Didžiojo penketo asmenybės dimensijų įvertinimas bei jų ryšys su sociodemografiniais veiksniais ir savižudišku elgesiu pacientams, sergantiems depresija ir šizofrenijos spektro sutrikimais
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas: nustatyti ir palyginti vyraujančias Didžiojo penketo asmenybės dimensijas (DPAD) bei jų ryšį su sociodemografiniais veiksniais ir savižudišku elgesiu pacientams, sergantiems depresija ir šizofrenijos spektro sutrikimais. Uždaviniai: 1. Nustatyti vyraujančias DPAD tarp visų sergančiųjų depresija, palyginti vidutinio sunkumo ir sunkia depresija sergančiųjų vyraujančias DPAD. 2. Nustatyti vyraujančias DPAD tarp sergančiųjų šizofrenijos spektro sutrikimais. 3. Palyginti depresija ir šizofrenijos spektro sutrikimais sergančiųjų vyraujančias DPAD. 4. Nustatyti pacientų, sergančių depresija ir šizofrenijos spektro sutrikimais, DPAD sąsajas su sociodemografiniais ir anamnezės duomenimis. 5. Nustatyti depresija ir šizofrenijos spektro sutrikimais sergančiųjų DPAD sąsajas su savižudiškomis mintimis bei elgesiu. Tyrimo metodai: buvo apklausti 102 depresija ir šizofrenijos spektro sutrikimais sergantys pacientai. Naudota sociodemografinių ir anamnezės duomenų anketa bei Didžiojo penketo asmenybės dimensijų skalė. Tyrimo dalyviai: vyresni nei 18 m. asmenys, hospitalizuoti LSMU KK psichiatrijos skyriuje 2019 lapkričio – 2020 vasario mėnesiais, kuriems diagnozuota depresija ar šizofrenijos spektro sutrikimas bei sutikę dalyvauti tyrime užpildant asmens sutikimo ir informavimo formas. Tyrimo rezultatai: tiriamųjų imtį sudarė 102 pacientai: 51 (50%) sergantis depresija ir 51 (50%) sergantis šizofrenjios spektro sutrikimais. Neurotiškumas yra labiausiai išreikšta asmenybės dimensija tarp visų pacientų, ji pasireiškė 48,0% respondentų. Neurotiškumas kaip vyraujanti DPAD pasireiškė ir tarp depresija (p=0,002), ir tarp šizofrenijos spektro sutrikimais (p=0,003) sergančių respondentų. Lyginant šias grupes tarpusavyje, pastebėtas reikšmingas skirtumas sąmoningumo dimensijoje, ji labiau buvo išreikšta depresija nei šizofrenijos spektro sutrikimais sergantiesiems (p=0,046). Palyginus vidutinio sunkumo ir sunkia depresija sergančiuosius, tarp sunkia depresija sergančiųjų vyraujanti DPAD yra neurotiškumas (47,4%), tarp vidutinio sunkumo - ir neurotiškumas (37,5%), ir sąmoningumas (34,4%). Reikšmingų skirtumų, lyginant sociodemografinius duomenis su DPAD pasireiškimu, nepastebėta. Pacientams, kurių šeimoje yra psichinėmis ligomis sergančiųjų, neurotiškumas kaip vyraujanti dimensija pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau nei pacientams, kurių šeimoje nėra psichikos ligomis sergančiųjų (p=0,012). Pacientams, turėjusiems savižudiškų minčių, reikšmingai dažniau pasireiškė nuoširdumo dimensija (p=0,003), o pacientams, kurie bandė nusižudyti - neurotiškumo dimensija (p=0,034). Išvados: 1. Depresija sergantiems pacientams labiausiai išreikšta DPAD buvo neurotiškumas. Vidutinio sunkumo depresija sergantiems pacientams labiausiai išreikštos DPAD buvo neurotiškumas ir sąmoningumas, sunkia depresija sergantiems - neurotiškumas. 2. Šizofrenijos spektro sutrikimais sergantiems pacientams labiausiai išreikšta DPAD buvo neurotiškumas. 3. Sąmoningumas dažniau pasireiškė sergantiems depresija, lyginant su sergančiais šizofrenijos spektro sutrikimais. 4. Pacientams, sergantiems depresija ir šizofrenijos spektro sutrikimais, DPAD išreikštumas nebuvo susijęs su išsilavinimu, darbingumu, šeimynine padėtimi, lytimi ir amžiumi. Pacientams, kurių šeimoje buvo psichinėmis ligomis sergančiųjų, neurotiškumas pasireiškė dažniau. 5. Pacientams, sergantiems depresija ir šizofrenijos spektro sutrikimais bei turėjusiems savižudiškų minčių, reikšmingai dažniau pasireiškė nuoširdumo, bandžiusiems nusižudyti - neurotiškumo dimensija.
