Šunų mažakraujysčių diferenciacija ir gydymas

Abstract

Tyrimai: atlikti Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Veterinarijos Akademijos, Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Darbo apimtis 47 puslapiai, jame yra 9 lentelės, 10 paveikslų, 3 priedai, panaudoti 67 literatūros šaltiniai. Tyrimų tikslas – išanalizuoti šunų mažakraujysčių simptomatiką, diagnostiką, diferenciaciją ir gydymo schemas. Tyrimų uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, pagal kokius kriterijus ir parametrus nustatomos ir diferencijuojamos mažakraujystės. 2. Nustatyti, ar šuns lytis turi įtakos mažakraujystės išsivystymui. 3. Nustatyti dažniausiai pasitaikančias mažakraujystes šunų tarpe. 4. Nustatyti, pagal kokius kraujo morfologinius ir biocheminius tyrimų rezultatus galima atskirti mažakraujystės rūšis. 5. Išanalizuoti vaistus ir kitus metodus, naudojamus gydymui nuo šunų mažakraujystės. Tyrimų metodika: Į veterinarijos kliniką atvestų šunų, kuriems įtariama mažakraujystė, savininkų prašyta pateikti išsamią anamnezę apie augintinį (amžių, lytį, veislę, pastebėtus pirmuosius ligos požymius, kada jie pasireiškė, kiek laiko tęsiasi ir kt.). Visiems šunims atlikti klinikiniai, kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai, o tiems šunims, kuriems, remiantis klinikiniais požymiais, buvo galima įtarti babeziozę, atliktas periferinio kraujo tyrimas. Statistinė duomenų analizė sudaryta naudojant Microsoft Office Excel 2010. Rezultatai ir išvados: 1. Mažakraujystės nustatytos ir diferencijuotos remiantis savininkų pateikta anamneze, klinikiniu tyrimu, kraujo morfologinių ir biocheminių tyrimų duomenimis ir pagal nustatytą pagrindinę diagnozę, kuri įtakojo mažakraujystės atsiradimą. 2. Nustatyta, jog šunų lytis turi nežymią įtaką mažakraujystės išsivystymui: patelės sudarė 44 proc. atvejų, o patinai – 56 proc. atvejų. Patinų sirgo 1,3 kartais daugiau nei patelių. 3. Dažniausiai nustatytos: hemolizinė mažakraujystė (68 proc. atvejų), pohemoraginė mažakraujystė (16 proc. atvejų) ir hipoplastinė mažakraujystė (16 proc. atvejų).4. Sergant hemolizine mažakraujyste, pasireiškia: eritrocitopenija, hematokrito kiekio sumažėjimas, hemoglobino kiekio sumažėjimas, nežymi leukopenija ir trombocitopenija. Pastebimas šlapalo ir kreatinino kiekio kraujo plazmoje padidėjimas. 5. Sergant pohemoragine mažakraujyste, pasireiškia: eritrocitopenija, hematokrito kiekio sumažėjimas, hemoglobino kiekio sumažėjimas, nežymi retikuliocitozė, nežymi leukocitozė, trombocitozė. Kraujo biocheminių rodiklių rezultatai išlieka fiziologinės normos ribose. 6. Sergant hipoplastine mažakraujyste, pasireiškia: eritrocitopenija, hematokrito kiekio sumažėjimas, hemoglobino kiekio sumažėjimas, nežymi retikuliocitopenija, leukopenija, nežymi trombocitopenija. 7. Gydymas nuo mažakraujystės susideda iš mažakraujystę sukėlusių priežasčių šalinimo. Dažniausiai naudojami vaistai: antiparazitinis vaistas imidokarbo dipropionatas, B grupės vitaminų kompleksas, homeopatinis preparatas inkstų funkcijai gerinti - Solidago compositum, gliukokortikoidai ir karščiavimą mažinantys vaistai (metamizolio natrio druska). Rečiausias gydymo metodas buvo kraujo perpylimas.

Research: was carried out at Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Dr. L. Kriaučeliūno veterinary clinic for small animals. The paper volume is 47 pages, it contains 9 tables, 10 images, 3 annexes; 67 references were used. The research objective – to analyse the symptoms, diagnostics, differentiation of canine anaemia and treatment schemes for anaemia. Research tasks: 1. To determine the criteria and parameters according to which anaemia can be identified and differentiated. 2. To determine whether the gender of the dog has any impact on the development of anaemia. 3. To determine which types of anaemia are the most prevalent among dogs. 4. To determine which blood morphology and biochemistry parameters the differentiation of anaemia can be based on. 5. To analyse the drugs and other methods used for treating canine anaemia. Research methodology: The owners of the dogs brought in to the veterinary clinic were asked to provide detailed anamnesis of their pet (age, gender, breed, initial symptoms, when they were first noticed, how long the symptoms have been present etc.). Clinical exams, blood morphology and blood biochemistry tests were performed on all dogs and a peripherial blood smear test was performed on the dogs who could be suspected of having babesiosis based on clinical signs. The statistical analysis of data was performed using Microsoft Office Excel 2010. Results and conclusions: 1. Anaemia was diagnosed and differentiated based on the anamnesis provided by the owner, clinical exam, blood morphological and biochemical tests results and primary diagnosis affecting the development of anaemia. 2. The gender of the dogs was found to have a slight impact on the development of anaemia: females comprised 44 percent of the cases and males – 56 percent of the cases. The incidence of anaemia was 1,3 times higher in male than in female dogs.3. The most commonly diagnosed were: haemolytic anaemia (68 percent of the cases), posthaemorrhagic anaemia (16 percent of the cases) and hypoplastic anaemia (16 percent of the cases). 4. Haemolytic anaemia presents with: erythrocytopenia, decreased hematocrit levels, decreased haemoglobin levels, mild leukopenia and thrombocytopenia. Higher levels of urea and creatinin in blood plasma are noticed. 5. Posthaemorrhagic anaemia presents with: erythrocytopenia, decreased hematocrit levels, decreased haemoglobin levels, mild reticulocytosis, mild leukocytosis, thrombocytosis. Blood biochemistry test results remain within normal physiological limits. 6. Hypoplastic anaemia presents with: erythrocytopenia, decreased hematocrit levels, decreased haemoglobin levels, mild reticulocytopenia, leukopenia, mild thrombocytopenia. 7. Anaemia treatment consists of eliminating the factors causing anaemia. The most commonly used drugs are: antiparasitic drug imidocarb dipropionate, vitamin B complex, homeopathic product for renal function support – Solidago compositum, glucocorticoids and antipyretics (metamizole sodium salt). The least used treatment method was blood transfusion.