Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/251884
X įstaigoje dirbančių šeimos medicinos gydytojų rezidentų patiriamas profesinis perdegimas darbe ir jo sąsajos su subjektyvia sveikata
Type of publication
text::thesis::master thesis
Title
X įstaigoje dirbančių šeimos medicinos gydytojų rezidentų patiriamas profesinis perdegimas darbe ir jo sąsajos su subjektyvia sveikata
Other Title
Occupational Burnout and Its Associations with Subjective Health among Family Medicine Residents at Institution X
Advisor
Other(s)
Recenzentas / Reviewer |
Extent
42 p.
Thesis Defence Date
2025-06-06
Field of Science
Abstract (lt)
SANTRAUKA G. Jankauskaitės magistro baigiamasis darbas „X įstaigoje dirbančių šeimos medicinos gydytojų rezidentų patiriamas profesinis perdegimas darbe ir jo sąsajos su subjektyvia sveikata“, magistro darbo vadovė lekt. dr. Rasa Žutautienė. Tyrimo tikslas: įvertinti X įstaigoje dirbančių šeimos medicinos gydytojų rezidentų patiriamą profesinį perdegimą darbe ir jo sąsajas su subjektyvia sveikata. Tyrimo uždaviniai:
- Nustatyti X įstaigoje dirbančių šeimos medicinos gydytojų rezidentų profesinio perdegimo paplitimą;
- Įvertinti X įstaigoje dirbančių šeimos gydytojų rezidentų subjektyvią sveikatą;
- Nustatyti X įstaigoje dirbančių šeimos gydytojų rezidentų patiriamo profesinio streso ir subjektyvios sveikatos sąsajas. Atranka ir tyrimo metodai: baigiamajame magistro darbe taikytas kiekybinis tyrimo metodas. Tiriamieji – X įstaigoje dirbantys šeimos medicinos gydytojai rezidentai. Surinkta informacija apdorota „IBM SPSS Statistics“ programa, vertintas chi kvadratas ir koreliacijos koeficientas. Į tyrimą kviesti visi X įstaigoje dirbantys gydytojai rezidentai. Administracijos duomenimis X įstaigoje dirbo 175 gydytojai rezidentai, minimali imtis – 122. Atsako dažnis – 70,29 proc. Tyrimo rezultatai. 16,3 proc. tiriamųjų patyrė profesinį perdegimą. Dažniausiai fiksuotas perdegimas dėl darbinės veiklos bei asmeninis perdegimas, rečiausiai – dėl darbo su pacientais. Profesinio perdegimo lygis reikšmingai didėjo trečiaisiais rezidentūros studijų metais, taip pat dirbant didesniu nei vieno etato krūviu bei naktinių budėjimų metu. Šeimyninė padėtis neturėjo statistiškai reikšmingos sąsajos su perdegimo lygiu. Vertinant sąsajas tarp profesinio perdegimo ir subjektyvios savijautos, nustatyta, kad visose tirtose perdegimo dimensijose, aukštesni perdegimo įverčiai buvo susiję su prastesniu subjektyvios savijautos vertinimu. Išvados. Bendras profesinio perdegimo lygis tarp šeimos medicinos gydytojų rezidentų buvo žemas, tačiau 16,3 proc. tyrimo dalyvių patyrė perdegimą. Profesinio perdegimo lygis buvo aukštesnis tarp trečių metų rezidentų. Nustatytas vidutinio stiprumo neigiamas ryšys tarp profesinio perdegimo ir subjektyvios savijautos, t.y. didėjant perderimo lygiui, stebėtas prastesnis rezidentų subjektyvios sveikatos vertinimas. Raktažodžiai: profesinis perdegimas, perdegimo sindromas, medicinos rezidentai, subjektyvi sveikata.
Abstract (en)
SUMMARY G. Jankauskaite‘s master‘s thesis, „Occupational Burnout and Its Associations with Subjective Health Among Family Medicine Residents at Institution X”, supervisor of the master‘s work, lect. Dr. Rasa Žutautienė. Research objective: to assess occupational burnout among family medicine residents at Institution X and its associations with their subjective health. Research tasks:
- To determine the prevalence of occupational burnout among family medicine residents at Institution X;
- To evaluate the subjective health of family medicine residents at Institution X;
- To identify the associations between occupational stress and subjective health among family medicine residents at Institution X. Research object and methods: a quantitative research approach was employed in this master’s thesis. The study involved family medicine resident physicians who were employed at institution X. The collected data were analysed using IBM SPSS Statistics software, applying chi-square tests and correlation coefficients to assess statistical relationships. All resident physicians working at institution X were invited to take part in the study. Based on administrative records, the institution employed 175 resident physicians, with the minimum required sample size determined to be 122. The achieved response rate was 70.29%. Research results. A total of 16.3% of respondents experienced occupational burnout. The most frequently reported types were work-related burnout and personal burnout, while patient-related burnout was the least common. The level of occupational burnout increased significantly during the third year of residency, as well as among those working more than full-time hours and those undertaking night shifts. Marital status was not statistically associated with the level of burnout. When examining the relationship between occupational burnout and subjective well-being, it was found that higher levels of burnout across all measured dimensions were associated with reduced levels of self-reported well-being. Conclusions. The overall level of occupational burnout among family medicine residents was low. However, 16.3% of participants experienced burnout. Burnout levels were higher among third-year residents. A moderate negative correlation was identified between occupational burnout and subjective well-being, indicating that higher levels of burnout were associated with lower self-rated health among residents. Key words: occupational burnout, burnout syndrome, medical residents, subjective health.
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Ne / No
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access
File(s)