Doktorantūros studijų kokybės svarba

Renginį sveikinimo žodžiu pradėjo LSMU prorektorius mokslui prof. Juozas Kupčinskas. Pasak prorektoriaus, renginio tikslas buvo supažindinti doktorantus su studijų procesu ir papildomomis galimybėmis, kuriomis jie gali pasinaudoti norėdami pritraukti finansavimą savo moksliniams tyrimams.

„Mūsų tikslas – skatinti doktorantus aktyviai ieškoti galimybių plėtoti savo mokslinę veiklą ir pritraukti jai finansavimą, kad doktorantūros studijos būtų kuo kokybiškesnės“, – sakė prof. J. Kupčinskas.

Prorektorius taip pat akcentavo doktorantūros studijų tarptautiškumo svarbą ir užsienio mokslo institucijose įgyjamos patirties naudą.

„Šio susitikimo metu bus pristatytos įvairios priemonės, kuriomis doktorantai gali pasinaudoti norėdami išvykti į užsienio šalyse esančius kompetencijų centrus. Tokias galimybes suteikia tiek mūsų Universitete veikiantys finansavimo mechanizmai, tiek išorės fondų teikiama parama“, – kalbėjo prof. J. Kupčinskas.

Mokslinių idėjų įgyvendinimas ir tarptautiniai mainai

Renginio metu pristatytos įvairios doktorantams skirtos finansavimo, akademinių mainų ir mokslinių tyrimų įgyvendinimo galimybės.

Ateities biomedicinos fondo direktorė dr. Eglė Mažeikė pristatė fondo teikiamą paramą doktorantams, o LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro Akademinio judumo skyriaus vadovė Žaneta Dičkutė supažindino su „Erasmus+“ mainų formomis ir galimybėmis.

Apie doktorantų įsitraukimą į projektinę veiklą kalbėjo LSMU Mokslo ir inovacijų centro Projektų skyriaus vadovė Jolita Sabalienė, o Inovacijų skyriaus vadovo pavaduotoja Eglė Umarienė aptarė mokslinių tyrimų potencialą.

Kita renginio dalis buvo skirta praktiniams mokslinės veiklos finansavimo klausimams. LSMU Mokslo ir inovacijų centro Doktorantūros ir mokslo vertinimo skyriaus vyresnioji specialistė Agnė Giedraitienė pristatė mokslinių straipsnių publikavimo išlaidų apmokėjimo iš LSMU mokslo fondo galimybes, o skyriaus vadovo pavaduotoja Jūratė Janušaitienė – Atviro fondo paramą doktorantų mobilumui skatinti bei Lietuvos mokslo tarybos (LMT) teikiamą paramą išvykoms.

Dėmesys doktorantų bendruomenei ir jos poreikiams

Renginyje taip pat pristatyti doktorantų apklausos rezultatai, kuriuos apžvelgė Jūratė Janušaitienė, bei aptarta LSMU Doktorantų tarybos veikla. Tarybos pirmininkė Martyna Vengrytė pristatė 2025–2026 mokslo metų veiklos ataskaitą.

Pasak M. Vengrytės, „Doktorantų įvadinė diena“ ypač svarbi pirmųjų metų doktorantams, nes renginio metu jie gauna daug būtent studijų pradžioje aktualios informacijos.

„Vos įstojus klausimų kyla tiek daug – viskas nauja, neaišku, norisi sužinoti kuo daugiau. Šis susitikimas tampa savotiška atmintine, padedančia rasti atsakymus net į tuos klausimus, kurių dar nespėjai iki galo suformuluoti ar nedrįsti užduoti“, – pasakojo M. Vengrytė.

Ji taip pat pabrėžė Doktorantų tarybos veiklos tęstinumo ir bendruomenės stiprinimo svarbą.

„Šiuo renginiu ir po jo vykstančiomis doktorantų krikštynomis įtraukiame naujus narius į bendruomenę. Taip užtikrinamas veiklos tęstinumas – išrenkame naują pirmininką arba perrenkame esamą, jeigu nusprendžiame, kad jis turėtų tęsti savo darbą. Pradedame naujus mokslo metus su įvairiomis įdomiomis veiklomis“, – teigė M. Vengrytė.

Renginį užbaigė LSMU Doktorantų tarybos pirmininko ir pavaduotojo rinkimai. Naująja tarybos pirmininke išrinkta Viktorija Ašmankevičiūtė-Leminskė, o pirmininkės pavaduotoja – Evelina Alūzaitė.

Renginys, užtikrinantis sklandų startą

„Doktorantų įvadinė diena“ tapo proga jauniesiems mokslininkams geriau susipažinti su studijų metu atsiveriančiomis galimybėmis ir Universiteto siūloma pagalba siekiant akademinių bei profesinių tikslų. Renginyje pristatytos iniciatyvos ir paramos priemonės padės doktorantams planuoti mokslinę veiklą, plėsti tarptautinius ryšius ir sėkmingai įgyvendinti savo mokslinius tyrimus.

Renginį organizavo LSMU doktorantų taryba bei Mokslo ir inovacijų centras.

Galerija

Žiūrėti visas nuotraukas

Žiūrėti visas nuotraukas

The post LSMU surengta „Doktorantų įvadinė diena“ – dėmesys jaunųjų mokslininkų galimybėms appeared first on LSMU.

LSMU alumnas, Universiteto alumnų asociacijos narys V. P. Andriukaitis yra vienas iš dviejų Europos Parlamento pranešėjų dėl pagrindinio šios iniciatyvos reglamento. Visuomenės sveikatos komitetui atstovaujantis politikas kartu su Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešėju Wouteriu Beke rengia Parlamento poziciją dėl siūlomo reguliavimo.

Trumpinti kelią nuo laboratorijos iki paciento

Europos biotechnologijų aktu siekiama stiprinti ES biotechnologijų ir biogamybos sektorių: sudaryti palankesnes sąlygas moksliniams tyrimams, pritraukti investicijų, plėsti gamybą ir spartinti inovacijų patekimą į rinką. Pirmoji iniciatyvos dalis daugiausia skirta sveikatos biotechnologijoms, įskaitant biologinius vaistus, diagnostiką, ląstelių ir genų terapijas.

Pasak V. P. Andriukaičio, Europa turi didelį mokslinį potencialą, tačiau susiduria su sunkumais paversdama jį naujais produktais. Ilgas ir brangus vaistų kūrimo procesas, finansavimo stoka bei skirtingos nacionalinės procedūros apsunkina įmonių augimą. Dalis perspektyvių projektų ir investicijų persikelia į kitus pasaulio regionus.

