Endoftalmitų etiologijos, klinikinių charakteristikų, gydymo ir išeičių analizė

Autorius: Miglė Vidrinskaitė Darbo pavadinimas: Endoftalmitų etiologijos, klinikinių charakteristikų, gydymo ir išeičių analizė. Tikslas: Įvertinti endoftalmitų etiologiją, klinikines charakteristikas, taikytas gydymo metodikas ir išeitis. Uždaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų endoftalmitais demografinius rodiklius, gretutines ligas ir išanalizuoti endoftalmitų kilmę. 2. Įvertinti pooperacinių endoftalmitų išsivystymo laiką, atliktas intervencijas, klinikines išraiškas, taikytą gydymą ir išeitis. 3. Išanalizuoti potrauminių endoftalmitų atvejų traumos pobūdį, klinikines charakteristikas, taikytą gydymą ir išeitis. 4. Įvertinti endogeninio endoftalmito infekcijos kilmę, etiologiją, taikytą gydymą ir išeitis. Metodai ir tyrimo dalyviai: Atliktas pacientų, sirgusių endoftalmitu, retrospektyvusis tyrimas. Nagrinėtos suaugusiųjų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose Akių ligų klinikoje 2018-2019 metais, ligos istorijos. Buvo analizuoti demografiniai duomenys, vertinta endoftalmitų etiologija, išsivystymo laikas, klinikinės charakteristikos, gydymas ir išeitys. Rezultatai: Ištirti 35 pacientai (36 akys), iš kurių 54,3 proc. vyrai. Pooperacinis endoftalmitas nustatytas 60 proc. atvejų, potrauminis ir endogeninis po 20 proc. Pacientų, sirgusių pooperaciniu endoftalmitu, amžiaus mediana buvo 75 metai, potrauminiu – 46 metai, p<0,05. Pooperacinis ir endogeninis endoftalmitas pasireiškė 57,1 proc. moterų, o potrauminis – tik vyrams, p<0,05. Iš visų tirtų atvejų, glaukoma sirgo 31,4 proc. pacientų, arterine hipertenzija – 22,9 proc. Pooperacinis endoftalmitas 52,4 proc. atvejų pasireiškė po kataraktos operacijos (ūminis 72,7 proc.), 33,3 proc. po endotelio augimo faktorių inhibitorių injekcijų į stiklakūnį (visais atvejais ūminis), 14,3 proc. – po pars plana vitrektomijos (PPV) (67,7 proc. lėtinis). Ūminio endoftalmito pasireiškimo laiko mediana - 4 dienos, o lėtinio – 180 dienų, p<0,01. Diagnozavus endoftalmitą, antibiotikai į stiklakūnį suleisti 95,2 proc. atvejų, 33,3 proc. iškart atliekant PPV, 19 proc. atvejų PPV atlikta vėliau. Pacientų, kurių pradinis regėjimo aštrumas buvo mažiau arba lygu rankos judesiams, PPV atlikta dažniau, p<0,05. Regos aštrumas gydymo eigoje pagerėjo 57,1 proc. atvejų, p<0,05. Pradinis regėjimo aštrumas tiesiogiai koreliavo su galutiniu regėjimo aštrumu (r=0,598, p=0,004). Potrauminiu endoftalmitu sirgusiems pacientams 85,7 proc. atvejų nustatyta penetruojanti žaizda (83,3 proc. ragenos), 14,3 proc. akies plyšimas. Intraokulinis svetimkūnis rastas 57,1 proc. atvejų, vidinių akies audinių iškritimas - 57,1 proc., lęšiuko pažeidimas – 83,3 proc. Visiems pacientams, kuriems pasireiškė endoftalmito požymiai, per pirmas 24 val. nuo stacionarizavimo atliktas pirminis žaizdos sutvarkymas kartu su PPV ir antibiotikų (vankomicino ir ceftazidimo) suleidimu į stiklakūnį bei skirta vietinė ir sisteminė antibiotikoterapija ir gliukokortikoidai. Sužalotų akių regos aštrumas atvykus: 16,7 proc. pacientų galėjo skaičiuoti pirštus, 42,9 proc. matė rankos judesius, 42,9 proc. skyrė šviesą nuo tamsos. Endogeniniu endoftalmitu sirgusiems pacientams, 71,4 proc. atvejų buvo nustatyta infekcijos į akį patekimo šaltinis. Antibiotikų suleidimas į stiklakūnį atliktas 85,7 proc. atvejų, PPV- 14,3 proc. Pasėliuose 33,3 proc. atvejų išaugo Klebsiella pneumoniae, p<0,05. Regos aštrumas gydymo eigoje pagerėjo 66,7 proc. atvejų, p<0,05. Pradinis regėjimo aštrumas tiesiogiai koreliavo su galutiniu regėjimo aštrumu (r=0,874, p=0,023). Išvados: Pacientai, sirgę potrauminiu endoftalmitu, buvo jauniausi, o sirgę pooperaciniu – vyriausi. Pooperaciniu ir endogeniniu endoftalmitu dažniau sirgo moterys, potrauminiu sirgo tik vyrai. PPV buvo atlikta dažniau pacientams, sirgusiems pooperaciniu endoftalmitu, kurių pradinis regėjimo aštrumas buvo mažiau arba lygu rankos judesiams. Nustatytas reikšmingas regos aštrumo pagerėjimas 57,1 proc. pooperacinio endoftalmito atvejų ir tiesioginis ryšys tarp regos aštrumo prieš ir po endoftalmito gydymo. Pacientų, sirgusių potrauminiu endoftalmitu, regos aštrumas gydymo eigoje pagerėjo 28,6 proc., tačiau visais atvejais išliko mažesnis negu 0,04. Klebsiella pneumoniae endogeninį endoftalmitą sukėlė dažniausiai. Pacientams, sirgusiems endogeniniu endoftalmitu, nustatytas reikšmingas regos aštrumo pagerėjimas 66,7 proc. atvejų ir tiesioginis ryšys tarp regos aštrumo prieš ir po endoftalmito gydymo.

