Ischemic Mitral Valve Insufficiency: Incidence, Mechanisms, Pathophysiology and Treatment Options
Delon, Natalie |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
This paper analyses and reviews literature concerning ischemic mitral valve insufficiency in the important aspects of its prevalence, mechanisms, pathophysiology and treatment options with current evidence-based recommendations. It is organized as qualitative research with reviewing available articles on online medical databases. Ischemic mitral valve insufficiency is found to occur mostly in older age and in connection with coronary artery disease. The resulting imbalance between closing and tethering force of the valve leads to left ventricular remodeling, causing eventually mitral leaflet displacement and thereby impaired coaptation. To stop the resulting vicious cycle of further left ventricular remodeling and further regurgitation, the focus of treatment is a surgical or minimally invasive approach besides optimal medical treatment. The adequate application of treatment remains uncertain which is why there is the need for decision making by evaluating the individuals’ risk and benefit by a multidisciplinary team. For now, long term results from newer studies with appropriate selection of patients needs to be awaited.
Šiame straipsnyje analizuojama literatūra apie išeminį mitralinio vožtuvo nepakankamumą, atsižvelgiant į svarbius jo paplitimo aspektus, mechanizmus, patofiziologiją ir gydymo galimybes, remiantis dabartinėmis įrodymais pagrįstomis rekomendacijomis. Suorganizuota kaip kokybinis tyrimas, apžvelgiant turimus straipsnius internetinėse medicinos duomenų bazėse. Išeminis mitralinio vožtuvo nepakankamumas dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje ir susijęs su vainikinių arterijų liga. Atsiradęs vožtuvo uždarymo ir tempimo jėgos disbalansas sukelia tolesnį kairiojo skilvelio remodeliavimąsį, galiausiai sukelia mitralinio vožtuvo burės poslinkį ir taip pablogina koaptaciją. Siekiant sustabdyti susidariusį užburtą tolesnio kairiojo skilvelio remodeliavimą ir tolesnės regurgitacijos ciklą, pagrindinis dėmesys skiriamas chirurginiam arba minimaliai invaziniam metodui, kartu su optimaliu medikamentiniu gydymo. Tinkamas gydymo taikymas tebėra neaiškus, todėl sprendimus reikia priimti įvertinant asmens riziką ir naudą daugiadalykėje grupėje. Kol kas reikia sulaukti ilgalaikių naujesnių tyrimų rezultatų su tinkama pacientų atranka.