Ergoterapija vaikams, turintiems patologinio prieštaravimo sindromo požymių
Jasevičiūtė, Guoda |
Recenzentas / Reviewer |
Guoda Jasevičiūtė. Ergoterapija vaikams, turintiems patologinio prieštaravimo sindromo požymių. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – asist. Šarūnė Tamulionytė-Mikėnė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2025m.; 35 p. Darbo tikslas: įvertinti ergoterapeutų darbo metodus dirbant su vaikais, turinčiais patologinio prieštaravimo sindromo požymių. Uždaviniai: 1. Išanalizavus mokslinę literatūrą, aprašyti vaikų, turinčių patologinio prieštaravimo sindromo požymių, patiriamas dalyvumo problemas skirtingose veiklos srityse. 2. Ištirti ergoterapeutų dažniausiai pastebimus patologinio prieštaravimo sindromo bruožus. 3. Išanalizuoti ergoterapeutų taikomas intervencijas dirbant su vaikais, turinčiais patologinio prieštaravimo sindromo požymių. į Tyrimo metodika: Tyrimui sukurta anketinė apklausa, sudaryta iš 20 klausimų, suskirstytų keturias dalis: demografinius klausimus, bendruosius klausimus apie patologinį prieštaravimo sindromą, klausimus apie PPS požymius ir jų pasireiškimą ergoterapijos užsiėmimų metu. Paskutinė apklausos dalis skirta klausimams apie specialistų pastebimas vaikų, turinčių prieštaravimo požymių, patiriamas veiklos problemas ir taikomas intervencijas. Anonimine anketine apklausa buvo pasidalinta socialiniame tinkle „Facebook“ bei su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto elektroninio pašto naudotojais, ją dalyviai savanoriškai užpildė Google formų apklausų administravimo programoje. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 29.0.2 kompiuterine programa bei „Microsoft Excel“ programine įranga. Duomenims įvertinti buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai. Tyrimo dalyviai: ergoterapeutai, dirbantys su vaikais ir turintys galiojančią licenciją. Darbo išvados: 1. Vaikai, turintys patologinio prieštaravimo sindromo požymių, susiduria su dalyvumo problemomis šiose veiklose – mokymosi, savipriežiūros, socializacijos, emocijų savireguliacijos, miego rutinos bei laisvalaikio. 2. Nustatyta, kad ergoterapeutai dažniausiai pastebi pasireiškiantį prieštaravimą visiems reikalavimams bei jų vengimą, emocinį labilumą ir impulsyvumą, vėluojančią kalbos raidą, sensorinės integracijos sunkumus kaip patologinio prieštaravimo sindromo požymius. 3. Nustatyta, kad ergoterapeutai, dirbdami su vaikais, turinčiais patologinio prieštaravimo sindromo požymių, daugiausiai taiko sensorinės integracijos metodus, intervencijas pagal nustatytą vaiko poreikį smulkiajai, stambiajai motorikai bei savarankiškumo įgūdžiams. Specialistai taip pat struktūrizuoja veiklas bei apmoko šeimos narius. Mažiausiai yra taikomos vykdomųjų funkcijų lavinimo intervencijos, nerimo bei streso įveikos strategijų mokymas ir namų aplinkos pritaikymas.
Guoda Jasevičiūtė. Occupational therapy for children with signs of pathological demand avoidance syndrome. Bachelor‘s thesis. Supervisor – asist. Šarūnė Tamulionytė-Mikėnė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic. Kaunas, 2025; 35 p. The aim: To evaluate the methods used by occupational therapists when working with children exhibiting signs of pathological demand avoidance syndrome. Tasks: 1. After analyzing the scientific literature, to describe the participation problems experienced by children with signs of pathological demand avoidance syndrome in different areas of activity. 2. To investigate the signs of pathological demand avoidance syndrome most commonly observed by occupational therapists. 3. To analyze the interventions applied by occupational therapists when working with children showing signs of pathological demand avoidance syndrome. Methodology: A questionnaire consisting of 20 questions was developed for the study and divided into four sections: demographics, general questions about pathological demand avoidance, questions about characteristics of pathological demand avoidance, their manifestation during occupational therapy. The final section focused on questions related to wspecialists’ observations of activity-related difficulties and applied interventions. The anonymous questionnaire was distributed via the social network Facebook and through the email system of the LSMU. Participants voluntarily completed the survey using the Google Forms platform. Statistical data analysis was conducted using the SPSS 29.0.2 software and Microsoft Excel, applying descriptive statistical methods. Participants: 36 occupational therapists who work with children and have a valid license. Conclusions: 1. Children exhibiting signs of pathological demand avoidance experience participation challenges in various areas, including learning, self-care, socialization, emotional self regulation, sleep routines, and leisure activities. 2. It was found that occupational therapists most frequently observe avoidance of and resistance to everyday demands, emotional lability and impulsivity, delayed speech and language development, and sensory integration difficulties as signs of pathological demand avoidance. 3. It was established that when working with children showing signs of pathological demand avoidance, occupational therapists most commonly apply sensory integration techniques and interventions tailored to the child’s needs in fine and gross motor skills and the development of independence. Specialists also structure activities and provide guidance to family members. The least commonly used approaches include interventions targeting executive function development, teaching anxiety and stress management strategies, and adapting the home environment.