„Turime didelį mokslinį potencialą, tačiau pernelyg dažnai jo rezultatai iškeliauja kitur. Mūsų uždavinys – sudaryti sąlygas, kad Europoje gimusi idėja čia būtų išplėtota, taptų produktu ir pasiektų pacientą“, – pabrėžė V. P. Andriukaitis.

Komisijos pasiūlyme numatyta paprastinti klinikinių tyrimų procedūras, gerinti institucijų bendradarbiavimą ir finansavimo prieinamumą. Taip pat siūlomos prižiūrimos bandomosios reguliavimo aplinkos, kuriose būtų galima išbandyti naujus sprendimus ir jiems tinkamus reguliavimo būdus.

Sujungti infrastruktūrą ir kompetencijas

Susitikime daug dėmesio skirta Europos mokslinių tyrimų ir sveikatos priežiūros infrastruktūrai. Europos referencijos centrų tinklai, biobankai, genomikos iniciatyvos, pacientų registrai ir dirbtinio intelekto ištekliai atveria plačias galimybes, tačiau jų potencialui išnaudoti būtinas geresnis tarpusavio suderinamumas ir ilgalaikis finansavimas.

V. P. Andriukaičio vertinimu, ypač svarbios galimybės atsiveria retųjų ligų srityje. Nedidelės pacientų grupės atskirose valstybėse apsunkina tyrimus, todėl tarptautinis bendradarbiavimas leidžia sutelkti žinias, duomenis ir klinikinę patirtį. Ši infrastruktūra galėtų padėti plėtoti ir pažangiąsias terapijas.

„Europos stiprybė – universitetuose, ligoninėse, referencijos centruose ir laboratorijose sukauptos žinios. Turime jas sujungti taip, kad bendras tinklas atvertų galimybes visoms valstybėms, o ne vien toms, kuriose biotechnologijų pramonė jau stipriausia“, – sakė europarlamentaras.

Jis pristatė savo remiamus siūlymus stiprinti visą Europą apimančius didelio poveikio strateginius projektus ir tarpvalstybinius biotechnologijų klasterius. Taip būtų siekiama geriau įtraukti mažesnių valstybių universitetus, ligonines ir įmones. Šie siūlymai dar svarstomi ir nėra galutinai patvirtintos akto nuostatos.

Finansavimas – visam inovacijos keliui

Biotechnologijų įmonėms kapitalo reikia ne tik veiklos pradžioje. Didelių investicijų reikalauja ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, gamybos parengimas bei įsitvirtinimas rinkoje. Todėl viena pagrindinių akto krypčių – padėti perspektyvioms įmonėms įveikti visą šį kelią Europoje.

Komisija siūlo sveikatos biotechnologijų investicijų bandomąją priemonę, įgyvendinamą bendradarbiaujant su Europos investicijų banko grupe. V. P. Andriukaitis pristatė ir siūlymą kurti platesnį Europos biotechnologijų investicijų fondą, kuris padėtų sutelkti nacionalinių plėtros bankų, institucinių ir privačių investuotojų išteklius.

Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes, politikas akcentavo transliacinius tyrimus – mokslinių atradimų perkėlimą į praktinį taikymą. Tam reikia glaudaus mokslininkų, klinicistų, technologijų kūrėjų ir verslo bendradarbiavimo.

Universitetams – naujų kompetencijų poreikis

Biotechnologijų plėtra keičia ir specialistų rengimo poreikius. Susitikime aptarta, kaip medicinos žinias susieti su genomika, bioinformatika, duomenų analize, dirbtiniu intelektu ir ligų modeliavimu. Tokios kompetencijos svarbios kuriant diagnostikos priemones, planuojant tyrimus ir plėtojant individualizuotą gydymą.

„Naujų kompetencijų poreikis jau yra čia. Universitetai, kurie pirmieji sujungs klinikines žinias, biotechnologijas ir duomenų mokslą, galės aktyviai dalyvauti kuriant naujus gydymo sprendimus“, – teigė V. P. Andriukaitis.

Jo vertinimu, Lietuvos mokslo ir gydymo įstaigos turėtų aktyviai ieškoti partnerių bei ruoštis būsimiems strateginiams projektams, įskaitant pažangiųjų terapijų kompetencijos centrų plėtrą. Kartu būtina ugdyti biologinio saugumo kompetencijas ir gebėjimą vertinti naujų technologijų rizikas.

Aktas dar svarstomas, pasirengti galima jau dabar

Europos Komisija pirmosios akto dalies reglamento ir lydinčios direktyvos pasiūlymus pateikė 2025 m. gruodį. Jie dar nėra galutinai priimti. Dėl teksto turi susitarti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Antroji iniciatyvos dalis rengiama pramoninėms biotechnologijoms ir biogamybai už sveikatos sektoriaus ribų.

V. P. Andriukaitis išsakė siekį, kad biotechnologijos, inovacijos ir investicijos būtų svarbi Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį darbotvarkės dalis. Jo teigimu, Lietuvai svarbu iš anksto įsivertinti turimus pajėgumus, stiprinti partnerystes ir pasirengti pasinaudoti būsimo reguliavimo galimybėmis.

Pirmą kartą atsiranda tokia milžiniška galimybė išjudinti, kilstelėti į naują pakopą Europos piliečius, mokslą: išjudinti universitetus, diplomų pripažinimo klausimą, naujų studijų programų ir specialybių kūrimą”, – pabrėžė europarlamentaras.

Susitikimo pabaigoje europarlamentaras padovanojo savo knygą LSMU bibliotekai, kurioje prieš kelerius metus įsteigta jo vardo lentyna.

The post Europos biotechnologijų aktas: naujos galimybės Lietuvos mokslui ir pažangiajai medicinai appeared first on LSMU.

„Reikia nepaliaujamai dirbti, domėtis, judėti. Vos kuris žmogaus organas nedirba – sunyksta“,  – šypsojosi prof. R. S. Stropus, paklaustas „recepto“, kaip iki tokio garbaus jubiliejaus išsaugoti gerą fizinę, intelektinę ir dvasinę būklę. 

Pokalbio susitikome Universiteto Anatomijos institute, kuriame profesorius darbavosi daugiau nei šešis dešimtmečius. 1961 m. baigęs tuometį Kauno medicinos institutą, R. S. Stropus buvo Gydomojo fakulteto prodekanas, dvi kadencijas vadovavo Teorinės medicinos fakultetui, ėjo prorektoriaus pareigas, o 1988–2001 m. vadovavo Žmogaus anatomijos katedrai. Profesoriumi tapo 1984 m., nuo 2007 m. yra profesorius emeritas.

