Recent Additions
Prognostic value of 6-minute walking test for early prediction of doxorubicin induced cardiotoxicityPublicationconference poster not in proceedings2023-08-25BACKGROUND/OBJECTIVES: The 6-minute walking test (6MWT) is an easily performed, widely available and well-tolerated test for assessing the functional capacity of patients with HF in everyday clinical practice. The measurement properties of the 6MWT, such as reliability and validity, have been studied in patients with chronic heart failure, coronary artery disease, and cancer. However, little is currently known about the 6MWT and cardiotoxicity. The study was aimed at assessing the incidence of cancer therapy-related cardiovascular toxicity, identified the role of 6MWT as early predictor of early onset cardiotoxicity. METHODS: We performed a prospective study of 85 patients with breast cancer, treated with doxorubicin-based chemotherapy in the Department of Oncology and Hematology. 2D echocardiography and speckle tracking echocardiography were performed before anticancer treatment was started and after the treatment. We defined anthracycline-induced subclinical cardiotoxicity if a decline in global longitudinal strain (GLS) by >15% from baseline was observed and based on that patients were divided into two groups– patients with subclinical cardiotoxicity and patients without subclinical cardiotoxicity. The 6MWT was developed by the American Thoracic Society comprehensive guidelines. The 6MWT was performed in a long straight hospital corridor, over a 30-m distance. Statistical analysis was performed with „IBM SPSS statistics 27.0" program. Statistical significance level p<0.05. RESULTS: In the study population statistically significant GLS reduction was detected before and after the anticancer treatment (-21±0.53 vs. -18.1± 1.18, p<0.01). Of 85 women (mean age, 54.5 (9.3) years) subclinical left ventricle dysfunction was identified in 51 (60%). We found a significant negative correlation between baseline 6MWT and cardiotoxicity (r=0.3 and p=0.02). The baseline 6MWT results were significantly lower among patients with subclinical cardiotoxicity (494.3 ± 40.5 m vs 629.8 ± 60.1 m, p<0.001). The diagnostic validity of 6 MWT as a cardiotoxicity biomarker was evaluated using the non-parametric ROC curve (Pic. 1). We obtained an optimal cut-off point of 6MWT of ≤540m. (AUC=0.98; p < 0.001). CONCLUSIONS: Baseline 6MWT may be used as independed prognostic predictor of subclinical anthracycline-induced cardiotoxicity.1 - research articlePlantsTanacetum parthenium, also known as feverfew, is rich in bioactive compounds, namely sesquiterpene lactones, flavonoids, and volatile oils. Sesquiterpene lactones possess anti-migraine activity, while phenolic compounds possess anti-inflammatory and antioxidant action. Phytochemical composition determines the pharmacological activity and so profiling is essential in quality assessment. The study aimed to evaluate cultivated feverfew plants’ phenolic profiles and antioxidant activity. Eleven phenolic compounds were identified in the samples of feverfew in Ukraine. Hydroxycinnamic acids predominate in the quantitative content of all the samples, namely chlorogenic acid, 3,5-dicaffeoylquinic acid, 3,4-dicaffeoylquinic acid and 4,5-dicaffeoylquinic acid. The total content of flavonoids ranged from 0.8 to 2.6%; the content of hydroxycinnamic acids varied from 3.3 to 6.5%. The obtained data testify to the prospects of using Ukrainian feverfew as a raw material with a significant content of phenolic substances to develop new herbal medicines.
3WOS© IF 4.5WOS© AIF 4.3Scopus© SNIP 1.277 - conference poster not in proceedingsGlasgow : European Society of Human Genetics, 2023Background/Objectives: Treatment of mental disorders is often a complex and lengthy process. Based on the principles of personalized medicine, psychiatrists can tailor medications, dosages and combinations of medications according to pharmacogenetic test reports. We present clinical cases that demonstrate benefits and uncertainties of pharmacogenetic testing. Methods: Blood DNA extraction and pharmacogenetic testing were performed according to the manufacturers` protocols. Genes included in pharmacogenetic analysis: COMT,CYP2C9,CYP2C19,CYP2D6,MTHFR,CYP3A4,CYP3A5,CYP1A2,SLCO1B1,VKORC1. Results: Case no.1: young man with obsessive-compulsive disorder who has been unsuccessfully treated for eight years. The pharmacogenetic testing revealed an unusual phenotype. Treatment based on recommendations of prescribing guidelines was not effective for that patient. The patient is currently living an independent and socially active life while taking a treatment not indicated by the pharmacogenetic testing. Case no.2: young female with schizoaffective disorder, for whom all previously used psychotropic medications were discontinued due to reported adverse effects. After numerous unsuccessful treatment attempts, a pharmacogenetic testing was performed and showed a normal metabolizer phenotype for all psychotropic medications. The pharmacogenetic results led to an open conversation in which the patient admitted to be non adherence. Conclusion: There is still a lack of knowledge and data on the genes involved in drug metabolism and drug interactions. In the absence of sufficient information in treatment guidelines, the question is what to do when treatment fails? Further research is needed to identify other factors contributing to tolerance when a drug is not recommended on the basis of pharmacogenetic testing, or intolerance when a drug is recommended.
