COVID-19 pandemijos įtaka ūminiams galvos smegenų kraujotakos sutrikimams, tiriamiems Skubios pagalbos skyriuje

Autorė: Gabrielė Terminaitė Darbo pavadinimas: COVID-19 pandemijos įtaka ūminiams galvos smegenų kraujotakos sutrikimams, tiriamiems Skubios pagalbos skyriuje. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti Covid-19 pandemijos įtaką skubios pagalbos skyriuje tiriamiems ūminiams galvos smegenų kraujotakos sutrikimams. Uždaviniai: 1. Palyginti pacientų, gydytų Skubios pagalbos skyriuje įtariant ūminius galvos smegenų kraujotakos sutrikimus COVID-19 karantino laikotarpiais, laikus nuo atvykimo iki kraujo tyrimų, kompiuterinės tomografijos atlikimo su pacientų, gydytų atitinkamais laikotarpiais iki COVID-19 pandemijos pradžios. 2. Palyginti pacientų, gydytų Skubios pagalbos skyriuje įtariant ūminius galvos smegenų kraujotakos sutrikimus COVID-19 karantino laikotarpiais, laikus nuo atvykimo iki specifinio gydymo trombolitikais (intravenine trombolize ir mechanine trombektomija) pradžios su pacientų, gydytų atitinkamais laikotarpiais iki COVID-19 pandemijos pradžios. 3. Palyginti pacientų, gydytų Skubios pagalbos skyriuje COVID-19 karantino laikotarpiais, išeitis: stacionarizaciją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurologijos sk., neurologinę dinamiką ir mirčių dažnį, su pacientų, gydytų atitinkamais laikotarpiais iki COVID-19 pandemijos pradžios. Metodai: Atlikta retrospektyvinė duomenų analizė pacientų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje (LSMUL KK SPS) COVID-19 pandemijos karantino laikotarpiu, kuomet buvo taikomi griežčiausi ribojimai (2020 m. kovo 16 d. – gegužės 15 d., 2020 m. gruodžio 16 d. – 2021 m. vasario 28 d.) bei atitinkamais laikotarpiu iki pandemijos pradžios (2019 m. kovo 16 d. – gegužės 15 d., 2019 m. gruodžio 16 d. – 2020 m. vasario 28 d.) ir 24 val. laikotarpiu patyrusiais ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą (ŪGSKS) – išeminį insultą. Duomenys sisteminti naudojant Microsoft Office Excel 16.72 programą ir analizuoti naudojantis standartiniu statistikos paketu IBM SPSS 29.0 (angl. Statistical Package for the Social Sciences, SPSS). Tyrimo dalyviai: 901 pacientas, gydytas LSMUL KK SPS 2019 m. kovo 16 d. – gegužės 15 d., 2019 m. gruodžio 16 d. – 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. kovo 16 d. – gegužės 15 d., 2020 m. gruodžio 16 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiais, patyrę ŪGSKS – išeminį insultą. Tyrimo rezultatai: Iš viso tyrimui atrinkti 901 pacientas, patyręs ŪGSKS – išeminį insultą. Iš visų pacientų 497 (55,2%) buvo moterys, 404 (44,8%) vyrai. Amžiaus mediana 76 metai. Vertinant visus LSMUL KK SPS gydytus pacientus, ilgesnė kraujo tyrimų atlikimo trukmė rasta laikotarpiu iki COVID-19 pandemijos (mediana 8 