Studentai, norėdami gauti tikslinę išmoką, privalo per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie IS „PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Parama studentams, turintiems negalią (tikslinės išmokos)). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į tikslinę išmoką.

Primename, kad tikslinė išmoka studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. 

Daugiau informacijos apie tikslines išmokas rasite ČIA.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atsakingas asmuo už tikslinių stipendijų administravimą:

Studentų reikalų tarnybos Socialinės gerovės koordinatorė Vitalija Skipskienė, tel.:  +(370) 659 71671, el. paštas: vitalija.skipskiene@lsmu.lt

The post VSF kviečia studentus pildyti paraiškas tikslinėms išmokoms gauti 2026 m. pavasario semestrą appeared first on LSMU.

Ką reikės padaryti?
Nuo liepos 30 d. 16 val. iki rugpjūčio 1 d. 15 val. sudaryk studijų sutartį ir pasirašyk ją elektroniniu būdu per LSMU priėmimo informacinę sistemą ČIA.

Sutarties sudarymo gidas: ČIA.

Registracijos studijoms įmokos nereikia mokėti iš anksto – ją galėsi sumokėti studijų sutarties pasirašymo metu LSMU priėmimo informacinėje sistemoje.

Jei neturi galimybės pasirašyti el. būdu, atvyk į LSMU (Kaunas, A. Mickevičiaus g. 9, 117 kab., Tarybos posėdžių salė). Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas Universitete vyks liepos 31 dieną 9:00-15:00 val. Su savimi turėk asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir sumokėtos registracijos studijoms įmokos kvito kopiją.

Laiku nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti bus anuliuojamas.

Jei kyla papildomų klausimų – susisiek su Priėmimo komisija telefonu + 370 686 10 217.

Pirmakursio gidas: ČIA.

The post Būsimiems pirmakursiams: svarbiausia informacija dėl studijų sutarties appeared first on LSMU.

Šią vasarą baigęs antrą slaugos studijų kursą Usama Ahmad džiaugiasi savo pasirinkimu ir sako, kad studijos pateisino lūkesčius, o labiausiai sužavėjo praktiniai užsiėmimai.

„Įdomiausia studijų dalis – praktika. Dirbame su pacientais ligoninėse. Geriausias jausmas yra matyti, kaip pacientai, kuriuos slaugai ir prižiūri, sveiksta. Tokios akimirkos dar labiau sustiprina motyvaciją“, – pasakojo pasirinkta būsima profesija besidžiaugiantis studentas.

Anot jo, būtent praktinis mokymas yra viena didžiausių LSMU stiprybių, nes leidžia teorines žinias pritaikyti realiose situacijose ir pasirengti būsimam darbui.

Būsimiems studentams pašnekovas pataria nuo pat studijų pradžios turėti aiškų tikslą ir pabrėžia, kad būtinas darbštumas ir atkaklumas.

„Studijos kartais primena įtemptą trilerį – iššūkių tikrai netrūksta. Tačiau pasidaro lengviau žinant, ko norisi ir turint aiškų tikslą“, – sakė jis.

Paklaustas, ar rekomenduotų studijas Lietuvoje kitiems tarptautiniams studentams, jaunuolis nedvejojo.

„Tikrai rekomenduočiau studijuoti Lietuvoje, o ypač LSMU. Universitetas daug dėmesio skiria praktiniam mokymui, kuris yra vienas svarbiausių medicinos studijų pagrindų. Čia įgyjamos ne tik teorinės žinios, bet ir vertinga praktinė patirtis“, – pokalbį baigdamas pabrėžė tarptautinis studentas.

The post Tarptautinio slaugos studento patirtis LSMU: labiausiai sužavėjo praktika appeared first on LSMU.