1
Most viewed
- bookKaunas :: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai,, 2021.Mokomijoje knygoje apžvelgiama profesinės etikos ir komunikacijos aspektų problematika sveikatos priežiūros srityje. Profesinių santykių su pacinetu ir kolegomis temos aptariamos pateikiant pamatines teorines etikos ir komunikacijos aspektų perspektyvas, teorijas ir principus. Ši knyga peržengia teorijos ribas, joje pateikiami probleminiai atvejai ir pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip teorinės koncepcijos ir etikos principai gali padėti kasdienėje profesinėje veikloje. Mokomoji knyga pirmiausia skirta visų medicinos ir sveikatos mokslų krypčių studentams, tačiau gali tapti kompasu ir sveikatos profesionalo veiklos žemėlapyje, nukreipiančiu ir leidžiančiu surasti kelius, takelius ir (arba) išeitis, priimant etiškus sprendimus ir komunikuojant su pacientais.
291 39 - pharmacogenomics; genetic epidemiology; heart failure; dilatative pathology of aorta; vascular wall remodeling; farmakogenetika; genetinė epidemiologija; širdies nepakankamumas; aortos aneurizma; kraujagyslių sienos remodeliavimasis
164 145 Vidutinio trombocitų tūrio sąsajos su lėtiniu prieširdžių virpėjimu ir periferinių arterijų liga / Neringa Taparauskaitė, Edita Mašanauskienė, Edita TaparauskienėPublication[Mean platelet volume: its relation to permanent atrial fibrillation and peripheral artery disease]research articleMedicinos mokslai. Medical sciences. Kėdainiai : VšĮ Lietuvos sveikatos mokslinių tyrimų centras, 2019, vol. 7, no. 12, Oct 31., p. 1-6.Vidutinis trombocitų tūris (MPV-mean platelet volume) yra bendrojo kraujo tyrimo metu nustatomas rodiklis, kuris apibūdina vidutinį trombocitų dydį ir gali būti susijęs su uždegimu bei tromboze. Didesnis MPV yra susijęs su didesne išeminio insulto, ūminio miokardo infarkto, giliųjų venų trombozės bei plaučių arterijų trombembolijos rizika. Tyrimo tikslas - nustatyti MPV sąsajas su lėtiniu prieširdžių virpėjimu (PV) ir periferinių arterijų liga (PAL). Į tyrimą įtraukta 180 pacientų, kurie suskirstyti į grupes: sergančių lėtiniu PV pacientų ir pacientų, kuriems registruotas sinusinis ritmas. Visiems tiriamiesiems apskaičiuotas kulkšnies-žasto indeksas (KŽI), sistolinio arterinio kraujo spaudimo kojose matavimui naudotas 5-MHz dopleris. PAL diagnozuota, kai KŽI gautas <0,9. MPV reikšmės buvo didesnės pacientams sergantiems lėtiniu PV (kontrolinėje grupėje 8,635±1,476 fl, tiriamojoje grupėje 9,131±1,202 fl) (p=0,015). Pacientai, kuriems nustatytas KŽI<0,9 ir MPV>8,55 fl, dažniau sirgo lėtiniu PV nei pacientai, kurių KŽI>0,9, o MPV<8,55 fl (p=0,001). Didesnis MPV buvo susijęs su didesne PAL tikimybe (ŠS 1,608, 95% PI 1,243 – 2,081) (p=0,001) nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus (koreguotas ŠS 1,612, 95% PI 1,248 – 2,098) (p=0,001). PAL sergantiems pacientams buvo nustatytas didesnis MPV, kritinė MPV reikšmė - 8,55 fl. MPV reikšmei esant 8,55 fl, rodiklio jautrumas PAL nustatymui buvo 76%, o specifiškumas – 61%.92 - risk behavior; health and behavior of the children; evidence-based lifestyle medicine (clinical); non-pharmaceutical interventions; and prevention of ncds; treating; reversing; modifiable lifestyle-related factors; rizikinga elgsena; vaikų ir jaunimo sveikata; klinikinė mokslu grįsta gyvensenos medicina; nefarmakologinės intervencijos; gydymas ir profilaktika; lėtinių neinfekcinių ligų progreso stabdymas; modifikuojami gyvensenos veiksniai
80 94
Most downloaded
- bookKaunas :: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,, 2020.„Kardiologijos pagrindai studentams “ apima širdies ir kraujagyslių ligų sindrominę diagnostiką, paciento ištyrimo metodiką, kardiologijoje vartojamų vaistų klinikinę farmakologiją, vaizdinius tyrimo metodus, taip pat atskirų širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką bei gydymą. Jis skirtas medicinos specialybės studentų, taip pat kardiologijos ir kitų vidaus ligų specialybių gydytojų rezidentų mokymui, vidaus ligų, skubiosios pagalbos gydytojų, gydytojų kardiologų bei kitų specialybių gydytojų kvalifikacijos kėlimui.
