Burnos ir veido srities skausmų ryšys su sociodemografinėmis charakteristikomis, asmenybės dimensijomis ir gyvenimo kokybe
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: nustatyti ir įvertinti burnos ir veido srities skausmų ryšį su sociodemografinėmis charakteristikomis, asmenybės dimensijomis ir gyvenimo kokybe. Uždaviniai: 1.Nustatyti tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities skausmą, sociodemografines charakteristikas. 2.Nustatyti tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities skausmą, patiriamo skausmo intensyvumą. 3.Nustatyti ir įvertinti patiriamo skausmo intensyvumo ryšį su tiriamųjų sociodemografinėmis charakteristikomis ir su liga susijusiais veiksniais. 4.Nustatyti ir įvertinti patiriamo skausmo intensyvumo ryšį su tiriamųjų asmenybės dimensijomis. 5.Nustatyti ir įvertinti patiriamo skausmo intensyvumo ryšį su tiriamųjų subjektyvia gyvenimo kokybe. Metodika: tyrime dalyvavo >18 metų pacientai, stacionarizuoti į LSMUL Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos kliniką dėl patiriamo burnos ir veido srities skausmo. Sociodemografiniai duomenys buvo renkami individualių pokalbių metu. Patiriamas skausmas vertintas naudojant skausmo vertinimo skales, asmenybės dimensijos - naudojant standartizuotą DPAD klausimyną, gyvenimo kokybė - naudojant standartizuotą gyvenimo kokybės klausimyną. Rezultatai: tyrime dalyvavo 122 tiriamieji, iš kurių 73,0 proc. buvo moterys. Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 63,84 (SN 15,204) metai. Poroje gyveno 54,9 proc., vidurinį ir žemesnį išsilavinimą turėjo 59,8 proc., mieste gyveno 76,2 proc., pastovius darbo santykius turėjo 36,9 proc. tiriamųjų. Stiprų ir nepakeliamą burnos ir veido srities skausmą jautė 73,8 proc tiriamųjų. Nepriklausomai nuo lyties skausmo intensyvumas tiriamųjų buvo įvertintas 6,69 (SN 2,0) balais, truko 6,1 (SN 7,33) metus, o skausmo gydymosi trukmė siekė 6,64 (SN 7,47) metus. Skausmo intensyvumas nepriklausė nuo tiriamųjų sociodemografinių charakteristikų ir asmenybės dimensijų. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp skausmo intensyvumo ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės: kuo intensyvesnis skausmas, tuo blogesnė tiriamųjų fizinė sveikata, ypač veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų ir psichikos sveikata, ypač veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų. Išvados: du trečdalius tiriamųjų sudarė moterys, amžiaus vidurkis, nepriklausomai nuo lyties, buvo 63,84 (SN 15,204) metai, didesnė dalis gyveno poroje, buvo vidurinio ir žemesnio išsilavinimo, gyveno mieste ir nedirbo. Stiprų ir nepakeliamą skausmą, nepriklausomai nuo lyties, patyrė du trečdaliai tiriamųjų, skausmas truko vidutiniškai šešis metus, analogišką laiko tarpą taikant gydymą. Skausmo intensyvumas nebuvo susijęs su tiriamųjų sociodemografinėmis charakteristikomis ir asmenybės dimensijomis. Burnos ir veido srities skausmas daro poveikį su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei: kuo intensyvesnis skausmas, tuo blogesnė fizinė sveikata, ypač veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų ir psichikos sveikata, ypač veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų.
Aim of the study: to identify and evaluate the association between orofacial pain and sociodemographics characteristics, character dimensions and quality of life. Objectives: 1.To determine the the sociodemographic characteristics of patients experiencing orofacial pain. 2.To determine the intensity of orofacial pain experienced by the patients. 3.To determine and evaluate the relationship between the intensity of orofacial pain and sociodemographic characteristics and disease – related factors of the patients. 4.To determine and evaluate the relationship between the intensity orofacial pain and character dimensions of the patients. 5.To determine and evaluate the relationship between the intensity orofacial pain and the subjective quality of life of the patients. Methods: the study involved patients over 18 years of age hospitalized at the Clinic of Facial and Maxillofacial Surgery of LUHS hospital Kaunas Clinics due to orofacial pain. Sociodemographic data were collected through individual interviews. Pain was assessed using pain assessment scales, personality dimensions were assessed using the standardized Big Five questionnaire, quality of life was assessed using the standardized SF – 36 quality of life questionnaire. Results: 122 patients participated in the study, 73.0% were women. The mean age was 63.84 (SD 15.204) years. 54.9% of the patients lived in a couple, 59.8% had a secondary and lower level of education, 76.2% lived in cities, and 36.9% were employed. Severe and unbearable pain affected 73.8% of the patients. Regardless of gender, pain intensity was 6.69 (SD 2.0) points, lasted 6.1 (SD 7.33) years and the duration of treatment was 6.64 (SD 7.47) years. No correlation was found between pain intensity and the sociodemographic characteristics and character dimensions of the patients. There was a correlation between pain intensity and health-related quality of life: the more severe the pain, the worse the patients' physical health, especially limitation of activity due to physical ailments and mental health, especially limitation of activity due to emotional disorders. Conclusions: two-thirds of the patients were women. The mean age of the patients, regardless of gender, was 63.84 (SD 15.204) years, the majority lived in a couple, had secondary and lower education, lived in the city, and were unemployed. Severe and unbearable pain, regardless of gender, was experienced by two-thirds of the patients. The duration of pain was an average of six years, with a similar duration of treatment. There was no correlation between pain intensity and the sociodemographic characteristics and character dimensions of the patients. There was a correlation between pain and health-related quality of life: the more severe the pain, the worse the physical health, especially the limitation of activities due to physical ailments and mental health, especially the limitation of activities due to emotional disorders.