DSpace-CRIS 7

Pinkevičienė P. Neatlikti arba uždelsti infekcijų kontrolės slaugos veiksmai ir jų sąsajos su slaugytojų darbo aplinka bei komandiniu darbu, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė prof. Olga Riklikienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika – Kaunas, 2024; 71 p. Darbo tikslas: Nustatyti neatliktus arba uždelstus infekcijų kontrolės slaugos veiksmus ir jų sąsajas su slaugytojų darbo aplinka bei komandiniu darbu. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti neatliktų arba uždelstų infekcijų kontrolės slaugos veiksmų priežastis ir apimtis Kauno apskrities rajonų ligoninėse. 2. Ištirti slaugytojų darbo aplinką ir komandinio darbo ypatumus. 3. Nustatyti neatliktų arba uždelstų infekcijų kontrolės slaugos veiksmų sąsajas su slaugytojų darbo aplinka ir komandinio darbo ypatumais. Metodika: kiekybinis tyrimas atliktas nuo 2023-12-04 iki 2024-03-15. Tyrimo vieta - Kauno apskrities rajoninės ligoninės (N=5). Tyrime dalyvavo 174 slaugytojai. Tyrimui naudota Neatliktų arba uždelstų infekcijų kontrolės slaugos veiksmų anketa (Henderson, Blackman, Willis & Roderick, 2020), Slaugytojų darbo aplinkos skalė (Lake, 2002) ir Slaugos personalo komandinio darbo anketa ( Kalisch, Lee, & Salas, 2010). Ryšio stiprumas vertinamas, atsižvelgiant į koreliacijos koeficiento reikšmės dydį: jei r yra nuo 0-|≤0,3|, laikyta, kad ryšys silpnas, nuo |>0,3|-|≤0,7| – ryšys vidutinio stiprumo, nuo |>0,7|-|1| – ryšys stiprus. Reikšmingumo lygmuo α=0,05. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. 2023-BEC2-123. Rezultatai: Nustatyta, kad dažniausiai neatliekamas arba uždelsiamas yra visų naujai priimtų pacientų tikrinimas dėl meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko nešiojimo (3,08 balo), pacientų skatinimas ir pagalba atliekant rankų higieną, pasinaudojus antele arba basonu lovoje (2,98 balo), paciento burnos priežiūra ir dantų valymas bent kartą per dieną (2,76 balo). Respondentai identifikavo priežastis, kurios skatina neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus, tyrimas atskleidė, kad dažniausiai infekcijų kontrolės slaugos veiksmai neatliekami ar uždelsiami dėl Organizacinių veiksnių (2,08 balo) bei Aplinkos veiksnių (2,04 balo). Respondentų nuomone, didžiausią įtaką darbo aplinkai darė kolegialūs slaugytojų ir gydytojų santykiai (3,29 balo). Slaugytojų komandinio darbo efektyvumui turi įtakos komandos narių pareigos (3,44 balo), pasitikėjimas komandos nariais (3,13 balo), komandos narių pagalba (2,94 balo). Neatliktų arba uždelstų infekcijų kontrolės slaugos veiksmų, slaugytojų darbo aplinkos ir komandinio darbo sąsajos atskleidė, kad dažniau neatliekami arba uždelsiami infekcijų kontrolės slaugos veiksmai susiję su nepalankia slaugytojų darbo aplinka bei neefektyviu komandiniu darbu. Išvados: Visų naujai priimtų pacientų tikrinimas dėl meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko nešiojimo, pacientų rankų higienos skatinimas ar pagalba jai atlikti ir paciento burnos priežiūra yra dažniausiai neatliekami arba uždelsiami infekcijų kontrolės slaugos veiksmai Kauno apskrities rajoninėse ligoninėse. Dauguma slaugytojų svarbiausiu darbo aplinkos veiksniu laikė kolegialius slaugytojų ir gydytojų santykius, todėl norint pagerinti slaugytojų komandinio darbo efektyvumą reikėtų stiprinti ryšius tarp kolegų, skatinti pasitikėjimą ir tarpusavio pagalbą.

