Pacientų, gydytų 2018 – 2020 m. LSMU Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje, pilvo sienos išvaržų plastikos metodai ir gydymo rezultatai
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Domo Sikorskio baigiamasis magistro darbas „Pacientų, gydytų 2018 – 2020 m. LSMU Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje, pilvo sienos išvaržų plastikos metodai ir gydymo rezultatai“, mokslinis vadovas Prof. Linas Venclauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos akademija, medicinos fakultetas, Kauno klinikos, Chirurgijos klinika. Tyrimo tikslas: išanalizuoti, 2018-2020 metais atliktų operacijų, pilvo sienos išvaržų chirurginio gydymo metodus ir rezultatus Kauno klinikų Chirurgijos skyriuje. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti kirkšnies išvaržų skirtingus chirurginio gydymo rezultatus. 2. Palyginti bambos išvaržų skirtingus chirurginio gydymo rezultatus. 3. Palyginti pirminės baltosios pilvo linijos išvaržų skirtingus chirurginio gydymo rezultatus. 4. Palyginti pooperacinių išvaržų skirtingus chirurginio gydymo rezultatus. 5. Nustatyti išvaržos atkryčių rizikos veiksnius. Tyrimo metodika: atliktas retrospektyvinis tyrimas pacientų, kuriems 2018-2020 metais atlikta pilvo sienos išvaržos operacija LSMU KK Chirurgijos skyriuje. Į tyrimą įtraukti 797 pacientai, kurie operuoti dėl kirkšnies, bambos, pirminės bei pooperacinės išvaržos. Buvo renkami šie duomenys: operacijos technika, operacijos trukmė, ligos atkrytis, išvaržos dydis ir vieta, komplikacijos, gretutinės ligos, ūgis, svoris, lovadienių skaičius, amžius. Duomenys analizuoti su IBM SPSS Statistics 26.0. Rezultatai: Kirkšnies išvaržos plastikos operacijos trukmė, atkryčių bei komplikacijų dažnis nesiskyrė (p<0,05). Nustatyti kirkšnies išvaržos atkryčio rizikos veiksniai buvo seroma (p=0,03). TAPP operacijos lovadienių skaičius buvo reikšmingai trumpiausias (p<0,001). Didelėms išvaržoms dažniau naudojamas Lichtenstein metodas (p<0,05). Gydant bambines išvaržas_atkryčių dažnis nesiskyrė, o trumpiausias operacijos laikas ir mažiausias komplikacijų dažnis atliekant plastiką savais audiniais (p<0,05). Naudojant atv. plastika tinkleliu, lovadienių skaičius didžiausias. Atv. plastika tinkeliu dažniausiai naudojama didelėms išvaržoms, pažymi dažnesnėmis komplikacijomis. Seromos dažnesnės lap./endo. grupėje. Pirminių baltosios linijos išvaržos atkryčių nebuvo, komplikacijų dažnis ir operacijos trukmė nesiskyrė (p>0,05). Plastika tinkleliu operuota reikšmingai dažniau, kai išvarža didelė (p<0,05). Pooperacinės išvaržos atkryčio ir komplikacijų dažnis nesiskyrė (p<0,05). Plastikos tinkleliu grupėje išvaržos dydis buvo didžiausias, o operacijos ir lovadienių trukmė ilgiausia (p<0,05). Plastika savais audiniais naudota mažoms pooperacinėms išvaržoms. Išvados. Šis retrospektyvinis tyrimas parodė, jog mūsų pacientams kirkšnies išvaržos plastikos technikos buvo pasirinktos tinkamai, o rezultatai tenkinantys. Bambinę išvaržą plastikuojant tinkleliu komplikacijos dažnesnės, o lovadieniai ilgesni. Pirminės baltosios linijos išvaržos plastikos metodų rezultatai panašūs, operacijos metodo pasirinkimas priklauso nuo paciento charakteristikos. Pooperacinės išvaržas plastikuojant tinkleliu operacijos laikas ir lovadienių skaičius didesnis.
Master thesis of D. Sikorskis „Patients Treated in 2018-2020 Period in LSMU Kaunas Clinic Surgery Department, Abdominal Hernia Repair Methods and Treatment Results”, scientific supervisor Prof. L. Venclauskas; Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas Clinics, Surgery department. Aim: To research the methods and results of surgical treatment of abdominal wall hernias performed in 2018-2020 at Kaunas Clinics Surgery department. The objectives of the research: 1. To compare the different results of surgical treatment of inguinal hernias. 2. To compare the different results of surgical treatment of umbilical hernias. 3. To compare the different results of surgical treatment of primary linea alba hernias. 4. To compare the different results of surgical treatment of postoperative hernias. 5. Identify risk factors for hernia recurrence. Methods: The retrospective study was conducted in Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Clinics, The department of Surgery. This study included 797 patients who underwent surgery for groin, umbilical, primary and postoperative hernia. Collected data was surgery technique, duration of operation, recurrence, size and location of the hernia, complications, comorbidities, weight, height, duration of hospital stay, age. Data was analyzed using IBM SPSS statistics 26.0 package. Participants: Patients, who have had abdominal hernia repair in 2018-2020. Results: In term of inguinal hernia techniques: operative time, recurrences and complication rate did not differ (p<0,05). The risk factor identified for recurrence was seroma (p=0,03). Hospital stay time of TAPP surgery is the shortest (p<0,001). Lichtenstein technique was used more often for large hernias (p<0.05). Umbilical hernia recurrence rate did not differ between groups, but operative time was shortest and complication rate was lowest using suture (p<0,05). When using mesh repair, duration of hospital stay is the highest, but it is used most often for large hernias and rate of complications is higher. There were no recurrences of linea alba hernia, the rate of complications and operative time did not differ (p>0,05). Operation with mesh was used significantly more when the hernia is large (p<0,05). There was no difference in the incidence and complications of incisional hernia (p<0.05). In mesh group, the hernia size was the largest, and the operative time and hospital stay was the longest (p<0,05). Suture was used more often for small postoperative hernias. Conclusions. This retrospective study showed that our patients were selected correctly for inguinal hernia repair and results are satisfactory. Using mesh for umbilical hernia repair resulted in higher complication rate and longer hospital stay. The results of the linea alba hernia repair techniques are comparable, and a method of surgery should depend on patient characteristics. Using mesh repair on incisional hernia results in higher operative time and longer hospital stay.