Profesoriau, 1961-aisiais pats buvote ką tik Kauno medicinos institutą baigęs jaunas gydytojas. Jei šiandien galėtumėte trumpam susitikti su tuo 25-erių metų Rimvydu Stropumi, ar jis nustebtų sužinojęs, kokį profesinį kelią nueis? Ką jam dabar pasakytumėte?

Be abejo, nustebtų: tuomet mano profesinis siekis buvo kitas. Studijuodamas Kauno medicinos instituto vyresniuose kursuose jau buvau tvirtai apsisprendęs tapti chirurgu. Daugiau dėmesio skyriau chirurginei praktikai reikalingiems dalykams. Šeštame kurse, Kaune kilus gripo epidemijai, pažangesniems studentams buvo leista dirbti gydytojais miesto Greitosios pagalbos stotyje. Tai buvo proga pasitikrinti gebėjimus, įgyti praktinių žinių ir geriau suprasti, koks darbas manęs laukia.

Studijas baigiau su pagyrimu. Pagal mokymosi rezultatus ir visuomeninį aktyvumą sudarytame absolventų sąraše buvau antras, todėl tikėjausi galėsiantis pasirinkti norimą specialybę ir darbo vietą. Chirurgų vietų buvo, tačiau visos – ne Kaune. Žmona dar studijavo antrame kurse, tad pasirinkau Anatomijos katedrą. Maniau, pagilinsiu chirurgui būtinas žinias, o žmonai baigus studijas grįšiu prie savo svajonės.

Tačiau anatomijoje mane sulaikė įdomi mokslinio darbo tema – galvos smegenų arterijų inervacijos tyrimai. Vadovo prof. Adolfo Urbono pastangomis katedroje buvo įrengta operacinė, turėjome chirurginių instrumentų ir anestezijos įrangą. Su kolega mokėmės sudėtingų neurochirurginių operacijų, reikalingų eksperimentiniams tyrimams. Žmonai baigiant studijas, didžioji mano kandidatinės disertacijos dalis jau buvo atlikta. Ją apgyniau 1964 m. Vėliau tapau vyresniuoju dėstytoju, Gydomojo fakulteto prodekanu, atsirado naujų pareigų, ir svajonė tapti chirurgu pamažu nutolo. Savo dvidešimt penkerių metų antrininkui šiandien patarčiau ryžtingiau eiti svajonių keliu.

Kokios mokslinio ir vadybinio darbo akimirkos Jums pačiam vertingos, svarbios iki šiol? 

Mano mokslinė veikla prasidėjo laikotarpiu, kai mokslas buvo itin politizuotas. Sovietų Sąjungoje I. Pavlovo mokymas kurį laiką buvo paverstas propagandos priemone, o nervų sistemos įtakos organizmui tyrimai – itin skatinti. Prof. A. Urbonas iš Maskvos parsivežė kraujagyslių inervacijos tyrimų metodikas ir pasiūlė mums šią kryptį. Vis dėlto joje likau ne dėl ideologijos: tyrimai buvo įdomūs, mačiau prasmingų klausimų. Ilgainiui nuo kraujagyslių perėjau prie širdies inervacijos.

Širdies nervinės sistemos histofiziologiniais  tyrimais susidomėjau 1973 m. Po pirmosios širdies transplantacijos pasaulyje kilo klausimas: kaip veikia persodinta širdis, atjungta nuo ją su centrine nervų sistema siejusių ryšių? Tai sudomino, uždegė. Tuo metu Švedijoje sukurtas Falcko–Hillarpo metodas atvėrė naujų galimybių tirti simpatinių nervų  mediatorių (adrenalino, noradrenalino) lokalizaciją šios sistemos periferinėje dalyje. Galėjome tiesiogiai pamatyti simpatines nervines skaidulas, jų tankį ir išsidėstymą širdies audinyje.

Širdies inervacijos tyrimams  laboratorija buvo įrengta anatomijos katedros cokoliniame aukšte. Įsisavinome sudėtingus neurohistocheminius  tyrimų metodus. Širdies audinio  mėginius reikėdavo užšaldyti skysto azoto temperatūroje ir po to  šaltoje aplinkoje  širdies audinio gabalėliai buvo supjaustomi į 10 -20 mikronų storio histologinius pjūvius. Maždaug dvejus metus su kolegomis dirbome, kol pasiekėme norimą rezultatą. Vėliau dalyvavome staigios mirties priežasčių tyrimų programoje, skelbėme darbus apie galimą širdies inervacijos reikšmę. Mūsų mokslinis darbas buvo įvertintas valstybine premija.

Laboratorijoje patyriau ir akimirkų, kurias sunku pamiršti. Yra tekę matyti unikalų atvejį, kaip net ir praėjus valandai po staigios žūties laboratorijoje staiga pradeda susitraukinėti mirusio vaiko širdis. Tai stebėti buvo emociškai sunku, iš pradžių netikėjo ir pasikviestas kolega fiziologas. Turėjome metodiką širdies raumens susitraukimams ir medikamentų poveikiui registruoti. Šis sukrečiantis atvejis suteikė retą galimybę tirti žmogaus širdies audinį netrukus po mirties ir gauti vertingų simpatinių nervų vaizdų.

Didelė mūsų Anatomijos katedros stiprybė – tyrimų tęstinumas: širdies inervacijos tyrimų kryptis plėtojama jau bemaž pusę šimtmečio. Sukaupta literatūra, metodikos, patirtis, o darbą tęsia jaunesnės mokslininkų kartos. Palyginti su tyrimų pradžia, techninė pažanga – milžiniška, vis dėlto net moderniausia įranga tyrėjo neatleidžia nuo būtinybės mąstyti. Dirbant su mikroskopu reikia daug kartų stebėti, lyginti rezultatus, tikrinti, ar neklysti. Skubėdamas gali greitai gauti rezultatą, bet po kelerių metų paaiškės, kad jis nieko vertas. Dirbtinis intelektas gali padėti, tačiau jo atsakymai neturi pakeisti paties tyrėjo kritiško vertinimo.

Universiteto gyvenime man ypač įsiminė Atgimimo metai. Kauno medicinos instituto bendruomenė neliko nuošalyje nuo Lietuvos išsivadavimo. 1989 m. institutas tapo Kauno medicinos akademija. Tuo metu iš mokslo reikalų prorektoriaus pareigų perėjau į mokymo reikalų prorektoriaus darbą. Keitėsi ne vien įstaigos pavadinimas – ieškojome naujų studijų organizavimo galimybių, rėmėmės bendradarbiavimo su Lenkijos ir Vokietijos medicinos akademijomis patirtimi.