Podiplominės studijos skirtos supažindinti mokymo programos dalyvius su šiuolaikinėmis kaniterapijos taikymo galimybėmis klinikinėje, edukacinėje ir socialinėje praktikoje, pristatyti mokslo ir praktikos naujoves šioje srityje, pagilinti dalyvių žinias apie žmogaus ir šuns sąveikos poveikį fizinei, emocinei bei socialinei sveikatai.

Programos tikslas – suteikti dalyviams išsamių teorinių žinių apie kaniterapijos principus, intervencijų tipus ir taikymo sritis, taip pat ugdyti praktinius įgūdžius, reikalingus terapijai su šunimis planuoti, organizuoti ir saugiai įgyvendinti dirbant su įvairiomis tikslinėmis grupėmis.

Įgytos žinios ir įgūdžiai leis programos dalyviams savarankiškai ir atsakingai taikyti kaniterapijos intervencijas sveikatos stiprinimo, reabilitacijos, ugdymo ar socialinio darbo srityse.

Mokymų programa „Kaniterapija“ skirta baigusiesiems medicinos arba reabilitacijos, arba odontologijos, arba burnos priežiūros, arba visuomenės sveikatos, arba mitybos, arba farmacijos, arba biologijos, arba genetikos, arba mikrobiologijos, arba molekulinės biologijos, arba biofizikos, arba biochemijos, arba veterinarijos, arba socialinio darbo, arba psichologijos, arba sociologijos, arba antropologijos, arba pedagogikos, arba edukologijos, arba andragogikos studijų krypties studijas, arba gyvūnų mokslų studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą.

Šiame kurse gali mokytis ir kitų sričių bei profesijų specialistai, besidomintys kaniterapija ir jos taikymu, tačiau šie asmenys savo turimo išsilavinimo atitikimą licencijuotų paslaugų teikimo sąlygoms įsivertina asmeniškai.

Studijų trukmė – 1 metai (nuo 2026 m. lapkričio 13 d. iki 2027 m. lapkričio 13 d.).

Mokymai organizuojami mišriu būdu ir vyks du kartus per mėnesį penktadieniais–šeštadieniais Kaune.

Praktika bus vykdoma po dvi savaites du kartus per visą mokymo programos laikotarpį.

Baigusieji kursą gaus LSMU podiplominių studijų kurso baigimo pažymėjimą. Mokymų kaina už visas studijas – 1900 eurų. Mokestį už mokymų programą galima mokėti dalimis. Papildoma informacija teikiama tel. +370 620 23302 arba el. p. jurgita.dailidaviciene@lsmu.lt

Registracija vyksta iki 2026 m. lapkričio 13 d.

The post Kviečiame gilinti žinias kaniterapijos studijose appeared first on LSMU.

Svarbiausia pajautimas

Neretas M. Sėjūną pamena iš televizijos ekrano arba teatro scenos. Tačiau, kaip sako pats pašnekovas, nors viešojo gyvenimo stažas siekia daugiau nei tris dešimtmečius, pareigos jo neapibrėžia.

„Daug metų dirbau spaudoje, vėliau televizijoje, tiksliau – visose televizijose, portaluose. Aktorinis meistriškumas man padėjo persikūnyti į norimus personažus, laidų vedėjus, o gebėjimas rašyti – kurti scenarijus įvairioms laidoms. Rašau ir dabar. Rašydamas netikėtai įvykdžiau svajonę – parašiau knygą“, – pasakojo vyras.

Iš pajautimo ir noro veikti M. Sėjūnas atrado ir dar vieną sritį – likus beveik metams iki pilno masto Rusijos invazijos, pamatęs akivaizdų pasirengimą realiems kariniams veiksmams, nutarė, jog metas apie tai kalbėti garsiai ir kartu su Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininku Aurimu Naviu įkūrė Visuomenės informacinio saugumo agentūrą.

