Vaikų tracheostomų analizė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Manto Žemaitaičio baigiamasis magistrinis darbas: „Vaikų tracheostomų analizė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose“ Darbo vadovas: Dr. Aurelija Vegienė Tikslas: Išanalizuoti vaikų tracheostomų atvejus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose 2014 – 2018 m. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti vaikų tracheostomos suformavimo indikacijas ir pacientų amžių operacijos metu. 2. Nustatyti vaikų tracheostomų otorinolaringologines priežastis. 3. Nustatyti dažniausias vaikų tracheostomų komplikacijas ir jų įtaką išeitims. 4. Nustatyti vaikų tracheostomų išeitis ir jų ryšį su pagrindine liga. Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, analizuotos tiriamųjų stacionarinės ligos istorijos. Išanalizuoti 64 atvejai. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojantis IBM SPSS 13.0 programa. Neparametriniai kriterijai buvo vertinami atliekant Chi – kvadrato, Kruskal – Wallis testus. Kiekybiniai duomenys buvo išreikšti kaip vidurkis ir standartinis nuokrypis (SN). Skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Darbo dalyviai: LSMUL KK vaikų chirurgijos klinikoje gydyti pacientai, kuriems buvo suformuota tracheostoma. Tyrimo rezultatai: Imtį sudarė 64 pacientai. Daugiausia pacientų buvo 1 – 12 mėn. amžiaus – 32,8 proc. (n = 21). 31,2 proc. (n = 20) pacientų buvo atlikta bronchoskopija arba kaklo KT tyrimas. Visiems vaikams buvo diagnozuota patologija, dėl kurios išsivystė kvėpavimo nepakankamumas ir buvo indikacija suformuoti tracheostomą. 50 proc. (n = 32) atvejų buvo nuolatinis DPV poreikis. Otorinolaringologinės kilmės ligos, sukėlusios kvėpavimo nepakankamumą, sudarė 17,1 proc. (n = 11) atvejų. Nustatyta, kad nėra statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp DPV taikymo poreikio ir išeičių (p = 0,532). Dažniausiai išsivysčiusi komplikacija buvo apatinių kvėpavimo takų infekcija – 46,9 proc. (n = 30). Išeitys žinomos 62 atvejais. Nustatyta, kad 50 proc. (n = 31) tiriamųjų tebegyvena su tracheostoma. Visos mirtys buvo sąlygotos pagrindinės ligos. Išvados: Dažniausiai tracheostoma vaikams yra suformuojama 1 – 12 mėn. amžiuje. Dažniausia indikacija tracheostomos suformavimui yra kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, nuolatinis DPV poreikis, kurį sąlygoja pagrindinė liga. Otorinolaringologinės priežastys sudarė 17,1 proc. (n = 11) visų atvejų. Komplikacijas po tracheostomos operacijos patiria daugiau nei pusė pacientų ir dažniausia iš jų yra apatinių kvėpavimo takų infekcija. Tyrimo metu nustatyta, kad tracheostomos komplikacijos neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos ligos išeitims (p=0,289). Vaikai buvo dekanuliuoti, mirė arba tebegyvena su tracheostoma. Pusė pacientų tebegyvena su tracheostoma. Visi pacientų mirčių atvejai siejami su diagnozuota pagrindine liga.
Mantas Žemaitaitis final master thesis: „Analysis of pediatric tracheostomies in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics“ Work supervisor: Dr. Aurelija Vegienė Purpose: To analize cases of pediatric tracheostomies in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics in 2014 – 2018. Tasks of the work: 1.To determine the indications for the formation of pediatric tracheostomies and the age of patients during surgery. 2. To determine the otorhinolaryngological causes of pediatric tracheostomas. 3. To determine the most common complications of pediatric tracheostomies and their impact on outcomes. 4. To determine the outcomes of pediatric tracheostomies and their association with the underlying disease. Work methodology: A retrospective study was performed and the histories of patients diseases were analyzed. Statistical analysis of the data was performed using IBM SPSS 13.0 program. Nonparametric criteria were evaluated by Chi-square, Kruskal-Wallis tests. Quantitative data were expressed as mean and standard deviation (SD). The difference is considered statistically significant when p < 0,05. Work participants: Patients who underwent tracheostomy were treated in the Pediatric Surgery Department in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. Results of research: The sample consisted of 64 patients. The majority of patients were 1 to 12 months old – 32,8 % (n = 21). 31,2 % (n = 20) of patients underwent bronchoscopy or a neck CT scan. All children were diagnosed with a pathology that developed respiratory failure and were an indication for the formation of a tracheostomy. 50 % (n = 32) cases had a constant need for artificial lung ventilation (ALV). Otorhinolaryngological diseases that caused respiratory failure accounted for 17,1 % (n = 11) cases. It was found that there was no statistically significant correlation between ALV application and output (p = 0,532). The outputs are known in 62 cases. It was found that 50 % (n = 31) subjects were still live with tracheostoma. All deaths were due to underlying disease. Conclusion: The most common tracheostoma in children is formed at 1 to 12 months old. The most common indication for the formation of tracheostomy is respiratory failure, the constant need for ALV, caused by the underlying disease. Otorhinolaryngological causes acounted for 17,1 % (n = 11) in all cases. Complications after tracheostomy surgery occur in more than half of the patients, and the most common of these is lower respiratory tract infection. The study found that tracheostomy complications had no statistically significant effect on outcome (p = 0,289). Children were decanulated, died or are still living with a tracheostoma. Half of the patients still live with tracheostoma. All patients deaths are associated with the underlying disease.