1990 m. pradėjome rengti slaugytojus su aukštuoju išsilavinimu: priėmėme pirmuosius 50 studentų. Tai buvo būsimo Slaugos fakulteto užuomazga. Tų pačių metų rugsėjį medicinos studijas pradėjo 21 Libano pilietis. Tuomečio rektoriaus prof.  A. Praškevičiaus įgaliotas pasirašiau pirmąją jų priėmimo sutartį. Šie žingsniai atvėrė naujas specialistų rengimo ir tarptautinių studijų perspektyvas.

Svarbus Universitetui buvo ir istorinės atminties sugrąžinimas. Centrinių rūmų auditorijoms suteikti Vlado Lašo ir Jurgio Žilinsko vardai. Viešai prisiminti profesoriaus Jurgio Žilinsko, vieno medicinos studijų Kaune organizatorių ir lietuviškosios anatomijos kūrėjų, darbai, kurie sovietmečiu buvo išstumti iš istorinės atminties.

Siekiau ir teisingesnio priėmimo į studijas. Mano siūlymu vienodą konkursinį balą surinkusių stojančiųjų eilę pradėjome nustatyti pagal lietuvių kalbos rašto darbo, o ne biologijos egzamino pažymį. Užšifruotą rašto darbą buvo lengviau apsaugoti nuo suinteresuotų asmenų įtakos. Norėjome sudaryti lygesnes galimybes miestų ir rajonų abiturientams. Tų metų priėmimo duomenys rodė palankesnį rajonų mokyklų absolventų santykį, tačiau pakeitimai sukėlė ir nemažai nepasitenkinimo.

Prieš 1991 metų Sausio 13-osios įvykius teko pavaduoti į užsienį išvykusį rektorių. Centriniuose rūmuose visą parą veikė informacinis štabas, budėjo administracijos ir padalinių atstovai. Savo štabą turėjo ir studentai. Kaupėme informaciją, palaikėme ryšius, rūmai buvo atviri visą parą. Tai buvo nerimo ir atsakomybės dienos.

Universitetui labai svarbi atvira diskusija. Atgimimo metais susikūręs Profesorių klubas buvo vieta, kur kolegos galėjo išsakyti nuomonę, ginčytis, kalbėtis su vadovybe apie problemas. Dešimt metų man teko jam vadovauti. Šį paveldą vertinu iki šiol: bendruomenė turi nebijoti viešai aptarti savo veiklos. Man norėtųsi daugiau kolegiškumo, gyvo bendravimo ir atvirų diskusijų.

Ilgus metus mokėte žmogaus anatomijos. Kur baigiasi faktų mokėjimas ir prasideda tikras žmogaus kūno supratimas?

Anatomija man visada buvo gydytojo rengimo pagrindas. Kai pats studijavau, jos mokėmės tris semestrus. Praktikos darbai vykdavo du kartus per savaitę, šalia paskaitų. Per egzaminą reikėjo ne tik atsakyti į teorinius klausimus, bet ir preparuotame kūne parodyti anatomines struktūras. Mokėmės lietuviškų ir lotyniškų pavadinimų, taisyklingo jų tarimo ir kirčiavimo. Tai buvo neatsiejama dalyko dalis.

Todėl man kelia rūpestį anatomijos studijoms skiriamo laiko mažėjimas. Žmogaus kūno sandarai suprasti reikia laiko, nuoseklumo ir praktikos. Terminą būtina sieti su konkrečia struktūra: vien kalbos žinių tam nepakanka. Svarbu ir tai, kad anatomijos dėstymas išlaikytų glaudų ryšį su medicina bei klinikine praktika.

Tikroji anatomijos žinių vertė man ypač atsiskleidė atliekant žmogaus kūno sekcijas. Kartą reikėjo išimti inkstus ir surasti antinksčius. Prakaitavau, kol juos radau, nors anatomiją jau buvau dėstęs penkerius metus. Atlase viskas aišku, o tikrame kūne, tarp audinių ir riebalų, vaizdas visai kitoks. Tada supratau, kiek dar trūksta taikomojo pažinimo.

Anuomet studijavome ir topografinę anatomiją bei operacinę chirurgiją. Kursą dėstė chirurgas, todėl kūno sandarą pakartodavome jau klinikiniu požiūriu: kur gali susidaryti išvarža, kur atlikti pjūvį, kokia kryptimi eina raumenų skaidulos. Šių žinių reikšmė išryškėja priėjus prie paciento. Gydytojas turi suprasti, kokie organai yra skausmingoje srityje ir kokių anatominių variantų gali pasitaikyti.

Prisimenu pacientę, kurios širdis buvo dešinėje, o vidaus organai išsidėstę veidrodiškai. Mes, ketvirtakursiai, jau žinojome apie tokį variantą – situs inversus. Tai geras pavyzdys, kodėl neužtenka išmokti vien įprastos organų padėties. Anatomija turi padėti suprasti konkretų žmogų, pacientą.

Kompiuterinę tomografiją ir magnetinio rezonanso tyrimus vadinu anatomijos renesansu. Jie leidžia pamatyti gyvo žmogaus kūno sandarą, erdvinius organų santykius. Kartą intervencinis radiologas, mano buvęs studentas, procedūros metu rodė mano paties kraujagysles. Pasakiau: štai kartoju anatomiją savo kūne. Tačiau pažangiausias vaizdas bus mažiau naudingas, jeigu jo aprašymas neaiškus: gydytojui svarbu tiksliai žinoti, kuri struktūra pažeista ir kur yra pakitimas.

Prisidėjote ne tik prie anatomijos vadovėlių, bet ir prie lietuviško anatomijos vardyno kūrimo. Ar yra lietuviškas anatominis terminas, kurį pats laikote ypač gražiu, taikliu ar tiesiog mėgstamu?

Lietuvišką anatomijos vardyną kūrė ir tobulino ne viena anatomų karta. Mūsų darbas buvo šios tradicijos tęsinys: apibendrinome ankstesnį įdirbį, derinome lietuviškus terminus su tarptautine nomenklatūra. Dirbo Kauno ir Vilniaus anatomai, kalbininkai. Kartais ilgai ginčydavomės net dėl žodžių tvarkos kokio raumens pavadinime, tačiau terminas turi būti tikslus, taisyklingas ir pastovus.

Man arčiausiai širdies pavadinimai, nusakantys organų struktūrą ar jos veikimą. Štai kankorėžinė liauka, dvigalvis ar keturgalvis raumuo. Gerklė, gimda, sėklidė, didžiosios smegenys, smegenėlės. Tai geri, aiškūs terminai. Lietuviškas vardynas reikalingas ir kasdienėje medicinos kalboje. Jei turime aiškų pavadinimą „tulžies latakai“, kam lietuviškame tekste jį keisti „biliariniais latakais“? Terminijos tikslumas – dalis profesinio tikslumo. Kita vertus, nedera ir perlenkti lazdos – o seniau būta judėjimo, siekusios sulietuvinti jau prigijusius tarptautinius žodžius. Arterijas siūlyta keisti „tvinkslėmis“, venas – „pliuškėmis“. Eritrocitą vadinti „raudainiu“, leukocitą – „baltainiu“.