21 410 - pharmacogenomics; genetic epidemiology; heart failure; dilatative pathology of aorta; vascular wall remodeling; farmakogenetika; genetinė epidemiologija; širdies nepakankamumas; aortos aneurizma; kraujagyslių sienos remodeliavimasis
164 145 - risk behavior; health and behavior of the children; evidence-based lifestyle medicine (clinical); non-pharmaceutical interventions; and prevention of ncds; treating; reversing; modifiable lifestyle-related factors; rizikinga elgsena; vaikų ir jaunimo sveikata; klinikinė mokslu grįsta gyvensenos medicina; nefarmakologinės intervencijos; gydymas ir profilaktika; lėtinių neinfekcinių ligų progreso stabdymas; modifikuojami gyvensenos veiksniai
80 94 Moksleivių laiko, praleidžiamo naudojantis mobiliuoju telefonu, ryšys su suvokiamu krūviu mokyklojeETD[Associations Between Schoolwork Pressure and Smartphone Screentime Among Pupils]bachelor thesisLietuvos sveikatos mokslų universitetasTyrimo problema: Mokymosi krūvis mokslinėje literatūroje paprastai yra tiriamas tik subjektyviu užimtumo atžvilgiu ir ne kompleksiškai, o mobiliųjų telefonų naudojimo laiko įtaka šiam reiškiniui yra beveik visiškai netirta. Tyrimo dalyviai ir metodai: Tyrimas buvo vykdomas 2021 m. gruodžio – 2022 m. vasario mėnesiais, jame dalyvavo 266 5–11 klasių moksleiviai (43,4 proc. berniukų) iš 7 Lietuvos mokyklų. Tyrimo instrumentas – popierinė anketa, sudaryta iš 4 dalių: 4 klausimai skirti nustatyti socialinius-demografinius rodiklius, 3 klausimai skirti nustatyti subjektyviai suvokiamą mobiliųjų telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių naudojimą, 6 klausimai skirti nustatyti subjektyviai suvokiamą mokymosi krūvį (NASA Task Load Index, santr. NASA-TLX, pritaikyta šiam tyrimui ir išversta į lietuvių kalbą šio darbo autoriaus) bei lentelė, skirta nustatyti objektyvų laiką, praleidžiamą naudojantis mobiliuoju telefonu bei dažniausiai naudojamas programėles (naudojant „skaitmeninės gerovės“ ar „ekranų laiko“ funkcijas). Vienmatei analizei buvo skaičiuojami dažniai, procentai, vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, medianos ir tarpkvartiliniai intervalai. Dvimatei analizei buvo naudojami priklausomų ir nepriklausomų imčių t kriterijai, One-way ANOVA vidurkių trendo analizė, Pearson ir Spearman koreliacijos koeficientai, chi kvadratu kriterijus. Rezultatai: Moksleivių vidutinis subjektyviai suvokiamo mokymosi krūvio balas buvo 64,8, skalėje nuo 6 iki 120. Daugiausiai krūvio buvo juntama dėl protinių pastangų, kurių reikalauja mokymasis, reikalingo įdėti darbo bei juntamo laiko stygiaus mokymosi užduotims atlikti. Mergaitės labiau nei berniukai juto, kad mokymasis reikalauja daugiau protinių pastangų (p=0,040), kelia daugiau susierzinimo (p=0,003), o užduotims atlikti skiriama per mažai laiko (p=0,032). Vyresnės mergaitės juto daugiau mokymosi krūvio nei jaunesnės mergaitės (p<0,001), o berniukams šis trendas nebuvo būdingas. Naudodamiesi mobiliaisiais telefonais, moksleiviai vidutiniškai praleisdavo 6,1 valandos darbo dienomis ir 6,7 valandos savaitgaliais, tačiau patys šį laiką