Vyrų poprostatektominio šlapimo nelaikymo operacinio gydymo rezultatų palyginimas

Darbo autorė: Bernadeta Jonavičiūtė Darbo pavadinimas: Vyrų poprostatektominio šlapimo nelaikymo operacinio gydymo rezultatų palyginimas. Tikslas: Įvertinti LSMUL KK Urologijos klinikoje dėl šlapimo nelaikymo operuotų vyrų, kuriems implantuotas Argus pošlaplinis raištis arba dirbtinis sfinkteris ZSI375 gydymo rezultatus ir palyginti juos tarpusavyje. Uždaviniai: 1) Apklausti LSMUL KK Urologijos klinikos pacientus, kuriems buvo atlikta Argus implanto operacija ir nustatyti komplikacijų dažnį, atliktų korekcijų skaičių, įklotų skaičių reikalingą po procedūros ir bei gyvenimo kokybę. 2) Apklausti LSMUL KK Urologijos klinikos pacientus, kuriems buvo atlikta dirbtinio sfinkterio implantavimo operacija ir nustatyti komplikacijų dažnį, atliktų korekcijų skaičių, įklotų skaičių reikalingą po procedūros ir bei gyvenimo kokybę. 3) Palyginti abi grupes tarpusavyje. 4) Įvertinti pooperacinio laikotarpio ypatumų sąsajas su pacientų amžiumi. 5) Įvertinti spindulinio gydymo poveikį pacientų šlapimo nelaikymo simptomams po operacijos. 6) Įvertinti šlapimo nelaikymo simptomų poveikį pacientų gyvenimo kokybei. Metodai ir dalyviai: 35 vyrai, operuoti Urologijos klinikoje 2008 – 2021 m., kuriems buvo atlikta Argus pošlaplinio raiščio implantavimo operacija arba implantuotas dirbtinis sfinkteris ZSI375 dėl poprostatektominio šlapimo nelaikymo. Retrospektyviai surinkta informacija iš ligos istorijų, atlikti struktūruotas interviu ir ICIQ-SF klausimynas. Rezultatai: Argus grupėje dienos įklotų skaičius sumažėjo nuo 5,4  2,7 iki 2,05  0,95 (p<0,05). Gyvenimo kokybės vertinimas 4,0  1,4 balo – vidutinis trukdymas gyvenimo kokybei. Komplikacijos pasireiškė 30 proc. pacientų (n=6). 90 proc. (n=18) reikėjo korekcijos. ZSI375 grupėje dienos įklotų skaičius sumažėjo nuo 7,53  1,7 iki 1,73  0,7 (p<0,05). Gyvenimo kokybės vertinimas 2,5  1,5 balo – nedidelis trukdymas gyvenimo kokybei. Komplikacijos pasireiškė 13,3 proc. (n=2). 33,3 proc (n=5) atliktas sfinkterio pastiprinimas. Nustatyta, jog Argus grupės pacientai buvo reikšmingai vyresni (p<0,05). Nebuvo nustatyta reikšmingo skirtumo tarp grupių ir pooperacinio įklotų sunaudojimo. Komplikacijos dažniau pasitaikė Argus grupėje. Argus grupėje dažniau buvo reikalingos korekcijos (p<0,05). Įvertinta, jog Argus grupėje pacientai šlapimo išsiskyrimo trukdymą kasdieniniam gyvenimui vertino aukštesniais balais, lyginant su sfinkterių grupės pacientais (p<0,05). Nustatyta, jog pacientai, kuriems šlapimo nelaikymas įvykdavo fizinio krūvio metu buvo jaunesni ir sunaudodavo daugiau įklotų, taip pat didėjant pacientų amžiui šlapimo nelaikymo simptomai sunkėjo, bei didėjo korekcijų skaičius (p<0,05). Spindulinis gydymas buvo taikytas 22,9 proc. (n=8), netaikytas 77,1 proc. (n=27), paros įklotų skaičius, komplikacijų ir korekcijų skaičius šiose grupėse buvo panašus. Dirbtinio sfinkterio grupėje priešoperacinis spindulinis gydymas buvo taikytas dažniau lyginant su Argus grupe (p<0,05). Pacientai, kuriems šlapimo nelaikymo epizodai įvykdavo kartą per savaitę ŠN įtaką gyvenimo kokybei vertino žemesniais balais (p<0,05) Išvados: 1) Argus grupėje po operacijos sunaudojamų įklotų skaičius reikšmingai sumažėjo, komplikacijos pasireiškė 30 proc. pacientų, o 90 proc. pacientų buvo atliktos korekcijos. ŠN įtaka gyvenimo kokybei vertinta vidutiniškai. 2) Dirbtinio sfinkterio grupėje po operacijos sunaudojamų įklotų skaičius reikšmingai sumažėjo, komplikacijos pasireiškė tik 13,3 proc. pacientų, o trečdaliui (33,3 proc.) pacientų buvo atliktos korekcijos. ŠN įtaka gyvenimo kokybei buvo nežymi. 3) Sfinkterio grupės pacientai buvo reikšmingai jaunesni, sunaudojo daugiau įklotų prieš operaciją, dažniau buvo taikytas spindulinis gydymas, dažniau nebuvo daryta korekcija lyginant su pacientais, kuriems buvo implantuotas Argus pošlaplinis raištis (p<0,05). Šlapimo išsiskyrimo trukdymas Argus grupėje vertintas didesniais balais (p<0,05). 4) Didėjant pacientų amžiui, šlapimo nelaikymo simptomai sunkėja ir dažnėja korekcijų skaičius (p<0,05). 5) Prieš operaciją taikyto spindulinio gydymo poveikis šlapimo nelaikymo simptomams, korekcijų skaičiui, sunaudotų įklotų skaičiui ir komplikacijų dažniui nebuvo statistiškai reikšmingas. 6) Pacientai, kuriems šlapimo ištekėjimo epizodų nebuvo po pasišlapinimo ir ŠN epizodai įvykdavo 1 kartą per savaitę, šlapimo nelaikymo įtaką kasdieniam gyvenimui vertino palankiau, lyginant su pacientais, kuriems šlapimas ištekėdavo dažniau.