„Sutikite, jog karininkas, dalyvavęs kariniuose veiksmuose ir specialiose operacijose susigaudo daugiau, nei „kariaujantis“ karus internete. Visgi, vangiai reaguojame į pavojus. Arba tikime, arba ne. Tačiau esant grėsmei nereikia tikėjimo – reikia veikti. Kažkodėl šis mūsų (homo sapiens) refleksas dabar neveikia arba yra gerokai prislopintas. Visai kas kita, kai pavojus gyvybei ima grėsti tiesiogiai – tuomet įsijungia išlikimo refleksai ir žmogus ima veikti jau nebemąstydamas – bėga arba ginasi“, – stebėdamasis fenomenu, kuomet esant akivaizdžioms grėsmėms, nesiimama priemonių apsisaugoti sakė pašnekovas.

Gyvūnai domino nuo mažens

Prieš septynerius metus prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendruomenės prisijungęs kaip Gyvūnų mokslų studentas, šiuo metu pats prisidedantis prie studentų rengimo, pašnekovas išduoda, jog gyvūnai nėra nauja sritis, jie lydėjo nuo mažų dienų.

„Nežinau, kaip paprasčiau paaiškinti tą „gyvenimo posūkį“ ir naują veiklą. Ši veikla – darbas su gyvūnais, man ir šeimai nėra jokia naujiena. Šeimoje buvo ir yra medikų. Ir pats turėjau tokiu tapti. Dar pirmoką senelė mokė leisti vaistus. Labiausiai dėl to kentėjo senelis, kuriam reikia ar nereikia, senelės paliepimu, leidau vitaminus. Skaičiau knygas apie mediciną, o namuose knibždėjo paukščiai, ropliai ir įvairiausia gyvastis. Nuostabūs tėvai tai leido“, – prisiminimais iš vaikystės dalinosi vyras.

Būdamas vaiku vyras mėgo skaityti daktaro Dolitlio nuotykius, Tado Ivanausko knygas ir svajojo tapti gyvūnų daktaru arba gamtininku. Jau nuo mažų dienų vis stengėsi suprasti ir išmokti gyvūnų kalbą, prisijaukinti ne tik naminius gyvūnus – šunį, arklį, jautį, vištas, bet ir laukinius – laukinę žiurkę, šerną.

Kaniterapija – plati sritis

Paprašytas apibūdinti kaniterapiją, pašnekovas šypteli – tam reikėtų atskiro pokalbio, nes tema itin plati, o profesija reikalauja ne tik gyvūno supratimo, specifinių žinių, bet ir patirties, gebėjimo matyti pacientą, perskaityti jo problemas, sudaryti teisingą kaniterapijos planą.

„Šis klausimas labai ilgas ir sudėtingas. Kaniterapija – atsakingas darbas, papildantis mediciną, gydymą, psichologiją, reabilitaciją. Tai ne veikla, o rimta profesija, veikianti Papildomosios alternatyviosios sveikatos priežiūros rėmuose bei reglamentuota protokolais“, – pasakojo vyras.

Ne ką mažiau nei paciento supratimas yra ir gyvūnų supratimas. Pasak M. Sėjūno, šuo, kaip vienintelis šio proceso „įrankis“, yra aukso vertės, todėl nepaprastai svarbu nuolat stebėti gyvūną, kad jis nepatirtų streso, psichologinės traumos. Susirgus šuniui, kaniterapeutas nebegali dirbti.

Praturtino prisijungimas prie LSMU

Pasirinkęs Gyvūnų ir žmogaus sąveikos studijas LSMU, pašnekovas žengė į Universitetą ir vėl tapo studentu. Šiuo sprendimu nepasigailėjo – atsivėrė naujos galimybės ir iššūkiai.

„Studijas pasirinkau tam, kad suvokčiau gyvūną iš vidaus. Turiu mintyje ne tik šunį, bet ir vištą, avį, žirgą ir kitus. Siekiau pamatyti, kokios struktūros įsijungia, kuomet gyvūnas bijo, kodėl serga, bėga, tampa agresyvus. Nepaprastai įdomu tai, jog daugelis gyvūnų sistemų veikia taip pat arba panašiai, kaip žmogaus. Išsibalansavus hormonų pusiausvyrai, įsijungia streso, pažaidos mechanizmai, o būsena normalizuojasi pasiekus homeostazę“, – dalinosi pašnekovas ir pridėjo, jog didžioji svajonė buvo dirbti kaniterapijos srityje.