min., tarpkvartilinis diapazonas (TD) – 9) nei COVID-19 karantino metu (mediana 7 min, TD – 9), (p=0,035). Statistiškai reikšmingų kompiuterinės tomografijos (KT) atlikimo laikų skirtumo tarp laikotarpių nebuvo. Statistiškai reikšmingų reperfuzinio gydymo (RG) taikymo sąsajų su laikotarpiu bei dažnio proporcijų skirtumų tarp laikotarpių nerasta. Pasireiškus ŪGSKS simptomams į LSMUL KK SPS atvykusių pacientų laikas nuo atvykimo iki intraveninės trombolizės (IVT) pradžios buvo ilgesnis COVID-19 karantino laikotarpiu (mediana 34 min., TD – 20) nei iki COVID-19 pandemijos (mediana 30 min., TD – 22) (p=0,044). Statistiškai reikšmingo mechaninės trombektomijos (MTE) atlikimo laikų skirtumo tarp laikotarpių nebuvo. Įvertinus LSMUL KK SPS gydytų pacientų bei visų pacientų grupių duomenis, stebėta sąsaja tarp stacionarizavimo tendencijų ir tiriamo laikotarpio (p<0,05), COVID-19 karantino metu pacientai rečiau stacionarizuoti LSMUL KK Neurologijos sk. (33% pac.) nei iki COVID-19 pandemijos (43,3% pac.) (p<0,05). Tarp tiriamo laikotarpio ir paciento gydymo išeities sąsaja nebuvo rasta (p>0,05). Daugiau LSMUL KK SPS gydytų bei pasireiškus ŪGSKS simptomams į LSMUL KK SPS atvykusių pacientų stebėta teigiama neurologinė dinamika (90,3% pac.) nei iki COVID-19 pandemijos (79,5% pac.) (p<0,05); mažiau pacientų gydymo metu neurologinė būklė nepakito (2,7% pac.) COVID-19 karantino laikotarpiu nei iki COVID-19 pandemijos (8,7% pac.) (p<0,05). Išvados: 1. Įvertinus LSMUL KK SPS gydytų pacientų bei pasireiškus ŪGSKS simptomams į LSMUL KK SPS atvykusių pacientų duomenis, laikas nuo atvykimo iki kraujo tyrimų atlikimo buvo ilgesnis tirtu laikotarpiu iki COVID-19 pandemijos nei COVID-19 karantino metu (p<0,05), o laikas iki kompiuterinės tomografijos atlikimo skirtingais laikotarpiais statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 2. Įvertinus pasireiškus ŪGSKS simptomams į LSMUL KK SPS atvykusių pacientų duomenis, laikas nuo atvykimo iki intraveninės trombolizės pradžios buvo ilgesnis COVID-19 karantino laikotarpiu (p=0,044), o laikas iki mechaninės trombektomijos atlikimo statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 3. Įvertinus LSMUL KK SPS gydytų pacientų bei visų pacientų grupių duomenis, stebėta sąsaja tarp stacionarizavimo tendencijų ir tiriamo laikotarpiu (p<0,05), COVID-19 karantino metu pacientai rečiau stacionarizuoti LSMUL KK Neurologijos sk. nei iki COVID-19 pandemijos (p<0,05). Tarp tiriamo laikotarpio ir paciento gydymo išeities sąsaja nebuvo rasta (p>0,05), tačiau daugiau LSMUL KK SPS gydytų bei pasireiškus ŪGSKS simptomams į LSMUL KK SPS atvykusių pacientų stebėta teigiama neurologinė dinamika bei mažiau pacientų gydymo metu neurologinė būklė nepakito COVID-19 karantino laikotarpiu nei iki COVID-19 pandemijos (p<0,05).

