Lėtiniu širdies nepakankamumu sergančių pacientų charakteristika ir sąsajos su išeitimis

Autorius: Austėja Kaunaitė Darbo vadovė: Prof. dr. Diana Žaliaduonytė Darbo pavadinimas: Lėtiniu širdies nepakankamumu sergančių pacientų charakteristika ir sąsajos su išeitimis. Tikslas: Nustatyti sąsajas tarp pacientų sergančių lėtiniu širdies nepakankamumu klinikinės išraiškos ir pacientų prognozės. Uždaviniai: 1. Nustatyti sergančių širdies nepakankamumu pacientų sąsajas tarp širdies nepakankamumo etiologijos ir išeičių. 2. Nustatyti klinikinius, biocheminius, nepalankios eigos širdies nepakankamumo veiksnius. 3. Nustatyti echokardiografinių parametrų vertę prognozuojant širdies nepakankamumo išeitis. Tyrimo metodika ir dalyviai: Retrospektyvinis tyrimas buvo vykdomas 2024 – 2025 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės (KL) Kardiologijos skyriuje. Į tyrimą įtraukti 1194 pacientai, sergantys lėtiniu širdies nepakankamumu (LŠN). Pacientų duomenys analizuoti „IBM SPSS Statistics 29.0“ programa. Stebėti skirtumai tarp požymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo rezultatai: Į tyrimą buvo įtraukti 1194 pacientai sergantys LŠN. Tiriamieji buvo suskirstyti pagal išeitis į keturias grupes: išleisti į namus 81,57 proc. (n = 974), mirę gydymo įstaigoje 6,11 proc. (n = 73), perkelti į LSMU ligoninę Kauno klinikas (LSMUL KK) 7,71 proc. (n = 92) ir 55 (4,61 proc.) į slaugos ligoninę. Išleisti pacientai į namus statistiškai reikšmingai jaunesni lyginant su mirusiais ligoninėje (p < 0,001), arba perkeltais į slaugos ligoninę (p < 0,001), perkelti į LSMUL KK jaunesni lyginant su kitas išeitis turinčiais pacientais (p < 0,05). III NYHA klasės pacientai reikšmingai dažniau buvo išleisti į namus, IV NYHA klasės pacientų reikšmingai daugiau mirė ligoninėje (p < 0,05). Analizuojant gretutines ligas ir išeitis buvo gauta, kad pneumonija ir šlapimo takų infekcija (ŠTI) statistiškai reikšmingai dažniau sirgo pacientai mirę ligoninėje (p < 0,001). Perkelti į LSMUL KK rečiau sirgo lėtine inkstų liga (LIL) (p = 0,004). Vertinant laboratorinius tyrimus statistikšai reikšmingi skirtumai stebėti tarp skirtingų išeičių grupių ir CRB, leukocitų, kalio, kreatinino, šlapalo, NT-proBNP koncentracijos, albumino ir kreatinino klirensao (KK). Pacientai perkelti į LSMUL KK turėjo didesnius echokardiografinius parametrus: kairiojo skilvelio galinį diastolinį dydį (KSGDD), kairiojo prieširdžio dydį (Kpr), kairiojo prieširdžio (Kpr) tūrį, kairiojo skilvelio miokardo masės indeksą (KSMMI) (p < 0,05). Pacientams perkeltiems į slaugos ligoninę KSGDD buvo mažesnis lyginant su pacientais išleistais į namus ir perkeltais į LSMUL KK bei triburio vožtuvo žiedo judesio amplitudė (TVJŽA) statistiškai reikšmingai mažesnė nei kitas išeitis turintiems pacientams. Analizuojant elektrokardiogramos duomenis atrioventrikulinė blokada (AVB), skilvelinė tachikardija (ST) ir skilvelinės ekstrasistolės buvo dažniau pacientams perkeltiems į LSMUL KK nei kitas išeitis turintiems tiriamiesiems (p < 0,05). Stacionarizuotų į LSMU KL Kardiologijos skyrių pacientų lovadienio trukmė buvo 9,60 ± 4,90 dienos, ilgiausia pacientų perkeltų į slaugos ligoninę (p < 0,05) bei reikšmingai ilgesnė pacientų išleistų į namus ir perkeltų į LSMUL KK nei mirusių ligoninėje (p < 0,001). Išvados: 1. Įvertinus ir išanalizavus pacientų sergančių lėtiniu širdies nepakankamumu išeminės širdies ligos etiologijos paplitimą ir sąsajas su išeitimis gauta, kad išeminę anamnezę turėjo 376 (31,49 proc.) pacientai, tačiau sąsajų su išeitimis nebuvo pastebėta. Mirusių ligoninėje ir turinčių išeminę anamnezę buvo daugiausia (34,25 proc.) lyginant su kitas išeitis turinčiais pacientais, tačiau reikšmingų skirtumų nestebėta (p = 0,601). 2. Mūsų tyrime gauti nepalankios eigos veiksniai: pneumonija, šlapimo takų infekcija (ŠTI), IV NYHA klasė, 4 lėtinės inkstų ligos (LIL) stadija, vyresnis pacientų amžius, padidėjusi CRB, leukocitų, kalio, kreatinino, šlapalo, NT-proBNP koncentracija, sumažėjusi albumino koncentracija ir kreatinino klirensas (KK). 3. Analizuojant echokardiografinius parametrus gauta, kad pacientai perkelti į LSMU ligoninę Kauno klinikas turėjo didesnius parametrus: kairiojo skilvelio galinį diastolinį dydį (KSGDD), kairiojo prieširdžio dydį (Kpr), kairiojo prieširdžio (Kpr) tūrį, kairiojo skilvelio miokardo masės indeksą (KSMMI) nei kiti pacientai (p < 0,05). Pacientams perkeltiems į slaugos ligoninę KSGDD buvo mažesnis lyginant su pacientais išleistais į namus ir perkeltais į LSMUL KK bei triburio vožtuvo žiedo judesio amplitudė (TVJŽA) statistiškai reikšmingai mažesnė nei kitas išeitis turintiems pacientams.

