N transporto įmonės vairuotojų nusiskundimai sveikata ir jų sąsajos su ergonominėmis darbo sąlygomis, gyvensena, socialiniais ir psichologiniais sveikatos rizikos veiksniais

Abstract

Darbo tikslas – įvertinti N transporto įmonės vairuotojų ergonominių darbo sąlygų, gyvensenos ir socialinių bei psichologinių sveikatos rizikos veiksnių sąsajas su nusiskundimais sveikata. Uždaviniai: 1. Įvertinti vairuotojų gyvenseną, socialinius ir psichologinius sveikatos rizikos veiksnius. 2. Atskleisti vairuotojų ergonominių darbo sąlygų ypatumus. 3. Ištirti vairuotojų nusiskundimus sveikata ir nustatyti sąsajas su ergonominėmis darbo sąlygomis, gyvensena, socialiniais ir psichologiniais sveikatos rizikos veiksniais. Metodika. Atliktas momentinis tyrimas anoniminės anketinės apklausos būdu. Anketos klausimyną sudarė klausimai apie ergonomines vairuotojų darbo sąlygas, socialinius ir psichologinius veiksnius darbe bei nusiskundimus sveikata. Duomenų analizei naudotas statistinis paketas SPSS 20.0. Tikrinant statistinių išvadų reikšmingumą buvo vertinamas 2 kriterijus. Išvados apie ryšio tarp požymių buvimą buvo daromos remiantis p reikšme: jeigu p<0,05, buvo laikyta, kad koreliacinis ryšys tarp požymių yra statistiškai reikšmingas. Rezultatai. Beveik pusė (48,6 proc.) tiriamųjų savo sveikatą vertino gerai, šiek tiek daugiau nei pusė tiriamųjų (51,4 proc.) nurodė, kad visiškai nevartoja tabako, tačiau dauguma tiriamųjų kartais vartoja alkoholį. Socialinės aplinkos veiksniai: daugiau nei pusė tiriamųjų (56,6 proc.) visada jaučia palaikymą iš vadovo ir (55,5 proc.) darbe visada gali išsakyti savo nuomonę. Nustatyti statistiškai patikimi ryšiai tarp darbo valandų skaičiaus ir darbo metu patiriamų nesklandumų. Vertinant ergonomines darbo sąlygas, nustatyta, kad didesnė dalis tiriamųjų (61,3 proc.) nurodė, kad juos kartais vargina ilgai trunkantis darbo laikas; dažniausiai ergonominės darbo sąlygos vargina darbuotojus, turinčius didesnį darbo stažą. Vertinant sąsajas su nusiskundimais sveikata, gyvensena, darbo sąlygomis, socialiniais ir psichologiniais aplinkos veiksniais, nustatyta, kad sveikatos nusiskundimus dažniau patiria vyresnio amžiaus tyrime dalyvavę vairuotojai ir turintys didesnį darbo stažą. Taip pat nustatyti statistiškai patikimi ryšiai tarp patiriamų smurto, grasinimų situacijų darbo metu ir energijos netekimo, nuotaikų kaitos. Išvados. Dauguma tyrime dalyvavusių vairuotojų nepakankamai skiria laiko miegui ir poilsiui, fiziniam aktyvumui, pastebimos mitybos problemos. Nustatytos tiriamuosius varginančių darbo sąlygų sąsajos su darbo stažu ir amžiumi. Nusiskundimų sveikata dažniau turi vyresni ir didesnį darbo stažą turintys tyrime dalyvavę vairuotojai. Praktinės rekomendacijos. Pateikiama darbo sąlygų gerinimo N transporto įstaigoje programa.