Rekomendacijos: gydytojų ir visuomenės švietimas, reikiamos pagalbos organizavimas, mokslinės veiklos skatinimas. Raktiniai žodžiai: šlapimo nelaikymas, Argus pošlaplinis raištis, dirbtinis sfinkteris, ZSI375

The author of Master’s thesis: Bernadeta Jonavičiūtė The title of Master’s thesis: Male post-prostatectomy urinary incontinence comparison of surgical treatment results. Aim: To analyze and compare the results of males who received surgical treatment (implantation of Argus bulbourethral slings or artificial urinary sphincter) for urinary incontinence due to prostatectomy. Objectives: 1) Interview patients who underwent implantation of Argus bulbourethral slings at and establish frequency of complications, count of corrections performed, hygienic pads needed after procedure and the quality of life. 2) Interview patients who underwent implantation of artificial urinary sphincter and establish frequency of complications, count of corrections performed, hygienic pads needed after procedure and the quality of life. 3) Compare both groups within each other. 4) To evaluate the correlations of postoperative features with the age of patients. 5) To evaluate the effect of radiotherapy on the symptoms of urinary incontinence in patients after surgery. 6) To evaluate the impact of urinary incontinence symptoms on patients' quality of life. Patients and methods: 40 men operated for urinary incontinence (implantation of Argus bulbourethral slings or artificial urinary sphincter) at Urology Clinic from 2008 to 2021 years. Information collected retrospectively from medical histories, structured interview, ICIQ-SF questionnaire. Results: In the Argus group, the number of daily pads decreased from 5.4  2.7 to 2.05  0.95 (p <0.05). Quality of life assessment 4.0  1.4 points - average interference with the quality of life. Complications occurred in 30% of patients (n = 6). 90% (n = 18) required correction. In the group of artificial sphincter, the number of daily pads decreased from 7.53  1.7 to 1.73  0.7 (p <0.05). Assessment of quality of life 2.5  1.5 points - a small obstacle to quality of life. Complications occurred in 13.3% (n = 2). Sphincter amplification was performed in 33.3% (n = 5). Patients in the Argus group were found to be significantly older (p <0.05). No significant difference was found between groups and postoperative pad consumption. Complications were more common in the Argus group. Corrections were more frequent in the Argus group (p <0.05). Patients in the Argus group were assessed to have higher scores on urinary excretion compared to patients in the sphincter group (p <0.05). It was found that patients who experienced urinary incontinence during exercise were younger and used more pads, as well as the symptoms of urinary incontinence worsened with increasing age and the number of corrections increased (p <0.05). 22.9% (n = 8) of patients underwent Radiation treatment, 77.1% (n = 27) did not results showed that the number of daily pads, the number of complications and corrections was similar in these groups. Preoperative radiotherapy was applied more frequently in the artificial sphincter group compared to the Argus group (p <0.05). Patients with weekly urinary incontinence episodes rated the impact of urinary incontinence on quality of life lower (p <0.05) Conclusion: 1) In the Argus group, the number of pads used after surgery decreased significantly, with complications occurring by 30% patients, and 90% patients underwent corrections. The impact of urinary incontinence on quality of life was assessed averagely. 2) In the group of artificial sphincter, the number of pads used after the operation decreased significantly, complications occurred only in 13.3%. patients, and one-third (33.3%) of patients underwent corrections. The impact of urinary incontinence on quality of life was negligible. 3) Patients in the sphincter group were significantly younger, used more inpatients before surgery, were more likely to receive radiotherapy, and had no corrections more often than patients who had an Argus post-urethral ligament implanted (p <0.05). Obstruction of urinary excretion in the Argus group had higher scores (p <0.05). 4) As the age of the patients increases, the symptoms of urinary incontinence worsen and the number of corrections increases (p <0.05). 5) The effect of preoperative radiotherapy on the symptoms of urinary incontinence, the number of corrections and pads used, and the incidence of complications were not statistically significant. 6) Patients who did not have urinary outpatient episodes after urination and had urinary incontinence episodes once a week rated their incontinence as lower in their daily lives. Recommendations: educate doctors and public on urinary incontinence, provide organization of the help needed, promotion of scientific activities. Key words: urinary incontinence, Argus sling, artificial urinary sphincter.