Moksleivių laiko, praleidžiamo naudojantis mobiliuoju telefonu, ryšys su suvokiamu krūviu mokykloje

Abstract

Tyrimo problema: Mokymosi krūvis mokslinėje literatūroje paprastai yra tiriamas tik subjektyviu užimtumo atžvilgiu ir ne kompleksiškai, o mobiliųjų telefonų naudojimo laiko įtaka šiam reiškiniui yra beveik visiškai netirta. Tyrimo dalyviai ir metodai: Tyrimas buvo vykdomas 2021 m. gruodžio – 2022 m. vasario mėnesiais, jame dalyvavo 266 5–11 klasių moksleiviai (43,4 proc. berniukų) iš 7 Lietuvos mokyklų. Tyrimo instrumentas – popierinė anketa, sudaryta iš 4 dalių: 4 klausimai skirti nustatyti socialinius-demografinius rodiklius, 3 klausimai skirti nustatyti subjektyviai suvokiamą mobiliųjų telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių naudojimą, 6 klausimai skirti nustatyti subjektyviai suvokiamą mokymosi krūvį (NASA Task Load Index, santr. NASA-TLX, pritaikyta šiam tyrimui ir išversta į lietuvių kalbą šio darbo autoriaus) bei lentelė, skirta nustatyti objektyvų laiką, praleidžiamą naudojantis mobiliuoju telefonu bei dažniausiai naudojamas programėles (naudojant „skaitmeninės gerovės“ ar „ekranų laiko“ funkcijas). Vienmatei analizei buvo skaičiuojami dažniai, procentai, vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, medianos ir tarpkvartiliniai intervalai. Dvimatei analizei buvo naudojami priklausomų ir nepriklausomų imčių t kriterijai, One-way ANOVA vidurkių trendo analizė, Pearson ir Spearman koreliacijos koeficientai, chi kvadratu kriterijus. Rezultatai: Moksleivių vidutinis subjektyviai suvokiamo mokymosi krūvio balas buvo 64,8, skalėje nuo 6 iki 120. Daugiausiai krūvio buvo juntama dėl protinių pastangų, kurių reikalauja mokymasis, reikalingo įdėti darbo bei juntamo laiko stygiaus mokymosi užduotims atlikti. Mergaitės labiau nei berniukai juto, kad mokymasis reikalauja daugiau protinių pastangų (p=0,040), kelia daugiau susierzinimo (p=0,003), o užduotims atlikti skiriama per mažai laiko (p=0,032). Vyresnės mergaitės juto daugiau mokymosi krūvio nei jaunesnės mergaitės (p<0,001), o berniukams šis trendas nebuvo būdingas. Naudodamiesi mobiliaisiais telefonais, moksleiviai vidutiniškai praleisdavo 6,1 valandos darbo dienomis ir 6,7 valandos savaitgaliais, tačiau patys šį laiką nuvertindavo 1–1,5 valandos visomis dienomis (p<0,001), išskyrus šeštadienį. Didžiausias moksleivių skaičius (83 proc.) naudojosi „TikTok“ programėle, jai vidutiniškai skirdami ir daugiausiai laiko (1,7 valandos per dieną). Mergaitės buvo labiau linkusios naudotis socialinių tinklų programėlėmis „TikTok“, „Messenger“, „Instagram“ ir „SnapChat“ (p<0,05), o berniukai dažniau naudojosi „YouTube“ bei žaidė mobiliuosius žaidimus (p<0,05). Vyresni moksleiviai žymiai ilgiau naudodavosi „Instagram“ (rho=0,44, p<0,001) ir mažiau žaidė mobiliuosius žaidimus (rho=-0,38, p<0,001). Tarp laiko, praleidžiamo naudojantis mobiliuoju telefonu, ir subjektyviai suvokiamo mokymosi krūvio fiksuojamas statistiškai reikšmingas silpnas teigiamas ryšys (rho=0,23, p<0,001). Didesnis mobiliojo telefono naudojimosi laikas daugiausiai siejosi su mokymosi keliamu susierzinimu (rho=0,26, p<0,001) ir juntamu laiko stygiumi užduotims atlikti (rho=0,21, p=0,002). Išvados: Vidutinis moksleivių laikas, praleidžiamas naudojantis mobiliuoju telefonu, gerokai viršija oficialias rekomendacijas, tačiau yra tik silpnai susijęs su aukštesniu subjektyviai suvokiamu mokymosi krūviu.