3D spausdintų ir įprastų gipsinių modelių tikslumo palyginamasis tyrimas

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Skaitmeniniu būdu pagamintų restauracijų adaptacijai įvertinti ir pakoreguoti, modelių gamyba bei jų tikslumas išlieka itin svarbiu veiksniu. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, kuris modelio gamybos būdas – 3D spausdinimas ar gipsinio modelio gamyba, lemia mažesnę atkuriamų protezinės ložės audinių dydžio paklaidą. Medžiaga ir metodai. Natūralus apatinio žandikaulio 34 dantis, pažeistas lėtinio kraštinio periodontito, buvo išrautas atraumatiniu būdu ir pamerktas į indėlį su fiziologiniu 0,9% NaCl tirpalu. Dantis fiksuotas gipsiniame blokelyje ir atliktas danties preparavimas suformuojant 1 mm laiptelį ir 1 mm redukuojant bukalinį ir lingvalinį kauburus. Preparacija nuskenuota intraoraliniu skeneriu bei dubliuota nuimant vienmomenčius silikoninius atspaudus individualizuotu standartiniu metaliniu šaukštu, panaudojant klijus ir A tipo silikoną. Procedūros pakartotos 5 kartus. Atliktas 3D modelių spausdinimas bei atpilti gipsiniai modeliai. Preparacija ir 10 modelių nuskenuoti laboratoriniu skeneriu ir, naudojant programinę kompiuterinę įrangą, atlikta skaitmeninių vaizdų superimpozicija. Gautos 2 tiriamųjų pavyzdžių grupės: 1-oji grupė – tai gipsinio modelio ir nupreparuoto danties skaitmeniniai vaizdai (n=5), 2-oji grupė – danties preparacijos ir 3D modelių skaitmeniniai vaizdai (n=5). Kiekvienos grupės vaizdai tirti dviejose plokštumose, pasirenkant 6 plokštumos taškus. Šiuose taškuose išmatuoti nuokrypiai ir atlikta statistinė analizė naudojant Mann – Whitney testą esant 95% pasikliovimo intervalui. Rezultatai. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp abiejų grupių buvo pastebėti visuose taškuose, išskyrus meziodistalinio pjūvio okliuzinio paviršiaus taškus. Mažiausias nuokrypis buvo pastebėtas gipsinių modelių grupėje – bukolingvalinės plokštumos, lingvalinės ašinės sienelės vidurio taške (2 µm), didžiausias – 3D modelių grupėje, meziobukalinės plokštumos, mezialinio laiptelio vidurio taške (66 µm). Išvados. Esamomis tyrimo sąlygomis 3D spausdinti modeliai buvo ne tokie tikslūs kaip gipsiniai modeliai.

Aim. For the evaluation and correction of the adaptation of digitally produced restorations, the production of models and their accuracy remains a critical factor. The aim of this work is to find out which method of cast production - 3D printing, or gypsum cast production, results in a smaller discrepancy in the size of the reproducible prosthetic lodge tissues. Materials and methods. Natural lower 34th tooth, damaged by chronic periodontitis, was extracted atraumatically and immersed in a 0.9% NaCl saline solution. The tooth was fixed in a gypsum block and tooth preparation was performed by forming a 1mm margin and reducing the buccal and lingual cusps by 1mm. The preparation was scanned with an intraoral scanner and duplicated by taking one-step silicone impression with an individualized standard metal tray using adhesive and type A silicone. The procedures were repeated 5 times. Printing of 3D models and casting of gypsum models was performed. Preparation and 10 models were scanned with a laboratory scanner and using computer software, superimposition of digital images was performed. 2 groups of test samples were obtained - group 1 was digital images of prepared tooth and gypsum models (n = 5) and group 2 was digital images of tooth preparation and 3D models (n = 5). The images in each group were examined in two planes with a choice of 6 plane points in each plane. Deviations were measured at these points and statistical analysis was performed using the Mann - Whitney test with 95% confidence interval. Results. Statistical significance between the two groups was observed at all points except for the points of the occlusion surface of the mesiodistal plane. The smallest deviation was in the gypsum cast group, at the midpoint of the lingual axial wall (2 µm) in the buccolingual plane, the largest - in the group of 3D models, at the midpoint of the mesial margin (66 µm) in the mesiodistal plane. Conclusions. Under the study conditions used, the 3D printed models were less accurate than gypsum models.