Paulina Mozurevičiūtė. Kraujo paėmimo procedūros atlikimo analizė ir tobulinimo galimybės taikant Lean metodiką. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Dr. Loreta Marmienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 60 psl. be priedų.
Tyrimo tikslas - įvertinti Lean metodikos taikymo galimybes kraujo paėmimo procedūros standartizavimui Z sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti pagrindines kraujo paėmimo procedūros atlikimo problemas.
2. Išanalizuoti Lean metodikos taikymo privalumus kraujo procedūros atlikimo procese.
3. Palyginti kraujo paėmimo procedūros procesus dviejuose Z sveikatos priežiūros įstaigos padaliniuose. Metodika: Tyrimas atliktas 2024 metų lapkričio mėnesį, Z ligoninės dviejuose padaliniuose. Tyrimui pasirinkti tiesioginio stebėjimo ir pusiau struktūruotų interviu metodai, siekiant išsamiai išanalizuoti kraujo paėmimo procedūrą taikant “Lean” metodiką. Tiriamieji: Z ligoninės padaliniuose X ir Y buvo apklausta 7 procedūrų kabinete dirbančios slaugytojos ir stebėta 100 kraujo paėmimo procedūrų. Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu nustatyta, kad nors Lean metodika buvo įdiegta abiejuose Z sveikatos priežiūros įstaigos padaliniuose, jos praktinis taikymas ir efektyvumas skyrėsi. X padalinyje procesai buvo labiau standartizuoti, o kraujo paėmimo procedūros trukmė buvo labiau prognozuojama. Tačiau pasiruošimo procedūrai laikas buvo ilgesnis dėl papildomų veiksmų, susijusių su dokumentų apdorojimu ir neoptimizuota brūkšninių kodų sistema. Y padalinyje Lean metodika buvo taikoma labiau struktūriškai, kas leido sumažinti pridėtinės vertės nekuriančių veiksmų skaičių, tačiau procedūros trukmė buvo mažiau pastovi dėl standartizacijos stokos ir organizacinių skirtumų. Vidutinis pasiruošimo ir procedūros laikas Y padalinyje buvo ilgesnis nei X padalinyje, tačiau Lean sistemos pritaikymas padėjo identifikuoti pagrindinius tobulinimo poreikius. Tiek X, tiek Y padaliniuose slaugytojos akcentavo technologinių sprendimų tobulinimo būtinybę, siekiant sumažinti jų darbo krūvį ir padidinti pacientų pasiruošimo proceso efektyvumą.

Marija Dulskytė. Elektroninių sveikatos priežiūros sistemų reikšmė slaugytojų darbo efektyvumui. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - prof. dr. Aurelija Blaževičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 77 p. Tikslas: įvertinti elektroninių sveikatos priežiūros sistemų reikšmę slaugytojų darbo efektyvumui. Uždaviniai: 1) Išanalizuoti ir palyginti taikomų elektroninių sistemų poveikį slaugytojų, dirbančių valstybiniuose ir privačiuose sveikatos priežiūros centruose. 2) Įvertinti slaugytojų patirtis naudojantis elektroninėmis sveikatos priežiūros sistemomis. 3) Įvertinti slaugytojų patirtis diegiant slaugos elektroninę dokumentaciją. Tyrimo metodika. Dalyvauti tyrime buvo pakviesti slaugytojai. Tyrime dalyvavo 20 respondentų, dauguma tyrimo dalyvių buvo moterys (n=14, 70 proc.), vyrai sudarė 30 proc. (n=6). Iš visų respondentų 13 (65 proc.) buvo dirbantys LSMUL Kauno klinikų stacionaro skyriuose, o 7 (35 proc.) dirbo UAB „Bioklinika“. Tiriamieji buvo atrinkti “sniego gniūžtės” atrankos būdu. Visi tyrimo dalyviai sutiko dalyvauti tyrime ir pasirašė raštiškus sutikimus bei buvo informuoti apie galimybę, kad bet kuriuo metu gali pasitraukti iš tyrimo. Pusiau struktūruoti interviu buvo vykdomi 2024 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais. Interviu įrašai buvo transkribuoti, bendra pokalbių trukmė 4 valandos, 12 minučių. Gauti 27 puslapiai transkribuoto teksto. Gauti duomenys apdoroti taikant kokybinę turinio analizę. Tiriamieji - bendrosios praktikos slaugytojo licenciją turintys slaugytojai. Darbo rezultatai ir išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad elektroninės sveikatos priežiūros sistemos turi teigiamą poveikį slaugytojų darbo efektyvumui tiek valstybiniuose, tiek privačiuose sveikatos priežiūros sektoriuose. Nustatyta, kad viešųjų gydymo įstaigų slaugos praktikos specialistai dažniau įtraukia pacientus į sveikatos priežiūros procesus, naudojant elektronines sveikatos priežiūros sistemas. Abiejuose gydymo sektoriuose dirbantys slaugytojai nurodė susiduriantys su elektroninės sveikatos priežiūros sistemos techniniais trikdžiais, kurių pašalinimas atima laiką, skirtą skubių sprendimų priėmimui bei slaugytojų skaitmeninio raštingumo stoka. Visi tyrime dalyvavę slaugytojai paminėjo naudojamų elektroninių sveikatos priežiūros sistemų tobulinimo reikalingumą. Atsakymų analizė parodė, kad elektroninės sveikatos priežiūros sistemos padeda pagerinti pacientų informacijos valdymą bei bendradarbiavimą tarp įvairių sveikatos priežiūros specialistų, o darbe naudojama elektroninė sveikatos priežiūros dokumentacija leidžia slaugytojams lengviau stebėti pacientų gydymo istoriją, informaciją apie vartojamus vaistus bei atliktus tyrimus, kas gerina darbo efektyvumą bei pacientų duomenų saugumą.