Author: Gabrielė Terminaitė Title: Impact of the COVID-19 Pandemic on Acute Cerebrovascular Disease Examined in Emergency Department Research Objective: To determine the impact of the COVID-19 pandemic on acute cerebrovascular disorders investigated in the emergency department. Tasks: 1. Compare the times from arrival to blood test and computed tomography (CT) scan for patients treated in the Emergency Department with suspected acute cerebrovascular disorders during the COVID-19 quarantine periods to those treated during the corresponding periods before the start of the COVID-19 pandemic. 2. Compare the times from arrival to the initiation of specific thrombolytic treatments (intravenous thrombolysis and mechanical thrombectomy) for patients treated in the Emergency Department with suspected acute cerebrovascular disorders during the COVID-19 quarantine periods to those treated during the corresponding periods before the start of the COVID-19 pandemic. 3. Compare the outcomes of patients treated in the Emergency Department during the COVID-19 quarantine periods, including hospitalization in the Neurology Department of the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, neurological dynamics, and mortality rate, to those treated during the corresponding periods before the start of the COVID-19 pandemic. Methods: A retrospective data analysis was conducted on patients treated in the Emergency Department of the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics (LUHS KC ED) during the COVID-19 pandemic quarantine period, when strict restrictions were in place (March 16th, 2020 - May 15th, 2020, December 16th, 2020 - February 28th, 2021), as well as during the corresponding periods before the start of the pandemic (March 16th, 2019 - May 15th, 2019, December 16th, 2019 - February 28th, 2020), and who experienced acute cerebrovascular disorders (ACVD) - ischemic stroke - in the last 24 hours. Data was systematized using Microsoft Office Excel 16.72 and analyzed using the standard statistical package IBM SPSS 29.0 (Statistical Package for the Social Sciences). Study participants: 901 patients treated in the LUHS KC ED during the periods of March 16th, 2019 - May 15th, 2019, December 16th, 2019 - February 28th, 2020, March 16th, 2020 - May 15th, 2020, December 16th, 2020 - February 28th, 2021, who experienced acute cerebrovascular disorders - ischemic stroke. Results: A total of 901 patients who experienced acute cerebrovascular disorders - ischemic stroke were included in the study. Among all patients, 497 (55.2%) were female and 404 (44.8%) were male. The median age was 76 years. When evaluating all patients treated in LUHS KC ED, a longer duration of blood tests was found in the period before the COVID-19 pandemic (median 8 min, interquartile range (IQR) - 9) compared to the COVID-19 quarantine period (median 7 min, IQR - 9) (p=0.035). There were no statistically significant differences in the time of performing computed tomography between the periods. No statistically significant associations or differences in the frequency proportions of reperfusion therapy were found between the periods. The time from arrival to intravenous thrombolysis was longer during the COVID-19 quarantine period (median 34 min, IQR - 20) compared to the pre-pandemic period (median 30 min, IQR - 22) (p=0.044). There were no statistically significant differences in the time of mechanical thrombectomy between the periods. When evaluating the data of patients treated in LUHS KC ED and all patient groups, a correlation was observed between the tendency of hospitalization and the study period (p<0.05). During the COVID-19 quarantine period, patients were less frequently hospitalized in the LUHS KC Neurology Department (33% of patients) compared to the pre-pandemic period (43.3% of patients) (p<0.05). There was no observed correlation between the study period and the patient's treatment outcome (p>0.05). Positive neurological dynamics were observed in more patients treated in LUHS KC ED and those who arrived at LUHS KC ED with acute cerebrovascular disorder symptoms (90.3% of patients) compared to the pre-COVID-19 pandemic period (79.5% of patients) (p<0.05). Fewer patients had no change in neurological condition during treatment (2.7% of patients) during the COVID-19 quarantine period compared to the pre-pandemic period (8.7% of patients) (p<0.05). Conclusions: 1. When evaluating the data of patients treated in LSMUL KK SPS and those who arrived at LSMUL KK SPS with acute cerebrovascular disorder symptoms, the time from arrival to blood test was longer in the pre-COVID-19 pandemic period compared to the COVID-19 quarantine period (p<0.05), while the time until computed tomography did not statistically differ between different periods. 2. When evaluating the data of patients who arrived at LSMUL KK SPS with acute cerebrovascular disorder symptoms, the time from arrival to intravenous thrombolysis was longer during the COVID-19 quarantine period (p=0.044), while the time until mechanical thrombectomy did not show statistically significant differences. 3. When evaluating the data of patients treated in LSMUL KK SPS and all patient groups, a correlation was observed between the tendency of hospitalization and the study period (p<0.05). During the COVID-19 quarantine period, patients were less frequently hospitalized in LSMUL KK Neurology Department compared to the pre-COVID-19 pandemic period (p<0.05). No correlation was found between the study period and the patient's treatment outcome (p>0.05), but more patients treated in LSMUL KK SPS and those who arrived at LSMUL KK SPS with acute cerebrovascular disorder symptoms showed positive neurological dynamics, and fewer patients had no change in neurological condition during treatment during the COVID-19 quarantine period compared to the pre-COVID-19 pandemic period (p<0.05).