Vardyne paskelbta daugiau kaip 7,6 tūkst. anatomijos terminų.

Stebėdamas dabartinius LSMU studentus, kokius didžiausius skirtumus ir kokį svarbų panašumą pastebite?

Ankstesnius ir dabartinius studentus pirmiausia skiria laisvė. Sovietmečiu iš dekanų buvo reikalaujama studentus kontroliuoti. Eidavome į bendrabučius tikrinti tvarkos, turėdavome aiškintis net dėl jų triukšmo klinikų koridoriuose. Šiandien santykis kitoks – studentai laisvi žmonės. Baigdamas dėstyti 2005 metais penktakursiams skaičiau skausmo neuroanatomijos kursą. Jie man patiko: buvo aktyvūs, klausdavo, diskutuodavo.

Vis dėlto geri pažymiai dar nepasako visko apie žmogaus tinkamumą gydytojo profesijai. Reikia žinių, tačiau svarbu ir tikras domėjimasis pasirinktu darbu. Dėstydamas matydavau skirtumą tarp studento, kuris nori suprasti, ir to, kuriam rūpi tik diplomas. Norėtųsi, kad profesinė motyvacija sulauktų daugiau dėmesio. Labai rūpi ir tai, ar gydytojų pakanka rajonuose, ar ten gyvenantys žmonės gali laiku gauti specialistų pagalbą.

Teisingumo klausimas man svarbus nuo karjeros pradžios. Prisimenu darbo vietų paskirstymo komisiją: gerai besimokančiai absolventei pasakė, kad norimos vietos nėra, o vėliau ji atsirado prasčiau besimokiusiam įtakingo veikėjo sūnui. Paprieštaravau ir paprašiau vėl pakviesti studentę. Paklausta, ar norėtų dirbti Vilniuje, ji nušvito: „Su mielu noru.“ Jai pavyko gauti paskyrimą. Tokie atvejai įsimena visam gyvenimui. Jauno žmogaus galimybės turi priklausyti nuo jo pasirengimo ir pastangų.

Vaikystėje, paauglystėje Jums teko patirti dalykų, kurių tokio amžiaus žmogui apskritai neturėtų tekti patirti. Ar dabar, žvelgdamas iš devynių dešimtmečių perspektyvos, atpažįstate savyje bruožus, kuriuos išugdė būtent tie ankstyvieji išbandymai?

Taip, galima sakyti, kad būtent tremtis ir pokario metai nulėmė ir mano būdą, ir tolesnį gyvenimą. Užgrūdino, sustiprino, išmokė gyventi savarankiškai, daug ir atkakliai dirbti.

Kai mūsų šeimą išvežė, man buvo penkeri, seserims – treji ir septyneri metai. Tėvas buvo nuteistas ir kalėjo lageriuose atskirai nuo mūsų su mama. Ilgą laiką gyvenau pas Tėvo gimines.  Taip sutapo, kad Tėvas grįžo, ir tuo pačiu metu mūsų kursas parvyko iš Kazachstano: anuomet visas mūsų antrasis medikų kursas buvo „mobilizuotas“ žemės ūkio darbams. Tada pirmą kartą po 16 metų pamačiau savo Tėvą.

Manau, jei nebūtų buvę tremties, turbūt nebūtų tų šešių dešimtmečių Universitete. Man tremtis buvo tas pamatas, padėjęs kabintis už gyvenimo. Žmonėms, kurių artimieji buvo tremtyje, buvo visaip trukdoma ir aukštąjį mokslą baigti, ir karjeros siekti. Laimei, visada buvo ir kitokių – padėjusių, parėmusių. Mane priglaudė vaistininkas, rėmęs ir mano tėvo medicinos studijas. Kad įstojau studijuoti medicinos – iki šiol esu dėkingas tuomečiam KMI rektoriui profesoriui Zigmui Januškevičiui.

Devyniasdešimties metų jubiliejus savaime provokuoja beveik medicininį klausimą: koks yra Jūsų geros fizinės, intelektinės ir dvasinės būklės „receptas“?

Reikia nesustoti dirbti ir domėtis. Kūnui reikia fizinio krūvio, protui – veiklos. Svarbu judėti, skaityti knygas, išlaikyti smalsumą. Kai žmogus nustoja kuo nors domėtis, jis vis mažiau naudojasi ir savo gebėjimais.

Labai svarbu jaustis reikalingam. Universitete vis dar esu paprašomas konsultacijos, bendrauju su kolegomis. Anatomijos katedroje vis dar jaučiuosi ir bendradarbis, ir mokinys. Reikia mokėti prisitaikyti prie aplinkos, nesureikšminti savęs, likti atviram viskam, ko gali išmokti iš kitų.

Judėti padeda ir kasdienis gyvenimas. Turiu sodybą, sklypą – reikia tvarkytis, prižiūrėti veją.  Šunys yra mano keturkojai kineziterapeutai: jie nežiūri į mano amžių ir kasdien verčia pajudėti.

Biografijos ir profesinio kelio faktai

Gydytojas anatomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius emeritas Rimvydas Stasys Stropus gimė 1936 m. spalio 16 d. Kretingoje.

Profesoriaus mokslinės veiklos ašis –periferinės nervų sistemos ir širdies anatomijos bei neuromorfologijos tyrimai. Pirmasis Lietuvoje histocheminiais ir morfometriniais metodais pradėjo sistemiškai tirti žmogaus širdies autonominę inervaciją, jos kitimą žmogui senstant ir sergant išemine širdies liga. Su bendradarbiais išplėtojo širdies neuromorfologijos tyrimų mokyklą. Profesoriui priskiriama apie 150 mokslinių publikacijų.

Kelių „Žmogaus anatomijos“ vadovėlių autorius ir bendraautoris, parašė „Žmogaus judėjimo anatomiją“. 2020 m. kartu su LSMU, VU ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkais išleido „Anatomijos vardyną“.

LSMU Anatomijos instituto kolektyvas sveikina profesorių emeritą Rimvydą Stasį Stropų 90-ojo jubiliejaus proga

LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos instituto darbuotojai nuoširdžiai sveikina profesorių emeritą, habilituotą medicinos mokslų daktarą, gydytoją anatomą Rimvydą Stasį Stropų garbingo 90-ojo jubiliejaus proga.

