Skirtingų kaulo pakaitalų poveikis aktyvių deguonies junginių susidarymui leukocituose in vitro
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Problemos aktualumas: Kaulo augmentacija – kasdieninė procedūra chirurgijoje, kuriai nuolatos naudojami skirtingos prigimties kaulo transplantatai [1]. Kaulo pakaitalų poreikis vis didėja, su juo didėja ir poreikis įvertinti šių pakaitalų savybes, organizmo reakciją į juos [2,4]. Viena iš tokių reakcijų – aktyvių deguonies junginių susidarymas leukocitų ląstelėse.
Tyrimo tikslas: Nustatyti ir įvertinti aktyvių deguonies junginių susidarymą žmogaus leukocitų ląstelėse, panaudojant skirtingus kaulo pakaitalus.
Medžiaga ir metodai: Bandomajame tyrime dalyvavo 10 tiriamųjų, iš kurių buvo paimti veninio kraujo mėginiai. Iš mėginių išskirti leukocitai, jų kiekis kiekviename mėginyje standartizuotas. Sudaryta 60 eksperimentinių ir 20 kontrolinių mėginių. Eksperimentiniai mėginiai sudaryti su alogeninio, ksenogeninio, aloplastinio kaulo pakaitalais bei skirtingomis jų masėmis (12,5 ir 25 mg). Kontroliniai mėginiai – tai atskirti leukocitai, kurie buvo inkubuojami be kaulo pakaitalų. Kiekybiškas aktyvių deguonies junginių nustatymas atliktas fluorimetriniu metodu. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta SPSS 23 programa.
Rezultatai: 12,5 ir 25 mg eksperimentinėse grupėse didžiausios aktyvių deguonies junginių vidutinės reikšmės gautos su alogeniniu kaulo pakaitalu, mažiausios – ksenogeniniu. Statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp masių gautas su alogeniniu ir aloplastiniu kaulo pakaitalais. Vertinant aktyvių deguonies junginių susidarymo priklausomybę nuo inkubavimo laiko, stebima, kad tarp skirtingų kaulo pakaitalų vyrauja skirtingos šių junginių susidarymo tendencijos, tarp skirtingos masės grupių šis tendencingumas proporcingas. Lyginant skirtumus tarp lyčių, alogeninio, ksenogeninio kaulo pakaitalų grupėse daugiau aktyvių deguonies junginių susidarė vyrams, aloplastinėje – moterims.
Išvados: Alogeninis kaulo transplantatas daro didžiausią oksidacinį streso poveikį žmogaus leukocitų ląstelėse, o mažiausią – ksenogeninis kaulo transplantatas. Didesnė kaulo pakaitalo masė lemia ryškesnį leukocitų aktyvumą ir sukelia didesnį oksidacinį stresą leukocituose. Skirtingu inkubavimo laikotarpiu tarp kaulo pakaitalų vyrauja skirtingos aktyvių deguonies junginių susidarymo tendencijos. Vyrų leukocitų ląstelėse didžiausią įtaką oksidacinio streso susidarymui turi alogeninis, o mažiausią – ksenogeninis kaulo pakaitalas. Moterų leukocituose didžiausią oksidacinį stresą sukelia aloplastinis, o mažiausią – ksenogeninis kaulo transplantatas.
Relevance of the problem: Bone augmentation is a daily procedure in oral surgery that uses bone grafts of different nature [1]. Demand for bone substitutes is increasing and there is a growing need to assess the properties of these substitutes and the body's reaction to them [2,4]. One of these reaction – is the formation of reactive oxygen species in leukocyte cells.
Aim of the study: To determine and evaluate the generation of active oxygen compounds in human leukocyte cells by integrating different bone substitutes.
Materials and methods: The pilot study involved 10 subjects from whom venous blood samples were taken. In the samples leukocytes were separated, their amount in each sample was standardized. 60 experimental and 20 control samples were formed. Experimental samples consisted of allogeneic, xenogeneic and aloplastic bone substitutes as well as their different weights (12.5 mg and 25 mg). Control samples consisted of isolated leukocytes that were incubated without bone substitutes. Quantitative determination of active oxygen compounds was performed by fluorimetric method. Statistical analysis of the obtained data was carried out using SPSS 23 software.
Results: In the experimental groups of 12.5 mg and 25 mg, the highest average values of reactive oxygen species were obtained with the allogeneic bone substitute, the lowest – xenogene substitute. A statistically significant difference (p<0.05) between masses was obtained with allogeneic and aloplastic bone substitutes. When evaluating the dependence of the generation of active oxygen compounds on the time of incubation, different tendencies of generation of these compounds prevail among different bone substitutes are observed. While this tendency is proportional among different mass groups. To compare the differences between gender, in the groups of allogeneic and xenogeneic bone substitutes, more active oxygen compounds were produced in men, and in the group of aloplastic bone substitues – in women.
Conclusions: Most oxidative stress is caused in allogeneic bone substitute samples, and least – in xenogeneic. Larger bone substitute mass results in more pronounced leukocyte activity and greater oxidative stress in leukocytes. Different tendencies in the formation of active oxygen compounds during different incubation times are dominant among different bone substitutes. Allogeneic bone substitutes has the greatest influence on the formation of oxidative stress in male leukocyte cells, and least – xenogeneic. The highest oxidative stress is caused by the aloplastic bone graft in women leukocytes, and the lowest - by the xenogeneic bone graft.