Options
Visuomenės požiūris į genetinio polinkio testus
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Akvilė Staškūnaitė Visuomenės požiūris į genetinio polinkio testus Tyrimo tikslas: Įvertinti visuomenės žinias apie genetinio polinkio testus bei jų reikšmę, naudą ir atlikimo tikslingumą Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti visuomenės žinias apie genetinio polinkio testus. 2. Palyginti jaunų suaugusiųjų požiūrį į genetinio polinkio testus priklausomai nuo lyties ir amžiaus. 3. Palyginti bendrosios visuomenės ir medicinos darbuotojų žinias ir požiūrį į genetinio polinkio testus. Tyrimo metodika: Tyrimas – anketinės apklausos analizė. Dalyvauti tyrime buvo kviečiami 18-35 metų jauni suaugusieji, kurie turėjo atsakyti į 20 uždaro tipo klausimus. Duomenims apdoroti buvo naudojama IBM SPSS 24.0 programinis paketas. Duomenims pateikti panaudotos Microsoft Office programinės įrangos paketo Word ir Excel programos. Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 123 dalyviai, iš kurių 76 moterys ir 47 vyrai. Anketoje buvo klausiama apie žmonių informuotumą, požiūrį į genetinio polinkio testus ir jų reikšmingumą. Pastebėta, kad jaunesnio amžiaus žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą ir moteriška lytis teigia esantys geriau informuoti apie genetinius testus ir turi pozityvesnį požiūrį nei kitų grupių atstovai (p<0,05). Taip pat, didžioji dalis respondentų sutiktų keisti gyvenimo būdą, jei žinotų, kad yra teigiama genetinė rizika ateityje sirgti lėtine liga. Anketos atsakovai teigiamai nusiteikę dėl genetinių testų ateities, o daugiau nei pusė, tiki, jog testai gali tapti rutina ateityje (59,3%). Tyrimo išvados: 1. Daugiau nei pusė apklaustų jaunų suaugusių teigia, kad yra gerai informuoti apie genetinio polinkio testus. 2. Moterys ir 18-24 metų amžiaus grupės atstovai yra geriau informuoti ir turi pozityvesnį požiūrį į genetinio polinkio testus (yra labiau linkę domėtis savo organizmo genetine sudėtimi, dažniau sutiktų mokėti už genetinius testus ir greičiau keistų gyvenimo būdą, jei reiktų). 3. Medicinos darbuotojai turi daugiau žinių ir pozityvesnį požiūrį į genetinio polinkio testus, nei žmonės, kurie nesieja gyvenimo su medicinos sritimi. Rekomendacijos: Tyrimas gali būti plėtojamas toliau, didinant tyrimo imtį ir stebint, nuo kokių aplinkos faktorių dar priklauso žmonių požiūris į genetinio polinkio testus.
Akvilė Staškūnaitė Public attitudes towards genetic testing The aim of the study: To evaluate publics awareness and opinions about genetic testing and its significance, benefits and expediency. Objectives of the study: 1. To assess public knowledge of genetic testing. 2. To compare young adult’s approach to genetic testing by age and sex. 3. To compare the knowledge and attitudes of the general public and medical staff towards the genetic predisposition tests. Methods of the study: Research - analysis of a questionnaire survey. Young adults aged 18-35 years were invited to participate in the study, who had to answer 20 closed-ended questions. The IBM SPSS 24.0 software package was used to process the data. Word and Excel programs of the Microsoft Office software package were used to present the data. Results of the study: The study included 123 participants, 76 of whom were women and 47 men. The questionnaire asked about people's awareness, attitudes towards genetic predisposition tests and their significance. Younger people with higher education and female gender were found to be better informed about genetic testing and to have a more positive attitude than other groups (p <0.05). Also, the majority of respondents would agree to a lifestyle change if they knew there was a positive genetic risk of developing a chronic disease in the future. Furthermore, questionnaire respondents are positive about the future of genetic testing, and more than half believe that testing may become routine in the future (59.3%). Conclusions of the study: 1. More than half of the young adults surveyed say they are well informed about genetic predisposition tests. 2. Women and 18-24 year olds are better informed and have a more positive attitude towards genetic predisposition tests (are more likely to be interested in the genetic makeup of their body, would be more willing to pay for genetic testing and would change their lifestyle more quickly if needed). 3. Medical professionals have more knowledge and a more positive attitude towards genetic predisposition tests than people who do not associate life with medicine. Recommendations: The study can be further developed by increasing the sample size of the study and observing what other environmental factors depend on people's attitudes towards genetic predisposition tests.