Mielas Profesoriau,

nuoširdžiai dėkojame Jums už visokeriopą pagalbą, palaikymą ir įkvėpimą daugelio mūsų moksliniame ir pedagoginiame kelyje. Esame dėkingi už Jūsų reikšmingą indėlį į anatomijos mokslą, gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų rengimą, taip pat už įkurtą neuromorfologinių mokslų tyrimų mokyklą, tapusią svarbiu pagrindu tolesnei šios srities plėtrai.

Linkime Jums neblėstančios energijos, aštraus proto, šviesių dienų, geros nuotaikos ir, svarbiausia, stiprios sveikatos. Tegul kiekviena diena būna kupina šilumos, artimųjų dėmesio, prasmingų akimirkų ir nuoširdaus džiaugsmo.

Su gražiu jubiliejumi!

LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos instituto darbuotojai

Galerija

Žiūrėti visas nuotraukas

The post Profesorius Rimvydas Stropus: „Anatomijos katedroje vis dar jaučiuosi ir bendradarbis, ir mokinys“ appeared first on LSMU.

Antrajame pastato aukšte įrengta 19 gyvenamųjų vietų, virtuvėlė, sanitarinės patalpos. Pirmajame yra auditorija bei patalpos trumpam atvykstantiems studentams. Bendrabutis pritaikytas žmonėms su negalia.

Pasak instituto direktoriaus dr. Artūro Šiukščiaus, ilgokai nenaudojamas stovėjęs pastatas maždaug prieš penkerius metus pradėtas tvarkyti kapitaliai: sutvarkytas pastato fasadas, pamatai, stogas ir lauko inžineriniai tinklai. O per pastaruosius dvejus metus visiškai įrengtos ir baldais apstatytos vidaus patalpos – pastarieji darbai kainavo apie 811 tūkst. eurų.

Bendrabutis skirtas į institutą atvykstantiems doktorantams, Gyvūnų mokslų ir Veterinarijos fakultetų bei kitiems universiteto studentams, kurių veikla susijusi su gyvūnais.Turėdami patogias sąlygas apsistoti, jie galės ilgiau praktikuotis instituto mokomosiose bazėse, kuriose laikomi žirgai, avys, ožkos, kiaulės ir naminiai paukščiai. Atnaujintame bendrabutyje taip pat galės apsistoti specialistų tobulinimosi kursų dalyviai ir mokslininkai iš kitų Lietuvos bei užsienio universitetų, vykdantys bendrus projektus ar dalyvaujantys renginiuose.

Dėl apgyvendinimo bendrabutyje kreiptis į Rasą Bazevičiūtę el. p. rasa.bazeviciute@lsmu.lt arba tel. +37064037091.

Galerija

Žiūrėti visas nuotraukas

Žiūrėti visas nuotraukas

Žiūrėti visas nuotraukas

The post Baisogaloje atnaujintas bendrabutis jau laukia studentų, doktorantų ir svečių appeared first on LSMU.

Centriniuose VA rūmuose atidengta atminimo lenta, skirta aštuoniems 1936 m. sudarytos Veterinarijos akademijos laikinosios tarybos nariams – žmonėms, padėjusiems teisinius, akademinius ir organizacinius būsimosios aukštosios mokyklos pamatus.

Šiemet 90-metį žymi ir ilgametis Veterinarijos akademijos simbolis – Vyčio žirgo skulptūra.

Nuo kūrėjų idėjos iki tarptautinio mokslo

Veterinarijos akademijos ir Universiteto bendruomenę sveikino LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis, VA kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Juozas Olekas, į jubiliejines iškilmes susirinko Vyriausybės, savivaldos atstovai, Universiteto bendruomenės nariai, mokslo ir verslo partneriai.

Sveikindamas Veterinarijos akademiją su garbiu jubiliejumi, LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis pabrėžė jos istorinio kelio reikšmę, aptarė Veterinarijos akademijos augimo perspektyvas, išskyrė „vienos sveikatos“ koncepciją, kuri sieja žmogaus, gyvūnų ir aplinkos sveikatą.

„Gyvybiniai procesai daugeliu atvejų yra universalūs. Naujos infekcijos, ekonominės jų pasekmės reikalauja glaudaus medikų, veterinarijos specialistų ir mokslininkų bendradarbiavimo“, – glaudų ryšį tarp abiejų universiteto akademijų akcentavo rektorius.

Taip pat prof. Rimantas Benetis paminėjo dirbtinio intelekto ir kitų naujų technologijų įtaką studijoms bei specialistų karjeroms, pasidžiaugė nacionalinių ir tarptautinių mokslo projektų plėtra. LSMU rektoriaus teigimu, Veterinarijos akademijai jau būtų metas kurti savo biotechnologijų centro viziją.

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Juozas Olekas Veterinarijos akademijos 90-metį pavadino proga įvertinti reikšmingą jos nueitą kelią ir indėlį į Lietuvos mokslą. Jis pabrėžė, kad šiandien Veterinarijos akademijos misija peržengia vien gyvūnų sveikatos ribas: globaliame pasaulyje žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikata yra glaudžiai susijusi. Todėl, pasak J. Oleko, svarbu puoselėti mokslo, studijų ir klinikinės praktikos vienovę bei akademinės bendruomenės ir politikų bendradarbiavimą sprendžiant naujus iššūkius.

Žinios, kurios tarnauja visuomenei

„Devyniasdešimt metų – tai ilgas ir prasmingas kelias, kurį kūrė daugybė Veterinarijos akademijos kartų. Kiekviena jų paliko savo pėdsaką – žmonėse, moksle, studijose, profesinėse tradicijose ir pačioje Akademijos dvasioje.

Per šiuos dešimtmečius Akademija keitėsi, augo ir modernėjo, tačiau jos esmė išliko nepakitusi: žiniomis, mokslu ir profesionalumu prisidėti prie gyvūnų sveikatos, visuomenės gerovės ir saugaus maisto užtikrinimo.

Šiandien mums tenka ne tik prisiminti ir įvertinti tai, kas buvo sukurta, bet ir atsakyti į klausimą, kokią LSMU Veterinarijos akademiją norime matyti ateityje. Mūsų stiprybė – gebėjimas išsaugoti tai, kas vertingiausia, ir kartu nebijoti pokyčių: diegti naujas technologijas, stiprinti mokslą, studijų kokybę, tarptautiškumą ir ryšį su visuomene. Tikiu, kad didžiausia LSMU Veterinarijos akademijos vertė ir ateityje bus žmonės – jų kompetencija, atsakomybė ir noras kurti“, – kalbėjo LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas.