Pasak M. Sėjūno, profesinis kelias klostosi labai prasmigai ir įdomiai. Jis padeda organizuoti tarptautines konferencijas, rengia pranešimus, padeda rengti studentams praktinius užsiėmimus bei talkina įvairiuose seminaruose.

„Kartu su kolegomis darbuojamės kuriant kaniterapijos pagrindimo, diegimo Lietuvos gydymo įstaigose, projektus. Man šis darbas suteikia didžiulę gyvenimo prasmę. Negaliu nepaminėti ir puikių vadovių, kurios yra puikios strategės, nepaprastai darbščios ir išmintingos asmenybės – tai LSMU Gyvūnų mokslo fakulteto dekanė prof. dr. Elena Bartkienė ir prodekanė doc. dr. Jurgita Dailidavičienė“, – teigė vyras.

Svajonės pildosi viena po kitos

Pokalbio pradžioje pašnekovas užsiminė, jog patinka rašymas, o viena iš svajonių buvo kada nors parašyti knygą. Sutapo, jog svajonės buvo įgyvendinamos viena po kitos.

„Idėja parašyti knygą gimė anksčiau. Realiai apie tai galvoti pradėjau prieš kokius aštuonerius metus. Tačiau daugiausiai prisidėjo studijos Universitete. Jos suteikė svorio ir žinių, kurias taikiau praktikoje. Kas įdomiausia, pamačiau, jog tai veikia! Koks neįtikėtinas atradimas buvo sužinoti, jog net vilkai supranta žmogaus siunčiamus ženklus, darant prielaidą, jog evoliucijos metu būta artimų kontaktų. Kėliau klausimą ir sprendžiau dilemą, kodėl mokslinių eksperimentų metu vilkai ir jų jaunikliai reagavo bei atliepė į žmogaus signalus, tuo tarpu tūkstančiai šunų šeimininkų nesusikalba su savo šunimis“, – dalinosi vyras ir čia pat atsakė į klausimą, jog nesusikalba, nes kalba skirtingomis kalbomis.

Supratęs tai, pašnekovas domėjosi dar plačiau – įsitikino, kaip gerai veikia akių signalai ir kūno kalba tarp žmogaus ir gyvūno.

„Kuomet suvokiau šią žmogaus tragediją, ėmiau ne tik rašyti, bet ir daryti savotiškus eksperimentus. Kaip be žodžių per kelias sekundes paguldyti šunį? Reikia atsigulti pačiam. Šuo kartoja judesį, nes suvokia jo prasmę. Jei kartu vykdome misiją, šuo eina kartu, laukia nurodymų, būna komandinio vieneto dalimi. Be prievartos ir komandų. Tačiau tai įmanoma tik turint tamprų ryšį, grįsta ne konfliktais, o bendradarbiavimu. Stresas (kortizolis) kenkia ne tik sveikatai, bet ir griauna santykius“, – akcentuodamas, jog tai privalo žinoti kiekvienas šuns šeimininkas, sakė M. Sėjūnas.

Keturkojai partneriai

Po Universiteto erdves dažniausiai M. Sėjūną galima sutikti ne vieną. Jis žengia lydimas keturkojų bičiulių – beveik septynerių metų tamsiaplaukio Argo ir vienerių metų baltakailės Lunos.

„Šunys – mano gyvenimo dalis. Mes tiesiog būname kartu. Aš negrįžtu po darbo pas šunis jų pavedžioti. Mes kartu valgome, miegame, dirbame, keliaujame. Tai mano partneriai. Galbūt dėl to su šunimis susikalbu be žodžių. Argas atsirado po Ralfo iškeliavimo, o Luna – kaip Argo partnerė. Argas jau subrendęs profesionalas, žinomas šimtų, o gal ir tūkstančių, pacientų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų bei suaugusiųjų“, – dalinosi vyras.

