuo, kaip vienintelis šio proceso „įrankis“, yra aukso vertės, todėl nepaprastai svarbu nuolat stebėti gyvūną, kad jis nepatirtų streso, psichologinės traumos. Susirgus šuniui, kaniterapeutas nebegali dirbti.

Praturtino prisijungimas prie LSMU

Pasirinkęs Gyvūnų ir žmogaus sąveikos studijas LSMU, pašnekovas žengė į Universitetą ir vėl tapo studentu. Šiuo sprendimu nepasigailėjo – atsivėrė naujos galimybės ir iššūkiai.

„Studijas pasirinkau tam, kad suvokčiau gyvūną iš vidaus. Turiu mintyje ne tik šunį, bet ir vištą, avį, žirgą ir kitus. Siekiau pamatyti, kokios struktūros įsijungia, kuomet gyvūnas bijo, kodėl serga, bėga, tampa agresyvus. Nepaprastai įdomu tai, jog daugelis gyvūnų sistemų veikia taip pat arba panašiai, kaip žmogaus. Išsibalansavus hormonų pusiausvyrai, įsijungia streso, pažaidos mechanizmai, o būsena normalizuojasi pasiekus homeostazę“, – dalinosi pašnekovas ir pridėjo, jog didžioji svajonė buvo dirbti kaniterapijos srityje.

Pasak M. Sėjūno, profesinis kelias klostosi labai prasmigai ir įdomiai. Jis padeda organizuoti tarptautines konferencijas, rengia pranešimus, padeda rengti studentams praktinius užsiėmimus bei talkina įvairiuose seminaruose.

„Kartu su kolegomis darbuojamės kuriant kaniterapijos pagrindimo, diegimo Lietuvos gydymo įstaigose, projektus. Man šis darbas suteikia didžiulę gyvenimo prasmę. Negaliu nepaminėti ir puikių vadovių, kurios yra puikios strategės, nepaprastai darbščios ir išmintingos asmenybės – tai LSMU Gyvūnų mokslo fakulteto dekanė prof. dr. Elena Bartkienė ir prodekanė doc. dr. Jurgita Dailidavičienė“, – teigė vyras.

Svajonės pildosi viena po kitos

Pokalbio pradžioje pašnekovas užsiminė, jog patinka rašymas, o viena iš svajonių buvo kada nors parašyti knygą. Sutapo, jog svajonės buvo įgyvendinamos viena po kitos.

„Idėja parašyti knygą gimė anksčiau. Realiai apie tai galvoti pradėjau prieš kokius aštuonerius metus. Tačiau daugiausiai prisidėjo studijos Universitete. Jos suteikė svorio ir žinių, kurias taikiau praktikoje. Kas įdomiausia, pamačiau, jog tai veikia! Koks neįtikėtinas atradimas buvo sužinoti, jog net vilkai supranta žmogaus siunčiamus ženklus, darant prielaidą, jog evoliucijos metu būta artimų kontaktų. Kėliau klausimą ir sprendžiau dilemą, kodėl mokslinių eksperimentų metu vilkai ir jų jaunikliai reagavo bei atliepė į žmogaus signalus, tuo tarpu tūkstančiai šunų šeimininkų nesusikalba su savo šunimis“, – dalinosi vyras ir čia pat atsakė į klausimą, jog nesusikalba, nes kalba skirtingomis kalbomis.

Supratęs tai, pašnekovas domėjosi dar plačiau – įsitikino, kaip gerai veikia akių signalai ir kūno kalba tarp žmogaus ir gyvūno.

„Kuomet suvokiau šią žmogaus tragediją, ėmiau ne tik rašyti, bet ir daryti savotiškus eksperimentus. Kaip be žodžių per kelias sekundes paguldyti šunį? Reikia atsigulti pačiam. Šuo kartoja judesį, nes suvokia jo prasmę. Jei kartu vykdome misiją, šuo eina kartu, laukia nurodymų, būna komandinio vieneto dalimi. Be prievartos ir komandų. Tačiau tai įmanoma tik turint tamprų ryšį, grįsta ne konfliktais, o bendradarbiavimu. Stresas (kortizolis) kenkia ne tik sveikatai, bet ir griauna santykius“, – akcentuodamas, jog tai privalo žinoti kiekvienas šuns šeimininkas, sakė M. Sėjūnas.

