COVID – 19 pandemijos ir savižudiško elgesio sąsajos
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo pavadinimas: COVID – 19 pandemijos ir savižudiško elgesio sąsajos. Darbo autorė: Justė Straševičiūtė. Darbo tikslas: įvertinti savižudiško elgesio sąsajas su COVID – 19 pandemija. Darbo uždaviniai: įvertinti savižudiško elgesio rodiklius tarp įvairaus amžiaus pacientų prieš pandemiją, įvertinti savižudiško elgesio rodiklius tarp įvairaus amžiaus pacientų COVID – 19 pandemijos laikotarpiu, nustatyti sąsajas tarp savižudybės ir COVID-19 pandemijos. Tyrimo metodai: magistro darbe vertinamos žmonių savižudiško elgesio ir COVID – 19 pandemijos sąsajos. Atlikta literatūros analizė. Kriterijai, pagal kuriuos atrenkama tyrimui skirta medžiaga: mokslinės publikacijos ne senesnės nei 15 metų (2006–01–01 iki 2021–12–31). Publikuotų mokslinių straipsnių paieška naudojant PubMed, Google Scholar duomenų bazes. Iš 650 rastų straipsnių 11 atitiko analizei pasirinktus kriterijus. Rezultatai. Nustatytos COVID – 19 pandemijos ir individų savižudiško elgesio sąsajos. Paaugliai bando žudytis dažniau nei suaugę, tačiau suaugusiųjų mirtingumas nuo savižudybės yra didesnis. Pagrindiniai rizikos veiksniai skirtingoms populiacijoms – moteriška lytis, psichikos ligos, ypač depresija, patiriamas smurtas, stresas, buvę ankstesni mėginimai žudytis, kontaktas su žmogumi, mirusiu nuo savižudybės, savižudiškos mintys, silpnesni adaptacijos mechanizmai, prasti tarpasmeniniai santykiai su šeima bei apsauginių veiksnių nebuvimas – socialinių ryšių trūkumas, bedarbystė, vienišiaus gyvenimas, mėgstamos veiklos neturėjimas. COVID – 19 pandemijos pasekmės, tokios kaip izoliacija, didelis sergamumas, socialinių santykių apribojimas, kasdienybės, rutinos, miego ir valgymo pokyčiai, baimė, nežinomybė ir artimųjų netektys, pasak aptartų tyrimų, padarė neigiamą įtaką įvairaus amžiaus žmonių psichinei būklei, daugumoje šalių padidino patiriamų savižudiškų minčių ir savižudiško elgesio rodiklius. Tai rodo, kad problema yra aktuali ir reikalauja detalesnio ištyrimo ir įsigilinimo. Išvados.
- Suaugusieji žudosi dažniau negu paaugliai. Moterys žudosi dažniau, tačiau miršta rečiau, nei vyrai. Rizikos veiksniai savižudiškam elgesiui tarp įvairaus amžiaus pacientų: ankstesni mėginimai žudytis, savižudiškos mintys, nustatyti psichikos sutrikimai, somatinės ligos, patiriamas smurtas, socialinės paramos trūkumas, bedarbystė, vienišumas.
- COVID – 19 pandemijos metu savižudiško elgesio rodikliai išaugo įvairiose žmonių populiacijose, neigiama įtaka psichinei sveikatai stebima tiek vaikams ir paaugliams, tiek ir suaugusiems.
- COVID – 19 pandemijos metu savižudiškų minčių ir elgesio pasireiškimas padidėjo. Izoliacija, padidėjęs patiriamo streso lygis, nežinomybė ir baimė dėl ateities padarė lemiamos įtakos visuomenės psichikos sveikatos būklei. Pandemija paveikė šias gyvenimo sritis: socialinius, darbinius santykius, miegą, mitybą ir mėgstamą veiklą, taip pat tapo sunkiau rūpintis savo psichine sveikata dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apribojimų. Pagrindiniai žodžiai: savižudybė, mėginimas žudytis, COVID – 19, pandemija.
Title: Association of COVID – 19 Pandemic and Suicidal Behaviour. Author: Justė Straševičiūtė. Aim: The aim of the study was to evaluate links between suicidal behaviour and the COVID – 19 pandemic. Objectives: to evaluate the rates of suicidal behaviour at different ages before the pandemic, to evaluate the rates of suicidal behaviour at different ages during the COVID – 19 pandemic, to determine the links between suicide and the COVID – 19 pandemic. Research methods: The master 's thesis evaluates the links between human suicidal behaviour and the COVID – 19 pandemic. Literature analysis was performed. Criteria for selection of research material: scientific publications not older than 15 years (01/01/2006 to 31/12/2021). Search for published scientific articles using PubMed, Google Scholar databases. Of the 650 articles found, 11 met the criteria selected for analysis. Results. Links between COVID – 19 pandemic and suicidal behaviour have been identified. Adolescents attempt suicide more than adults, but adult mortality from suicide is higher. The main samples for the populations are female, mental illness, especially depression, stress, previous suicide, contact with the person who died of suicide, suicidal thoughts, weaker adaptation mechanisms, poor interpersonal relationships and lack of social connections, unemployment, living alone, not having a hobby. The consequences of the COVID – 19 pandemic, such as isolation, high morbidity, social limitations, changes in daily life, routine, sleep and eating, fear, uncertainty and the losses of loved ones are indicators of suicidal ideation and behaviour, according to analysed publications. This indicates that the problem is relevant and requires further investigation and in-depth study. Conclusion.
- Adults kill more often than adolescents. Women kill more often but die less often than men. Risk factors for suicidal behavior among patients of all ages: previous suicide attempts, suicidal ideation, mental disorders, somatic illness, violence, lack of social support, unemployment, loneliness.
- During the COVID – 19 pandemic, suicide rates increased in various human populations, with adverse effects on mental health observed in both children and adolescents and adults.
- The COVID – 19 pandemic increased suicidal thoughts and behaviours. Isolation, increased levels of stress, uncertainty and fear of the future have had a decisive impact on the state of mental health in society. The pandemic affected the following areas of life: social, employment relationships, sleep, nutrition and favourite activities, as well as making it more difficult to take care of one’s mental health due to restrictions on health care facilities. Key words: suicide, suicide attempt, COVID – 19, pandemic.