Pasak M. Sėjūno, nebuvo nei vieno kolektyvo, nei vienos grupės vaikų ar pacientų, kurie neprisirištų prie šunų susitikimų metu. Pašnekovas prisimena, rašant magistro baigiamąjį darbą ir atliekant praktiką odontologijos klinikoje, Argas labai greitai „prisirišo“ prie klinikos personalo ir pacientų, nes vos tik atvykus iššokdavęs iš automobilio skubėdavo ne kur nors pažaisti ar pauostyti, o tiesiai prie gydymo įstaigos durų.

Žinios iš patirties

Pašnekovas dalinasi, jog požiūris į studijas rimtas, nes pradėjęs Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijas LSMU įsigijo sodybą kaime, kur galėjo realiai taikyti žinias.

„Įsigyta sodybą kaime suteikė realų pamatą studijoms. Sąveikos teoriją perkėliau į gyvenimą, todėl atsiskaitydamas dėstytojams, pristatydavau ne teorinius gyvūnus, o, pavyzdžiui, vištas, kurias pats laikiau tvartelyje. Mokslo žinias taikiau praktikoje ir tai suteikė labai didelę paspirtį. Esu visiškai tikras, kad gyvūnų auginimo, produkcijos srityje turi dirbti žmonės, turintys specializuotą aukštąjį išsilavinimą“, – teigė vyras.

Svarstantiems rinktis studijas apie gyvūnus, pašnekovas pataria pradėti ruoštis šiandien, žinant, kad iki finišo tiesiosios laukia keletas metų.

„Man prireikė septynerių. Tai sudėtinga profesija, reikalaujanti nepaprastai daug žinių. Kaniterapeutas privalo nedaryti klaidų matydamas abi puses – žmogų ir gyvūną. Stresą patyręs šuo gali nebenorėti dalyvauti užsiėmimuose, o tai būtų katastrofa“, – akcentavo vyras.

Tobula diena, kurioje netrūksta gyvūnų

Būtent nuo vištų lesinimo ir kiaušinių surinkimo prasideda M. Sėjūno diena, vėliau seka žaidimai su šunimis, pasaulio naujienų analizė užsienio portaluose, tuomet darbas universitete, o vakare laikas rašymui ir skaitymui.

„Mano laisvalaikis nėra lietuviškai tradicinis: šašlykai savaitgalį ar gultas su knyga priešais saulę. Tobula diena – tai buvimas su paukščiais, šunimis, arkliais, kitais gyvūnais. Taip pat buvimas su vaikais, žmonėmis, kuriems mūsų labiausiai reikia. Man teigiamos žmonių emocijos yra pats didžiausias gyvenimo atlygis. O tai, jog galime suteikti pagalbą, paramą, prisidėti prie gydymo – tiesiog neįkainojama“, – pokalbį baigdamas sakė M. Sėjūnas.

The post Iš televizijos ekrano į LSMU auditoriją: M. Sėjūnas vaikystėje bandė prisijaukinti laukinius gyvūnus appeared first on LSMU.

Dokumentai priimami 2026 m. liepos 7 d. – rugsėjo 9 d. ir papildoma informacija teikiama LSMU Mokslo centre, A. Mickevičiaus g. 7, 106 kab., Kaunas, tel. +370 37 327276, +370 37 327277. Detalesnė informacija apie priėmimą skelbiama Universiteto interneto puslapyje ČIA.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas skelbia konkursą į medicinos ir sveikatos mokslų srities medicinos ir slaugos mokslo krypčių, gamtos mokslų srities biologijos mokslo krypties ir žemės ūkio mokslų srities gyvūnų mokslų krypties valstybės finansuojamas doktorantūros studijų vietas, skirstomas konkurso būdu, ir į gamtos mokslų srities biofizikos mokslo krypties valstybės finansuojamą doktorantūros studijų vietą, skirstomą konkurso būdu (paraiška teikta su doktorantūros teisės neturinčia institucija).