Keturkojai partneriai

Po Universiteto erdves dažniausiai M. Sėjūną galima sutikti ne vieną. Jis žengia lydimas keturkojų bičiulių – beveik septynerių metų tamsiaplaukio Argo ir vienerių metų baltakailės Lunos.

„Šunys – mano gyvenimo dalis. Mes tiesiog būname kartu. Aš negrįžtu po darbo pas šunis jų pavedžioti. Mes kartu valgome, miegame, dirbame, keliaujame. Tai mano partneriai. Galbūt dėl to su šunimis susikalbu be žodžių. Argas atsirado po Ralfo iškeliavimo, o Luna – kaip Argo partnerė. Argas jau subrendęs profesionalas, žinomas šimtų, o gal ir tūkstančių, pacientų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų bei suaugusiųjų“, – dalinosi vyras.

Pasak M. Sėjūno, nebuvo nei vieno kolektyvo, nei vienos grupės vaikų ar pacientų, kurie neprisirištų prie šunų susitikimų metu. Pašnekovas prisimena, rašant magistro baigiamąjį darbą ir atliekant praktiką odontologijos klinikoje, Argas labai greitai „prisirišo“ prie klinikos personalo ir pacientų, nes vos tik atvykus iššokdavęs iš automobilio skubėdavo ne kur nors pažaisti ar pauostyti, o tiesiai prie gydymo įstaigos durų.

Žinios iš patirties

Pašnekovas dalinasi, jog požiūris į studijas rimtas, nes pradėjęs Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijas LSMU įsigijo sodybą kaime, kur galėjo realiai taikyti žinias.

„Įsigyta sodybą kaime suteikė realų pamatą studijoms. Sąveikos teoriją perkėliau į gyvenimą, todėl atsiskaitydamas dėstytojams, pristatydavau ne teorinius gyvūnus, o, pavyzdžiui, vištas, kurias pats laikiau tvartelyje. Mokslo žinias taikiau praktikoje ir tai suteikė labai didelę paspirtį. Esu visiškai tikras, kad gyvūnų auginimo, produkcijos srityje turi dirbti žmonės, turintys specializuotą aukštąjį išsilavinimą“, – teigė vyras.

Svarstantiems rinktis studijas apie gyvūnus, pašnekovas pataria pradėti ruoštis šiandien, žinant, kad iki finišo tiesiosios laukia keletas metų.

„Man prireikė septynerių. Tai sudėtinga profesija, reikalaujanti nepaprastai daug žinių. Kaniterapeutas privalo nedaryti klaidų matydamas abi puses – žmogų ir gyvūną. Stresą patyręs šuo gali nebenorėti dalyvauti užsiėmimuose, o tai būtų katastrofa“, – akcentavo vyras.

Tobula diena, kurioje netrūksta gyvūnų

Būtent nuo vištų lesinimo ir kiaušinių surinkimo prasideda M. Sėjūno diena, vėliau seka žaidimai su šunimis, pasaulio naujienų analizė užsienio portaluose, tuomet darbas universitete, o vakare laikas rašymui ir skaitymui.

„Mano laisvalaikis nėra lietuviškai tradicinis: šašlykai savaitgalį ar gultas su knyga priešais saulę. Tobula diena – tai buvimas su paukščiais, šunimis, arkliais, kitais gyvūnais. Taip pat buvimas su vaikais, žmonėmis, kuriems mūsų labiausiai reikia. Man teigiamos žmonių emocijos yra pats didžiausias gyvenimo atlygis. O tai, jog galime suteikti pagalbą, paramą, prisidėti prie gydymo – tiesiog neįkainojama“, – pokalbį baigdamas sakė M. Sėjūnas.

The post Iš televizijos ekrano į LSMU auditoriją: M. Sėjūnas vaikystėje bandė prisijaukinti laukinius gyvūnus appeared first on LSMU.