Author: Austėja Kaunaitė Title: Characteristics of patients with chronic heart failure and associations with outcomes. The aim: To identify associations between the clinical presentation of patients with chronic heart failure and patient prognosis. Tasks: 1. To identify associations between heart failure aetiology and outcomes in heart failure patients. 2. Identify the clinical, biochemical, and prognostic factors of heart failure. 3. Determine the value of echocardiographic parameters in predicting heart failure outcomes. Research methodology: The retrospective study was conducted between 2024 and 2025 at the Department of Cardiology, Kaunas Hospital of Lithuanian University of Health Sciences. The study included 1194 patients with chronic heart failure. Patient data were analysed with IBM SPSS Statistics 29.0 software. Observed differences between characteristics were considered statistically significant at p < 0.05. Results: The study included 1194 patients with chronic heart failure. The patients were divided into four groups according to outcome: discharged to home 81.57% (n = 974), died in hospital 6.11% (n = 73), transferred to Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics 7.71% (n = 92), and transferred to palliative care hospital 55 (4.61%). Patients discharged to home were statistically significantly younger compared to those who died in hospital (p < 0.001) or transferred to palliative care hospital (p < 0.001). Patients transferred to Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics were younger compared to patients with other discharges (p < 0.05). NYHA class III patients were significantly more likely to be discharged home, while NYHA class IV patients died significantly more often in hospital (p < 0.05). Analysis of comorbidities and outcomes showed that pneumonia and urinary tract infection were statistically significantly more frequent in patients who died in hospital (p < 0.001). Chronic kidney disease was less frequent in patients transferred to Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics (p = 0.004). Statistically significant differences in laboratory tests were observed between the different outcome groups: CRP, leucocyte, potassium, creatinine, urine, NT-proBNP concentrations, albumin and creatinine clearance. Patients transferred to Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics had higher echocardiographic parameters: left ventricular end-diastolic size, left atrial size, left atrial volume, left ventricular myocardial mass index (p < 0.05). Patients transferred to palliative care hospital had a smaller left ventricular end-diastolic size compared to patients discharged to home and transferred to Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics and a statistically significantly smaller tricuspid valve annulus amplitude than patients with other discharge options. Electrocardiogram analysis showed that atrioventricular block, ventricular tachycardia and ventricular extrasystoles were more frequent in patients transferred to the Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics than in patients with other discharges (p < 0.05). The length of stay was 9.60 ± 4.90 days in patients hospitalised in the Cardiology Department of the Kaunas Hospital of Lithuanian University of Health Sciences, the longest - transferred to palliative care hospital (p < 0.05) and longer - discharged home and transferred to the Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics than in those who died in hospital (p < 0.001). Conclusions: 1. The prevalence of ischaemic heart disease aetiology in patients with chronic heart failure and the association with outcomes were assessed and analysed. 376 (31.49%) patients had a history of ischaemic heart disease, but there was no association with outcomes. Those who died in hospital and had a history of ischaemia had the highest proportion (34.25%) compared with patients with other outcomes, but no significant differences were observed (p = 0.601). 2. The adverse outcome factors in our study included pneumonia, urinary tract infection, NYHA class IV, stage 4 chronic kidney disease, older age, elevated CRP, leucocyte, potassium, creatinine, urate, NT-proBNP, decreased albumin concentration and creatinine clearance. 3. The analysis of echocardiographic parameters showed that patients transferred to Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics had higher parameters: left ventricular end-diastolic size, left atrial size, left atrial volume, left ventricular myocardial mass index than other patients (p < 0.05). Patients transferred to palliative care hospital had a lower left ventricular end-diastolic size compared to patients discharged home and transferred to Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics and a statistically significantly lower tricuspid valve annulus amplitude than patients with other discharge options.