Dokumentai priimami 2026 m. liepos 7 d. – rugsėjo 9 d. ir papildoma informacija teikiama LSMU Mokslo centre, A. Mickevičiaus g. 7, 106 kab., Kaunas, tel. +370 37 327276, +370 37 327277. Detalesnė informacija apie priėmimą skelbiama Universiteto interneto puslapyje ČIA.

The post LSMU skelbia konkursus į doktorantūros studijų vietas appeared first on LSMU.

„Tai jau profesinė „liga“ – visur matau gamybinius niuansus“, – šypsosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Maisto mokslo studijų programos absolventė Daiva Matuzevičiūtė, šiandien dirbanti gamybos meistre ir maisto technologe.

Jos darbas – labai įvairus. Vieną dieną ji vadovauja žmonių pamainai maisto gamybos įmonėje, kitą – tvarko technologinę dokumentaciją, prisideda prie naujų produktų kūrimo, analizuoja gamybos procesus. Laisvu laiku ji dar konsultuoja mažas įmones, kavines ir restoranus maisto saugos bei kokybės klausimais.

Mažesnės įmonės ne visada gali turėti nuolatinį technologą. Todėl toks specialistas tampa labai reikalingas: padeda parengti dokumentus, įvertinti gamybos eigą, išvengti kryžminės taršos, apmokyti darbuotojus.

Pasak LSMU absolventės, maisto technologas gali būti ir tas žmogus, kuris ateityje padėtų kavinei ar restoranui atsinaujinti, peržiūrėti ir atnaujinti meniu, sustiprinti kokybę ir drąsiau judėti į priekį. Tam reikia žinių, patirties, atsakomybės ir gebėjimo aiškiai pasakyti, ką būtina keisti.

Domino galimybė kurti maisto produktus

Savo kelią į maisto pramonę D. Matuzevičiūtė pasirinko dar mokykloje. Nuo devintos klasės ją domino maistas ir jo gamyba, galimybė kurti produktus, rūpintis jų skoniu, kokybe ir nauda vartotojams.

Tad rinkdamasi studijas įrašė vienintelį pageidavimą: Maisto mokslo studijų programą LSMU – nors dėl to ir susilaukė aplinkinių nuostabos.

„Nes LSMU maistas nagrinėjamas plačiau – per sveikatos, kokybės, saugos ir poveikio žmogaus organizmui prizmę. Studijos aprėpia ne tik chemiją, mikrobiologiją ar technologijas, bet ir vadybą, ekonomiką, kokybės valdymą. Tai žinios, kurios vėliau atveria daug galimybių, įvairių karjeros kelių: gamybos įmonėse, kontrolės institucijose, visuomenės sveikatos srityje, konsultavime ar kuriant naujus produktus. To ir siekiau“, – šypsojosi pašnekovė.

Studijų metai buvo aktyvūs: dalyvavo studijų komiteto veikloje, prisidėjo prie studijų kokybės gerinimo, buvo pirmakursių kuratorė, Studentų mokslinės draugijos narė. Viena įsimintiniausių patirčių – mokslinis tyrimas, kurio metu teko analizuoti apie 70 duonos kepaliukų.

Kita įdomi patirtis – darbas su emocijų atpažinimo technologijomis. Universitete būsimoji specialistė išbandė įrangą, kuri analizuoja žmogaus veido išraiškas ragaujant maistą. Tokia sistema padeda suprasti, ar produktas žmogui iš tiesų patinka. Kitaip tariant, skonis gali būti ne tik aprašomas, bet ir tiriamas.

Kūrybiškumas – nepakeičiamas

Karjerą D. Matuzevičiūtė pradėjo dar paskutiniame kurse – technologo asistente didelėje maisto gamybos įmonėje. Joje įgijo tvirtus pagrindus, ant kurių šiandien kuria savo profesinį kelią.

