Augalinių baltymų poveikio žiurkių virškinamumo ir rezorbcijos procesams vertinimas

SANTRAUKA

Augalinių baltymų poveikio žiurkių virškinamumo ir rezorbcijos procesams vertinimas

Andrej Zakrevskij

Magistro baigiamasis darbas

Raktažodžiai: žiurkės, lubinai, augaliniai baltymai Baigiamasis magistrinis darbas paruoštas tema: ,, Augalinių baltymų poveikio žiurkių virškinamumo ir rezorbcijos procesams vertinimas“. Darbo tikslas: ištirti lubinų Lupinus luteus, Lupinus angustifolius sėklų biologinės vertės poveikį žiurkių fermentacijos ir rezorbcijos procesams. Darbą sudaro: 44 lapai, 10 lentelių, 4 paveikslai, 91 literatūros šaltiniai. Moksliniai tyrimai tema „Augalinių baltymų poveikio žiurkių virškinamumo ir rezorbcijos procesams vertinimas“ atlikti 2013 – 2016 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų mitybos katedroje (iki 2013 metų lapkričio 10 dienos), Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje, Lenkijos mokslų akademijos Gyvūnų reprodukcijos ir maisto tyrimų institute. Tyrimų medžiaga ir metodai. Moksliniams tyrimams Wistar žiurkės atrinktos iš vieno reprodukcijos ciklo ir analogų principu suskirstytos į tris grupes po 5 gyvūnus kiekvienoje. Wistar žiurkių pašarai buvo papildyti geltonųjų ir mėlynųjų lubinų seklomis. Lubinų sėklos buvo analizuojamos tikslu nustatyti biologinę vertę, analizuojant virškinamumą ir azoto balansą. Wistar žiurkės tyrimų metu buvo šeriamos ir girdomos ad libitum. Baltymų kiekis žiurkių pašare sudarė 11,5% (NRC reikalavimai,1997). Tyrimų pabaigoje buvo nustatytas virškinamumas ir azoto balansas. Išmatos užšaldytos, šlapimo mėginiai konservuoti sieros rūgštimi. Lubinų sėklų cheminės sudėtis nustatyta pagal (AOAC, 2003), NDF, ADF, ADL metodus, Van Soest metodikas. Aminorūgščių sudėtis buvo nustatyta naudojant Biochrom 20 Plus analizatorių. Šlapimo ir išmatų azoto išsiskyrimas buvo apskaičiuotas pagal Kjeldalio metodą. Žiurkių biocheminiai kraujo rodikliai buvo nustatyti automatiniu analizatoriumi „Hitachi - 705“. Žiurkių sveikatingumo tyrimo metu buvo registruojamos visose grupėse, kiekvieną dieną ryte ir vakare. Wistar žiurkių sveikatingumas buvo vertinamas pagal FELASA rekomendacijas. Mokslinių tyrimų metu buvo vertinami Wistar žiurkių elgsenos rodikliai, plaukų bei odos pakitimai, šlapimo ir išmatų būklė, diarėja. Tyrimų duomenys įvertinti statistiniu paketu „R 2.2.0.“ ir „Microsoft Excel“ programa. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai ( ), vidutinė aritmetinė paklaida (±m). Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant stjudento t – testą. Duomenys buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p < 0,05. Tyrimų rezultatai. Lupinus luteus sėklas naudojant Wistar žiurkių mityboje, nustatytas N rodiklis išmatose buvo 0,044±0,013, o mažiausias rodiklis gautas kontrolinės grupės žiurkių atitinkamai 0,027±0,089. Didžiausias N šlapimo rodiklis buvo kontrolinės grupės žiurkių 88,67±29,55, mažiausias Lupinus angustifolius grupėje 80,22±24,75. Didžiausias procentinis N virškinamumo rodiklis nustatytas kontrolinės grupės žiurkėms 0,151±0,049 bei mažiausias 0,132±0,044 naudojant lubinų Lupinus angustifolius sėklas gyvūnų mityboje. Visų grupių duomenys buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). Žiurkių biocheminiai kraujo rodikliai, kai buvo naudojamos lubinų Lupinus luteus sėklos gliukozės koncentracija gyvūnų kraujyje buvo mažiausia 181,8±61,22, o kontrolinės grupės bendraamžių gliukozės rodikliai buvo didesni 216,60±72,2. Trigliceridų koncentracija tarp visų grupių buvo skirtinga, aukščiausia nustatyta kontrolinėje grupėje 135,34±45,78, o mažiausia – Lupinus angustifolius grupėje 82,41±24,10. Naudojant Lupinus angustifolius sėklos žiurkių mityboje, buvo nustayta aukščiausia cholesterolio koncentracija gyvūnams 185,36±60,42, kai tuo tarpu kontrolinė dieta koncentracija buvo mažiausia 153,67±51,22. Bendras baltymų kiekio rodiklis aukščiausias buvo kontrolinėje grupėje 7,14±2,48, mažiausias 5,93±1,82 naudojant Lupinus luteus sėklas žiurkių mityboje. AST buvo aukščiausias kontrolinėje grupėje 136,23±45,20, o mažiausias Lupinus angustifolius grupėje 128,82±42,12. ALT rodikliai kontrolinės grupės žiurkių buvo aukščiausi 25,06±6,35, o mažiausi 19,44±4,88 naudojant lubinų Lupinus angustifolius sėklas. Visų grupių duomenys buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05).