Iškilmes vainikavo muzikinė programa. Susirinkusiesiems koncertavo atlikėja Jurga Šeduikytė, šiemet veiklos 80-metį minintis tautinių šokių kolektyvas „Džigūnas“, skambėjo akademinis himnas „Gaudeamus igitur“.

Asmenybės, klojusios Akademijos pamatus

LSMU Veterinarijos akademijos muziejaus vadovė Lina Baršauskienė pranešime „Veterinarijos akademijos laikinoji taryba – aštuonios asmenybės“ priminė Veterinarijos akademijos steigimo aplinkybes ir žmones, kuriems teko atsakomybė sukurti naują aukštąją mokyklą.

1936 m. priėmus Veterinarijos akademijos steigimo įstatymą, buvo sudaryta Veterinarijos akademijos laikinoji taryba. Ji rengė Akademijos statutą ir studijų programas, telkė dėstytojus, formavo institucijos struktūrą ir rūpinosi mokymo baze. Tarybai vadovavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Veterinarijos departamento direktorius Stasys Jankauskas, sekretoriumi buvo Vincas Katelė. Tarybos nariai – prof. Konradas Juozas Aleksa, dr. Kostas Kanauka, prof. Vladas Lašas, Kazys Miknevičius, dr. Juozas Mykolas Užupis ir dr. Juozas Žemaitis.

1936 m. rugsėjo 19 d. Veterinarijos akademija buvo iškilmingai atidaryta Kaune. Pirmaisiais metais joje studijas pradėjo 16 studentų ir 9 laisvieji klausytojai. Akademijos įkūrimas tapo svarbiu postūmiu Lietuvos veterinarijos, gyvulininkystės, gyvūnų užkrečiamųjų ligų diagnostikos ir prevencijos, maisto saugos bei specialistų rengimo raidai.

Istorinis sprendimas ir naujos galimybės

2010 m. Kauno medicinos universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai susijungus į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, dvi lygiateisės akademijos – Medicinos ir Veterinarijos – sutelkė kompetencijas vienoje didžiausių sveikatos, žemės ūkio ir veterinarijos mokslų specialistus rengiančių aukštųjų mokyklų Lietuvoje.

Susijungimas išplėtė tarptautinių ir tarpdalykinių studijų bei mokslo tyrimų galimybes, sustiprino žmogaus ir gyvūnų sveikatos, maisto saugos, biologijos ir biotechnologijų mokslų sąsajas. Bendra universiteto struktūra suteikė sąlygas konsoliduoti mokslinį potencialą, modernizuoti infrastruktūrą, rengti bendrus nacionalinius ir tarptautinius projektus, plėtoti „vienos sveikatos“ koncepciją.

Naują kokybinį lygmenį pasiekė ir VA mokslo veikla: pelnyta Lietuvos mokslo premija (2013), šeši VA mokslininkai yra tapę Lietuvos mokslų akademijos tikraisiais nariais, trys – Jaunosios akademijos nariais.

Palankiai LSMU žemės ūkio mokslų potencialą įvertino ir tarptautiniai ekspertai. Lietuvos mokslo tarybos 2023 m. palyginamajame 2018–2022 m. mokslo veiklos vertinime LSMU veterinarijos mokslų veikla apibūdinta kaip atpažįstama tarptautiniu mastu, o gyvūnų mokslų – kaip labai gera.

Vienintelė Lietuvoje

LSMU Veterinarijos akademija yra vienintelė Lietuvoje aukštoji mokykla, rengianti veterinarijos gydytojus. Veterinarinės medicinos studijų programa turi tarptautinę Europos universitetinių veterinarijos mokyklų asociacijos (EAEVE) akreditaciją, o absolventų kvalifikacija pripažįstama Europoje.

Veterinarijos akademiją sudaro Veterinarijos ir Gyvūnų mokslų fakultetai, Gyvulininkystės institutas, Mikrobiologijos ir virusologijos institutas, L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika ir Stambiųjų gyvūnų klinika. Akademijoje vykdomos veterinarinės medicinos, maisto mokslo, maisto saugos, gyvūnų mokslo, gyvūno ir žmogaus sąveikos studijos, plėtojami tarptautiniai moksliniai tyrimai.

Galerija

Žiūrėti visas nuotraukas

Žiūrėti visas nuotraukas

Žiūrėti visas nuotraukas

Žiūrėti visas nuotraukas

The post LSMU Veterinarijos akademijai – 90: pagarba steigėjams ir žvilgsnis į ateitį appeared first on LSMU.

Dvylikametis Justas, poroje su Vengrijos atstovu Oliver Bence Schmidt, įveikė stipriausias varžovų poras ir tapo pasaulio čempionu. Tai istorinis pasiekimas – pirmasis toks aukštas Lietuvos sportininko rezultatas paplūdimio teniso pasaulio čempionate.

Justas paplūdimio tenisą aktyviai treniruojasi ir atstovauja Lietuvai tarptautinėse varžybose. Jau netrukus jo laukia dar vienas svarbus startas – U-14 Europos paplūdimio teniso čempionatas Graikijoje. Didžiuojamės Justo pasiekimu ir linkime sėkmės būsimuose startuose!

Galerija

Žiūrėti visas nuotraukas

The post LSMU gimnazijos  mokinys Justas Rašinskas – pasaulio čempionas appeared first on LSMU.

Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją, privalo per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie IS „PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija 2026 m. rudens semestras). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją.

Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Daugiau informacijos apie socialines stipendijas rasite ČIA.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atsakingas asmuo už socialinių stipendijų administravimą: Studentų reikalų tarnybos Socialinės gerovės koordinatorė Vitalija Skipskienė, tel.: +(370) 659 71671, el. paštas: vitalija.skipskiene@lsmu.lt

The post Valstybinis studijų fondas kviečia studentus pildyti paraiškas socialinėms stipendijoms gauti 2026 m. rudens semestrą appeared first on LSMU.

Įvadinę savaitę organizavo Studentų reikalų tarnyba kartu su Studentų atstovybe. Tris dienas trukusi programa apėmė ne tik praktinę informaciją apie studijų procesą, bet ir susitikimus fakultetuose bei neformalias veiklas, suteikusias pirmakursiams galimybę geriau pažinti Universitetą ir vieniems kitus.

Pirmoji diena – svarbiausia informacija sėkmingam studijų startui

Rugpjūčio 31 d. vykę Įvadinės savaitės renginiai buvo suskirstyti į tris srautus – du iš jų buvo skirti lietuvių, o vienas – užsienio studentams.

Renginio turinys buvo rengiamas atsižvelgiant ir į pačių pirmakursių lūkesčius. Dar prieš Įvadinę savaitę būsimieji studentai turėjo galimybę iš anksto pateikti jiems rūpimus klausimus. Pagal juos buvo formuojamas ir pristatymų turinys, todėl renginio metu daug dėmesio skirta būtent toms temoms, kurios aktualiausios studijas pradedantiems studentams.