Šiame baigiamajame darbe nagrinėjami veiksniai lemiantys sveikatai palankių maisto produktų pasirinkimą. Sveikatai palanki mityba yra neatsiejama nuo geros žmonių fizinės ir emocinės būsenos. Tai tokia mityba, kurioje vyrauja daugiau daržovių, vaisių, šviežių maisto produktų, kuriuose nėra pridėtinio cukraus, transriebalų, dažiklių. Sveikatai palankių maisto produktų pasirinkimas yra itin aktualus šiandienos visuomenėje dėl noro rūpintis sveikatai palankia gyvensena, didėjančios sveikatos sąmoningumo ir maisto pramonės įtakos. Vis daugiau žmonių supranta, kad sveikatai palankus maistas yra neatsiejamas nuo žmogaus gerovės ir sveikatos. Darbo tikslas – išanalizuoti skirtingų grupių veiksnius lemiančius maisto produktų pasirinkimą. Tyrimo metu atlikta mokslinės literatūros analizė, sisteminis interpretavimas ir anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai: Sveikatai palankių maisto produktų pasirinkimą lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių, tokių kaip individualūs skirtumai (išsilavinimas, lytis, amžius), socialinė aplinka (draugų, tėvų įtaka), praktiniai aspektai, tokie kaip produkto kaina, jo sudėtis ir prieinamumas. Vaikų ir suaugusiųjų juslinių savybių pasirinkimai gali ženkliai skirtis, nes jų požiūris į maistą yra formuojamas pagal skirtingus veiksnius.

„Kardiologijos pagrindai studentams “ apima širdies ir kraujagyslių ligų sindrominę diagnostiką, paciento ištyrimo metodiką, kardiologijoje vartojamų vaistų klinikinę farmakologiją, vaizdinius tyrimo metodus, taip pat atskirų širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką bei gydymą. Jis skirtas medicinos specialybės studentų, taip pat kardiologijos ir kitų vidaus ligų specialybių gydytojų rezidentų mokymui, vidaus ligų, skubiosios pagalbos gydytojų, gydytojų kardiologų bei kitų specialybių gydytojų kvalifikacijos kėlimui.

Mokomoji knyga skirta pirmojo kurso Veterinarinės medicinos studentams, studijuojantiems „Atramos ir judėjimo“ modulį. Osteologija – mokslas apie kaulus – sudaro didelę šio modulio dalį. Šia mokomąja knyga galės naudotis ir studentai, studijuojantys modulio „Gyvybės mokslai – 1“ bendrosios anatomijos dalį. Knyga taip pat bus naudinga aukštesniojo kurso studentams, studijuojantiems chirurgijos ir ortopedijos studijų dalykus, žemės ūkio srities magistrantams bei doktorantams, veterinarijos gydytojams. Veterinarinės anatomijos literatūros studijoms lietuvių kalba labai trūksta, o vos keli išleisti vadovėliai mena praeitą šimtmetį. Manome, kad šis leidinys atitiks šiuolaikinės veterinarinės medicinos poreikius savo turiniu, struktūra bei iliustracijomis ir padės studentams geriau įsisavinti veterinarinės osteologijos žinias. Šiame naujame leidinyje išsamiai apžvelgta mėsėdžių griaučių struktūra, kuri iki šiol nebuvo labai akcentuojama, tačiau laikui bėgant tapo viena aktualiausių ir labiausiai tiriamų sričių veterinarinėje praktikoje. Studentams osteologija yra vienas pirmųjų prisilietimų prie veterinarinės anatomijos mokslo, todėl svarbu užtikrinti, kad šis įspūdis neišblėstų ir motyvuotų toliau semtis anatomijos žinių. Knygoje pateikiama išsami ašinių ir pridėtinių griaučių anatominė sandara, nagrinėjami visų aktualiausių naminių gyvūnų – atrajotojų (galvijų, avių, ožkų), arklių, kiaulių, mėsėdžių (šunų ir kačių) rūšiniai skirtumai. Knyga gausiai iliustruota geros kokybės nuotraukomis, kurių didžioji dalis yra nufotografuota pačių autorių. Pateikiami anatomijos terminai (lietuvių ir lotynų kalbomis) suderinti su „Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminų žodynu“ (2013).

[...]. Tyrimo tikslas. Nustatyti neurosonografinių galvos ir kaklo arterijų parametrų vertę prognozuojant demenciją lengvą kognityvinį sutrikimą turintiems pacientams. Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų demografines ir klinikines charakteristikas ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 2. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų ekstrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 3. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų intrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 4. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų sienelių parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 5. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų aterosklerozinius požymius ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 6. Įvertinti bendrą tiriamųjų demografinių ir klinikinių charakteristikų bei neurosonografinių parametrų diagnostinę reikšmę prognozuojant progresavimą iš lengvo kognityvinio sutrikimo į demenciją. [...].