SUMMARY

Evaluation effect of vegetable proteins in rats digestibility and resorbtion processes

Andrej Zakrevskij

Master's thesis

Keywords: rat, lupine, vegetable proteins Final Master's work theme is : „Evaluation effect of vegetable proteins in rats digestibility and resorbtion processes“ The work consists of 44 pages, 10 tables, 4 figures and 91 references. Research on " Evaluation effect of vegetable proteins in rats digestibility and resorbtion processes“ carried out 2013 - 2016 m. In Lithuanian University of Health Sciences Veterinary Academy, Department of Animal Nutrition (until 2013 november 10), Department of Animal Breeding and Nutrition, Polish Academy of Animal Reproduction and Food Research Institute.

The main goal of this research was to investigate lupine Lupinus luteus, Lupinus angustifolius seed biological value in rats fermentation and absorption processes. Research methodology. Wistar rats were selected from a single reproductive cycle and using analogues principle were divided into three groups of five animals each. Yellow and blue lupine seeds were added to wistar rats diet. Lupine seeds were analyzed with purpose to analyse digestion, nitrogen balance and biological value. During the study wistar rats were fed and watered ad libitum. The protein content of rat diet accounted for 11.5% (NRC requirements, 1997). In the end of research was estabalished digestion and nitrogen balance. Frozen feces, urine samples was preserved with sulfucir acid using (AOAC, 2003), NDF, ADF , ADL Van Soest methods. The amino acid composition was determined using a Biochrom 20 Plus analyzer. Urinary and fecal nitrogen excretion was estimated by the Kjeldahl method. Rats biochemical indexes were determined by automatic analyzer Hitachi - 705 ". Rats health survey was recorded in all groups, every day, morning and evening. Wistar rats fitness was assessed by FELASA recommendations. During the research Wistar rats behavioral indicators, hair and skin lessions, urine and stool condition, diarrhea was judged. Statistical analysis was performed using the statistical package „R 2.2.0.“ and „Microsoft Excel“ program. Arithmetical average ( ) was calculated with average arithmetic error (± m). Statistical analysis of data was performed using Stjudent's t - test. The data were considered statistically significant at p <0.05. Results and conclusions of research. Highest N ratio in stool was using Lupinus luteus seeds, it was 0.044 ± 0.013 and the lowest rate in the control group of rats received respectively 0.027 ± 0.089. Maximum urinary N ratio in the control group of rats was 88.67 ± 29.55 and the lowest was in Lupinus angustifolius group 80.22 ± 24.75. The highest percentage of N digestibility rate was in the control group rats 0,151±0,049 and lowest 0.132 ± 0.044 when using lupine Lupinus angustifolius seeds. All data groups was not statistically significant (p> 0.05). Lowest glucose concentration 181.8 ± 61.22 was when Lupine luteus seeds were used and the highest 216.60 ± 72.2 was in control group. Triglycerides indicator among the groups were different, the highest found in the control group 135.34 ± 45.78, and the lowest - Lupinus angustifolius group 82.41 ± 24.10. Using Lupinus angustifolius seeds in rat diet presented highest cholesterol levels 185.36 ± 60.42, while the control diet had the lowest concentration of 153.67 ± 51.22. Total protein content was the highest in the control group, 7.14 ± 2.48, and the minimum was using Lupinus luteus seeds in the rat diet 5.93 ± 1.82. AST was the highest in the control group 136.23 ± 45.20, and the lowest in the Lupinus angustifolius group 128.82 ± 42.12. ALT indicators in the control group of rats was highest 25.06 ± 6.35 and minimum was using lupine Lupinus angustifolius seeds 19.44 ± 4.88. All data groups was not statistically significant (p> 0.05).