„Maisto pramonė sparčiai keičiasi. Į gamybą ateina automatizacija, robotizacija, dirbtinio intelekto sprendimai. Tačiau žmogaus šioje srityje nepakeis vien technika. Robotui vis tiek reikia užduoti kryptį, o kūrybiškumas, patirtis, intuicija ir užsidegimas išlieka žmogaus stiprybė“, – įsitikinusi pašnekovė.

Maisto mokslas – tai sritis, kurioje susitinka chemija, mikrobiologija, technologijos, kokybė, sveikata, vadyba ir kūryba. Tai galimybė kurti produktus, kurie kasdien pasiekia daugybę žmonių.

Todėl tiems, kurie svarsto, ką rinktis po mokyklos, absolventė pataria į Maisto mokslą pažvelgti plačiau. Šios studijos praplečia mąstymą ir suteikia įgūdžių, kuriuos galima pritaikyti labai skirtingose srityse.

Jei domina maistas, technologijos, sveikata, kokybė ir realus poveikis žmonių kasdienybei, LSMU Maisto mokslo studijos gali tapti ta vieta, kur smalsumas virsta profesija.

The post Kai maistas tampa profesija: kokių galimybių atveria Maisto mokslo studijos LSMU? appeared first on LSMU.

Studijos atvėrė naują kelią

Nors LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto klinikinės sveikatos psichologijos studijas E. Leonavičius pasirinko gana spontaniškai, būtent universitete atrado save, meilę akademinei veiklai ir studentišką gyvenimą.

„Mokykloje neturėjau aiškaus plano, ką norėčiau veikti ateityje. Klinikinės sveikatos psichologijos studijų pasirinkimas buvo gana spontaniškas sprendimas, tačiau dabar galiu drąsiai teigti, jog teisingas“, – pasakojo magistrantūros studentas.

Apie galimybę studijuoti klinikinę sveikatos psichologiją anglų kalba pašnekovas teigia sužinojęs iš draugų, kurie jau studijavo LSMU. Pasidomėjęs daugiau nusprendė pabandyti.

„Nesu iš Kauno, todėl apie LSMU anksčiau žinojau nedaug. Tačiau draugai labai rekomendavo būtent šį universitetą. Be to, tuo metu joks kitas universitetas Lietuvoje nesiūlė tokios programos anglų kalba“, – sakė jis.

Galimybių gausa universitete

Pašnekovo teigimu, studijų metu netrūksta iššūkių, tačiau LSMU akademinė bendruomenė yra atvira ir draugiška ir būtent toks požiūris motyvuoja ir skatina augti.

„Universitete pradėjau daug mokytis ir puikiai sekasi. Kiti studentai net kreipiasi pagalbos. Iki tol nežinojau, kad turiu tokį stiprų akademiškumo jausmą. Greta mokslų yra ir savanorystė, nuolatinis bendravimas su žmonėmis iš viso pasaulio, kultūrinių skirtumų pažinimas – visa tai leidžia iš tikrųjų patirti studentišką gyvenimą“, – teigė studentas.

Pasak jo, universitetas suteikia kur kas daugiau nei diplomą, todėl pašnekovas visus studentus skatina neapsiriboti vien paskaitomis ir egzaminais.

„Universitetas yra tarsi galimybių vandenynas. Reikia būti smalsiems, aktyviems, nebijoti bendrauti, įsitraukti į veiklas ir savanorystę bei naudotis visomis progomis. Kiekviena patirtis gali tapti labai vertinga pamoka“, – pabrėžė jis.

Tėvynės pažinimas iš naujo

Sugrįžimas į Lietuvą E. Leonavičiui svarbus ne tik dėl studijų, bet ir dėl asmeninio ryšio su gimtine. Nors yra lietuvis, daug metų gyveno užsienyje, todėl norėjo iš naujo atrasti šalį. Iš naujo pažino ir Kauną. Nors pradžioje jautėsi kiek nedrąsiai ir ilgėjosi namų, miestas greitai tapo savu.