Aim: to identify and compare the prevailing Five Factor Model (FFM) personality traits and their association with sociodemographic factors and suicidal behavior among patients with depression and schizophrenia spectrum disorders. Objectives: 1. To determine the most common FFM personality trait among all patients with depression, comparing the most common FFM personality trait in patients with moderate and severe depression. 2. To identify the most common FFM personality trait among patients with schizophrenia spectrum disorders. 3. To compare the prevalence of FFM in patients with depression and schizophrenia spectrum disorders. 4. To determine the correlations of FFM with sociodemographic and anamnesis data in patients with depression and schizophrenia spectrum disorders. 5. To determine the links between FFM and suicidal ideation or behavior among patients with depression and schizophrenia spectrum disorders. Methods: 102 patients with depression and schizophrenia spectrum disorders were interviewed. A questionnaire of sociodemographic and anamnesis data and a questionnaire of the FFM were used. Participants: older than 18 years patients hospitalized in the psychiatric ward of LSMU KK in November 2019 to February 2020, who were diagnosed with depression or schizophrenia spectrum disorder and who agreed to participate in the study by filling in the personal consent and information forms. Results: the study sample consisted of 102 patients: 51 (50%) with depression and 51 (50%) with schizophrenia spectrum disorders. Neuroticism is the most pronounced personality dimension among all patients, occurring in 48.0% of respondents. Neuroticism as the predominant FFM personality trait, was seen in both depressed (p=0.002) and schizophrenia spectrum disorders (p=0.003). Comparing these groups with each other, a significant difference of consciousness was observed, it was more pronounced in depression than in patients with schizophrenia spectrum disorders (p=0.046). When comparing patients with moderate to severe depression, the predominant FFM personality trait among patients with major depression is neuroticism (47.4%) and among those with moderate depression, both neuroticism (37.5%) and consciousness (34.4%). No significant differences were observed when comparing sociodemographic data with the incidence of FFM. Patients with a family history of mental illness had a statistically significant higher incidence of neuroticism as the predominant trait than patients without a family history of mental illness (p=0.012). Patients with suicidal ideation had a significantly higher incidence of the agreeableness (p=0.003) and patients who attempted suicide had a higher incidence of the neuroticism (p=0.034). Conclusions: 1. In depressed patients, the most common FFM personality trait was neuroticism. In patients with moderate depression, the most common FFM personality trait was neuroticism and consciousness and in patients with major depression the most common FFM personality trait was neuroticism. 2. In patients with schizophrenia spectrum disorders the most common FFM personality trait was neuroticism. 3. Consciousness was more common in patients with depression compared to those with schizophrenia spectrum disorders. 4. In patients with depression and schizophrenia FFM expression was not associated with education, working experience, relationship status, gender or age. Patients with a family history of mental illness were more likely to experience neuroticism. 5. In patients with depression and schizophrenia spectrum disorders who had suicidal ideation the most common FFM personality trait was agreeableness, while in those who attempted suicide the most common FFM personality trait was neuroticism.