Author: Miglė Vidrinskaitė Title: Analysis of endophthalmitis etiology, clinical characteristics, treatment and outcomes. Aim of the study: To evaluate the etiology, clinical characteristics, applied treatment methodologies and outcomes of endophthalmitis. Objectives: 1. To evaluate the demographics of patients with endophthalmitis, co-morbidities and to analyze the origin of endophthalmitis. 2. To evaluate the time of development, performed interventions, clinical expressions, treatment and outcomes of postoperative endophthalmitis. 3. To analyze the nature of trauma, clinical characteristics, treatment and outcomes of post-traumatic endophthalmitis. 4. To evaluate the origin, etiology, treatment and outcomes of endogenous endophthalmitis. Material and methods: Medical history of adults treated for endophthalmitis at the departament of Ophthalmology at the hospital of Lithuanian university of health sciences Kauno klinikos between 2018 and 2019 were reviewed retrospectively. Demographic data, endophthalmitis etiology, time of development, clinical characteristics, treatment and outcomes were analysed. Results: 35 patients (36 eyes) were studied, 54.3% were male. Postoperative endophthalmitis was detected in 60% of cases, post-traumatic and endogenous 20% each. The median age of patients with postoperative endophthalmitis was 75 years, post-traumatic 46 years, p<0.05. Postoperative and endogenous endophthalmitis occurred in 57.1% of women and post-traumatic in males only, p<0.05. Of all cases studied, 31.4% of patients had glaucoma and 22.9% had arterial hypertension. Postoperative endophthalmitis occurred in 52.4% of cases following cataract surgery (acute 72.7%), 33.3% after endothelial growth factor inhibitors intravitreal injections (all cases acute), 14.3% after pars plana vitrectomy (PPV) (67.7% chronic). The median onset time of acute endophthalmitis - 4 days, chronic - 180 days, p<0.01. After the diagnosis of endophthalmitis, intravitreal antibiotics were administered 95.2% of cases, 33.3% PPV was done immediately and 19% of cases PPV was done later. PPV was performed more frequently among patients with visual acuity of less or equal than hand movements, p<0.05. During treatment visual acuity improved in 57.1% of cases, p<0.05. Initial visual acuity was directly correlated with final visual acuity (r=0.598, p=0.004). In post-traumatic endophthalmitis patients, 85.7% of cases had a penetrating wound (83.3% corneal) and 14.3% eye rupture. Intraocular foreign body was found in 57.1% of cases, intraocular tissue prolapse 57.1% and lens damage 83.3%. All patients who had signs of endophthalmitis were subjected to primary wound management in combination with PPV and intravitreal antibiotics (vancomycin and ceftazidime) in the first 24 hours of hospitalisation and received local and systemic antibiotic therapy in combination with glucocorticoids. Visual acuity of the injured eyes upon arrival: 16.7% of patients were able to count fingers, 42.9% saw hand movements, 42.9% distinguished light from darkness. In endogenous endophthalmitis patients, 71.4% of cases a source of infection was determined. Intravitreal antibiotics were administered in 85.7% of cases, PPV was done 14.3%. Growth of Klebsiella pneumoniae was detected in 33,3% of cultures. During treatment visual acuity improved in 66.7% of cases, p<0.05. Initial visual acuity was directly correlated with final visual acuity (r=0.874, p=0.023). Conclusions: Patients with post-traumatic endophthalmitis were found to be the youngest and patients with post-operative endophthalmitis were the oldest. Postoperative and endogenous endophthalmitis was more common in women, and only men had post-traumatic endophthalmitis. PPV was performed more frequently among patients with postoperative endophthalmitis with visual acuity of less or equal to hand movements. There was also a significant improvement in visual acuity in 57.1% of postoperative endophthalmitis cases and a direct link between visual acuity before and after treatment was found. In patients with post-traumatic endophthalmitis, visual acuity improved by 28.6% during treatment, but remained below 0.04 in all cases. Endogenous endophthalmitis was most commonly caused by Klebsiella pneumoniae. In patients with endogenous endophthalmitis, a significant improvement in visual acuity was observed in 66.7% of cases and a direct link between visual acuity before and after treatment was found.