nuvertindavo 1–1,5 valandos visomis dienomis (p<0,001), išskyrus šeštadienį. Didžiausias moksleivių skaičius (83 proc.) naudojosi „TikTok“ programėle, jai vidutiniškai skirdami ir daugiausiai laiko (1,7 valandos per dieną). Mergaitės buvo labiau linkusios naudotis socialinių tinklų programėlėmis „TikTok“, „Messenger“, „Instagram“ ir „SnapChat“ (p<0,05), o berniukai dažniau naudojosi „YouTube“ bei žaidė mobiliuosius žaidimus (p<0,05). Vyresni moksleiviai žymiai ilgiau naudodavosi „Instagram“ (rho=0,44, p<0,001) ir mažiau žaidė mobiliuosius žaidimus (rho=-0,38, p<0,001). Tarp laiko, praleidžiamo naudojantis mobiliuoju telefonu, ir subjektyviai suvokiamo mokymosi krūvio fiksuojamas statistiškai reikšmingas silpnas teigiamas ryšys (rho=0,23, p<0,001). Didesnis mobiliojo telefono naudojimosi laikas daugiausiai siejosi su mokymosi keliamu susierzinimu (rho=0,26, p<0,001) ir juntamu laiko stygiumi užduotims atlikti (rho=0,21, p=0,002). Išvados: Vidutinis moksleivių laikas, praleidžiamas naudojantis mobiliuoju telefonu, gerokai viršija oficialias rekomendacijas, tačiau yra tik silpnai susijęs su aukštesniu subjektyviai suvokiamu mokymosi krūviu.93 Vaisinės muselės biologija ir požymių paveldėjimas : mokomoji knyga / Kristina Morkūnienė, Renata Bižienė, Ilona Teodora Miceikienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institutasPublication[Fruit fly biology and traits inheritance.]bookKaunas :: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos akademinė e. biblioteka (eLABa),, 2014.LSMU Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų instituto mokomoji knyga skiriama studijuojantiems biomedicinos mokslus (mediciną, medicininę ir veterinarinę genetiką, medicininę ir veterinarinę biochemiją, slaugą, odontologiją, visuomenės sveikatą), veterinarinės medicinos mokslus (veterinarinę mediciną, veterinarinę maisto saugą) ir gyvulininkystės technologijas. Šioje mokymo priemonėje yra aprašyta Drosophila melanogaster biologija bei pateikti poţymių paveldėjimo uždaviniai, kurie padės studentams įsisavinti medžiagą, dėstomą paskaitų metu. Vaisinių muselių požymių paveldėjimo analizei yra naudojama speciali kompiuterinė programa. Jos pagalba visų uždavinių sprendimas gali būti atliekamas ne tik schematiškai (naudojantis Peneto lentele), bet ir turint vizualiai pavaizduotą kiekvieną individą su skirtingais fenotipiniais požymiais. Pratybose yra pateiktas aprašas kaip naudotis StarGenetics programa norint analizuoti genetinius duomenis, taip pat yra pateiktos devynios užduotys (kiekvienoje užduotyje yra pateiktos skirtingos mutantinio tipo muselės). 1. Vaisinės muselės biologija ir mutantinės formos Drozofila (lot. Drosophila funebris) – vaisinių muselių (lot. Drosophilidae) šeimos vabzdžių gentis. Kūno ilgis iki 3,5 mm. Gyvena ten, kur sandėliuojami vaisiai ir daržovės. Lervos gyvena pūvančiose, rūgstančiose augalų atliekose. Pasaulyje priskaičiuojama iki 2000 rūšių, Lietuvoje žinoma 12 drozofilų rūšių. Dažniausios – paprastoji vaisinė muselė (Drosophila melanogaster), juostuotoji drozofila (Drosophila fasciata). [...].89