ERCP komplikacijų retrospektyvi analizė

Tyrimo tikslas. Apžvelgti ERCP komplikacijas bei jų rizikos veiksnius. Uždaviniai. Įvertinti ERCP komplikacijų dažnį, komplikacijų įtaką išgyvenamumui ir hospitalizacijos trukmei, komplikacijų rizikos veiksnius, taikomas profilaktines priemones. Metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Buvo renkami su pacientais ir su procedūra susiję galimi rizikos veiksniai. Statistinė analizė buvo atlikta naudojantis SPSS 25.0 programine įranga. Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Tyrimo dalyviai. Pacientai, kuriems 2020 m. buvo atlikta ERCP procedūra. Tyrimo rezultatai. Išanalizuoti 763 atvejai. Vidutinis pacientų amžius buvo 66,82 (17,76) metų. 397 (52,0%) pacientai buvo moterys, 366 (48,0%) – vyrai. Komplikacijų skaičius siekė 79 (10,4%). Kraujavimąs išsivystė 2,0% pacientų, poendoskopinis pankreatitas (PEP) - 3,9%, poendoskopinis cholangitas – 3,0%, cholecistitas – 0,1%, perforacijos – 0,5%, kardiopulmoniniai sutrikimai – 0,8%. PEP dažniau išsivystė tiems, kuriems procedūra buvo atlikta pirmą kartą (5,8% prieš 1,9%, 2=7,833, p=0,005) bei kuriems buvo kontrastuotas kasos latakas (8,6% ir 2,9%, 2=9,071, p=0,003). Kraujavimas įvyko dažniau, kai procedūra buvo atlikta pirmąkart (3,0% prieš 0,8%, 2=4,928, p=0,026), PST (3,9% prieš 0,2 %, 2=13,077, p <0,001), po sudėtingos kaniuliacijos (3,4% prieš 0,9%, 2=5,813, p=0,016) bei kai pacientų amžius buvo 70 metų (3,1% prieš 0,8%, 2=5,342, p=0,021). PEC dažniau įvykdavo tiems, kuriems buvo 70 metų (4,4 % prieš 1,6 %, 2=5,219, p=0,022). Pacientai gavę diklofenako per rectum prieš ERCP rečiau patirdavo PEP (1,5% prieš 5,3 %, 2=6,551, p=0,01). Patyrusių komplikacijų pacientų 30 d. po ERCP išgyvenamumumas buvo reikšmingai mažesnis (80,6 % prieš 89,3 %, 2=6,549, p=0,01), o 3 mėn ir 1 m. – nebuvo. Pacientų hospitalizacijos trukmės po ERCP mediana buvo 6 [3-12] lovadieniai. Ligonių, nepatyrusių komplikacijų, lovadienių po ERCP mediana buvo 6 [3-11] dienos, o patyrusių komplikacijas – 9 [5-13], skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (U=4978,5, p=0,039). Išvados. Komplikacijų dažnis 10,4%. Pati dažniausia komplikacija – PEP. Komplikacijų išsivystymas lėmė mažesnį 30 d. išgyvenamumą bei ilgesnį hospitalizacijos periodą po procedūros. PEP dažniau pasireiškė pacientams, kuriems procedūra buvo atliekama pirmą kartą bei kuriems buvo kontrastuotas kasos latakas. PEC buvo dažniau žmonėms, kurių amžius 70 metų. Kraujavimui įtakos turėjo pirmas kartas atliekant ERCP, PST, sudėtinga kaniuliacija bei 70 m. ligonių amžius. Diklofenako skyrimas per rectum prieš procedūrą sumažino PEP pasireiškimo dažnį. Rekomendacijos. Visiems pacientams, jei galima, skirti NVNU per rectum prieš procedūrą. Nuodugniai išanalizuoti paciento rizikos veiksnius prieš ERCP ir įvertinti procedūros saugumą. Stengtis ERCP naudoti kaip gydomąją priemonę, o diagnostikai naudoti kitus mažiau invazyvius tyrimų metodus.

Aim. To analyse ERCP complications and its factors. Objectives. To eveluate ERCP complications rate, complications influence on patients survival rates and hospitalisation time, complications risk factors, used profilactic measures. Methods. The study was retrospective. The data was collected about possible risk factors related to the patient and to the procedure itself. The statistical analysis was conducted by SPSS 25.0 statistical software package. The results were statistically significant when p<0,05. Study participants. Patients who underwent ERCP procedure in 2020. Results. 763 cases were analysed. The mean of patients age was 66,82 (17,76) years. 397 (52,0%) patients were women and 366 (48,0%) men. 79 (10,4%) complications were observed. Bleeding occured in 2,0%, post-ERCP pankcreatitis (PEP) in 3,9%, post-ERCP cholangitis (PEC) in 3,0%, cholecystitis in 0,1%, perforations in 0,5%, cardiopulmonary compliactions in 0,8% of patients. PEP rate was higher when ERCP was performed for the first time (5,8 % vs. 1,9 %, 2=7,833, p=0,005) and when contrast was injected into the pancreatic duct (8,6% vs. 2,9%, 2=9,071, p=0,003). Bleeding occured more frequently when ERCP was performed for the first time (3,0% vs. 0,8%, 2=4,928, p=0,026), after PST (3,9% vs. 0,2%, 2=13,077, p <0,001), when cannulation was difficult (3,4% vs. 0,9%, 2=5,813, p=0,016) when patient‘s age was 70 years (3,1% vs. 0,8%, 2=5,342, p=0,021). PEC was more frequent in those whose age was 70 years (4,4 % vs. 1,6 %, 2=5,219, p=0,022). The difference in 30 day survival rate between the patients, who did not experience complications, and those, who did, was statistically significant (80,6 % prieš 89,3 %, 2=6,549, p=0,01) and in 3 months and 1 year it was not. The median value of hospitalisation period after ERCP was 6 [3-12] days. The median value of hospitalisation time after ERCP among those, who had not any complications, was 6 [3-11] days and among those, who had, it was 9 [5-13]. The difference was statistically significant (U=4978,5, p=0,039). Conclusions. Complications rate was 10,4%. Complications negative impact on patients 30 day survival rate and on hospitalisation period after ERCP. PEP was more frequent in those patients who had ERCP for the first time or had their pancreatic duct injected with contrast. PEC rate was higher when patients age was 70 years. Bleeding was more frequent when PST was performed, when canullation was difficult, when procedure was performed for the first time, and when patient‘s age was 70 years. Diclofenacum per rectum lowered PEP rate. Recommendations. If possible, give Diclofenacum per rectum before procedure. It is reccomended to analyse patients risk factors and evalute procedure‘s safety. Try to use ERCP as a treatment method and for diagnostics use other more safe methods.