„Puikiai prisimenu pirmąją dieną Kaune – saulėtą rugpjūčio popietę oro uoste. Labai greitai šis miestas man tapo namais“, – dalijosi jis.

Pašnekovo teigimu, Kaunas turi savitą žavesį – gausu gamtos, parkų, upių ir ramesnis gyvenimo tempas nei didžiuosiuose Europos didmiesčiuose.

„Lietuviai gali pasirodyti santūresni, tačiau geriau juos pažinus atsiskleidžia jų nuoširdumas ir noras padėti“, – pokalbį baigdamas apie lietuvių būdą pabrėžė pašnekovas.

The post Iš užsienio grįžęs lietuvis LSMU atrado savo akademinį kelią appeared first on LSMU.

Fitoterapija yra svarbi alternatyviosios ir papildomosios medicinos dalis, kai paciento organizmas veikiamas augalinės kilmės produktais, siekiant pašalinti ar palengvinti ligų ir sveikatos sutrikimų sukeltus negalavimus ar palaikyti sveikatą. Šis metodas leidžia gilinti supratimą apie augalinės kilmės medžiagų poveikį organizmui gerinant sveikatos būklę.

Podiplominių studijų metu įgysite išsamių žinių apie augalines žaliavas, jų fitochemines savybes ir kokybės vertinimą, gilinsitės į fitoterapijos produktų sudarymo, gamybos ir saugaus taikymo principus. Mokysitės atpažinti galimas sąveikas tarp augalinių ir sintetinių preparatų, kritiškai vertinti jų efektyvumą bei rizikas, o įgytas žinias pritaikysite individualizuodami sveikatinimo paslaugas įvairaus amžiaus pacientams. Šios kompetencijos padės jums užtikrinti aukštą paslaugų kokybę, laikytis visų teisės aktų reikalavimų bei tapti svarbia komandos dalimi, integruojant fitoterapiją į šiuolaikinę papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą.

Mokymo programa skirta turintiesiems aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus medicinos arba reabilitacijos, arba odontologijos, arba farmacijos, arba burnos priežiūros, arba visuomenės sveikatos, arba psichologijos, arba mitybos, arba slaugos ir akušerijos, arba biologijos, arba genetikos, arba mikrobiologijos, arba molekulinės biologijos, arba biofizikos, arba biochemijos, arba veterinarijos studijų krypties studijas.

Taip pat gali mokytis visi besidomintieji fitoterapija, tačiau šie asmenys savo turimo išsilavinimo atitikimą licenzijuotų paslaugų teikimo sąlygoms įsivertina asmeniškai. Baigusieji kursą gaus LSMU podiplominių studijų kurso baigimo pažymėjimą.

Programos apimtis: 480 val.
Studijų trukmė: 1 metai (nuo 2026 m. lapkričio 13 d. iki 2027 m. lapkričio 13 d.)

Mokymosi forma – mišri, teorinės paskaitos vyks nuotoliu, praktiniai užsiėmimai – kontaktiniu būdu (Kaune), praktikumai vyks nurodytose praktikos bazėse Lietuvoje. Mokymai vyks du kartus per mėnesį, penktadieniais ir šeštadieniais po 8 ak. val. Praktikai bus skiriama intensyvesnė tvarkaraščio eiga (informuosime eigoje).

Registracija vyksta iki 2026 m. lapkričio 13 d. Užsiregistravusiems kursų dalyviams bus išsiųstas kvietimas / sąskaita su visa išsamia informacija.

Daugiau informacijos apie kursą rasite ČIA.
Dėl informacijos kreiptis el. paštu fitoterapija@lsmu.lt

The post Kviečiame gilinti žinias fitoterapijos studijose appeared first on LSMU.