Pirmakursiai susipažino su Studentų reikalų tarnyba, jos veiklomis ir studentams teikiamomis paslaugomis. Studentams buvo pristatyta, kur ir kokiais klausimais jie gali kreiptis studijų metu, kokios pagalbos ir galimybės jiems yra prieinamos Universitete.

Svarbi pirmosios dienos dalis buvo skirta praktinei informacijai, reikalingai sklandžiam studijų startui. LSMU Studijų centro atstovai supažindino studentus su studijų organizavimu ir aktualiausiais studijų proceso klausimais. Pirmakursiai daugiau sužinojo apie studijų tvarkaraščius, atostogas bei kitus svarbius studijų aspektus.

Informacinių technologijų centro atstovai pristatė Universitete naudojamas informacines sistemas ir skaitmeninius įrankius, su kuriais studentai susidurs jau nuo pirmųjų studijų dienų. Pateikta informacija padėjo pirmakursiams geriau pasiruošti kasdieniam studijų procesui ir sužinoti, kur ieškoti reikalingos informacijos bei pagalbos.

Dienos pabaigoje – laikas susipažinti ir pabūti kartu

Po informatyvios pirmosios dienos pirmakursių laukė neformali Įvadinės savaitės programos dalis. Vakare Veterinarijos akademijos kiemelyje surengtas pirmakursiams skirtas renginys tapo pirmosios dienos uždarymu ir proga naują studijų etapą pradėti neformalioje aplinkoje.

Vakaro metu skambėjo DJ muzika, studentai galėjo mėgautis maisto degustacijomis bei vaišintis maisto vagonėlyje siūlomais patiekalais. Tai buvo puiki proga ne tik atsikvėpti po intensyvios dienos, bet ir pabendrauti, susipažinti su būsimais bendrakursiais bei kitais LSMU bendruomenės nariais.

Po dienos, kupinos naujos ir svarbios informacijos, vakaro renginys leido atsipalaiduoti, užmegzti pirmąsias pažintis ir pajusti studentišką LSMU bendruomenės atmosferą.

Rugsėjo 1-ąją – pirmoji artimesnė pažintis su fakultetais

Rugsėjo 1-ąją, po oficialių Mokslo ir žinių dienos renginių, Įvadinės savaitės programa persikėlė į fakultetus. Čia pirmakursiai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su savo fakultetu, jo aplinka ir atstovais bei gauti konkrečiai jų studijoms aktualios informacijos.

Susitikimai fakultetuose tapo dar vienu svarbiu žingsniu pradedant studijas – studentai galėjo geriau pažinti žmones, kuriuos sutiks studijų metu, sužinoti daugiau apie savo fakulteto gyvenimą ir pasiruošti artėjančiai studijų pradžiai.

Šią dieną pirmakursių laukė ir dar viena staigmena – kiekvienas jų atsiėmė specialiai studijų pradžiai paruoštą pirmakursio paketą. Jį sudarė būsimiems sveikatos mokslų specialistams svarbus medicininis chalatas bei LSMU kuprinė.

Tuo Universiteto dovanos pirmakursiams nesibaigė, šiais metais Lietuvos studento pažymėjimą (LSP) visiems LSMU pirmojo kurso studentams finansavo Universitetas. Taip siekta pasirūpinti, kad kiekvienas naujas LSMU studentas jau nuo studijų pradžios turėtų vieną svarbiausių studento statusą patvirtinančių dokumentų.

Įvadinę savaitę užbaigė Studentų atstovybė

Rugsėjo 2 d. Įvadinės savaitės renginius užbaigė LSMU Studentų atstovybė. Jos atstovai pirmakursiams pristatė aktualią informaciją apie studentišką gyvenimą, Studentų atstovybės veiklą bei galimybes įsitraukti į Universiteto bendruomenę.

Šis susitikimas simboliškai užbaigė tris dienas trukusią pirmąją LSMU Įvadinę savaitę. Per ją pirmakursiai ne tik gavo praktinių žinių, reikalingų sėkmingam studijų startui, bet ir susipažino su Universiteto padaliniais, savo fakultetais, Studentų atstovybe bei būsimais bendrakursiais.

Pirmą kartą LSMU surengta Įvadinė savaitė apjungė tai, kas svarbiausia žengiant pirmuosius žingsnius Universitete – aiškią ir praktišką informaciją, atsakymus į studentams rūpimus klausimus, pažintį su akademine aplinka ir galimybę nuo pat pirmųjų dienų tapti LSMU bendruomenės dalimi.

Nuo pirmųjų klausimų apie tvarkaraščius ir studijų organizavimą iki pirmojo medicininio chalato, studentiškos kuprinės, LSP ir naujų pažinčių – Įvadinė savaitė pirmakursiams tapo simboline naujo gyvenimo etapo pradžia.

The post LSMU pirmakursiams – pirmą kartą surengta Įvadinė savaitė appeared first on LSMU.

Kviečiame LSMU bendruomenę ir jų šeimos narius vykti kartu LSMU autobusu iš Kauno. Tikslus autobuso išvykimo laikas ir vieta užsiregistravusiems dalyviams bus patikslinta artėjant renginiui. Prašome kiekvieną norintį vykti registruoti atskirai.

Registracija vykti autobusu: ČIA.

Festivalio dieną, rugpjūčio 29 d. 11:00 val., LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas kvies į diskusiją „Ar dirbtinis intelektas taps mūsų gydytoju?“ – pokalbį apie sveikatą, santykius ir vienišumą dirbtinio intelekto eroje.

Ar dirbtinis intelektas gali tapti mūsų gydytoju? Kokį poveikį jis daro sveikatos priežiūrai, gydytojo ir paciento santykiui bei mūsų savijautai? Ar technologijos gali padėti mažinti vienišumą, o gal priešingai – jį stiprina?

Festivalio programoje ir daugiau diskusijų, kuriose, kitų organizacijų kvietimu, dalyvaus LSMU bendruomenės atstovai. Tad kviečiame ne tik apsilankyti LSMU organizuojamoje diskusijoje, bet ir praleisti dieną festivalyje, išgirsti kolegas bei įsitraukti į kitas aktualias diskusijas.

Susitikime festivalyje ir kartu atstovaukime LSMU bendruomenei!

Visa festivalio programa: ČIA.

Festivalio žemėlapis: ČIA.

The post Diskusijų festivalis „Būtent!“: kviečiame LSMU bendruomenę vykti kartu autobusu appeared first on LSMU.