Lietuvos ir Didžiosios Britanijos gyventojų pieno produktų vartojimo įpročių ir laktozės netoleravimo analizė bei belaktozių pieno produktų apžvalga Lietuvos rinkoje
Cibavičė, Guoda |
Recenzentas / Reviewer |
Darbo aktualumas ir tikslas. Pieno produktų vartojimas yra glaudžiai susijęs su LN (laktozės netoleravimu) ir jo pasireiškimo dažnis yra skirtingas įvairiose pasaulio šalyse. Šiuo metu stebimas didėjantis poreikis belaktozių pieno produktų, kas leidžia manyti, jog LN patiria vis didesnė dalis pasaulio gyventojų. Todėl šiame tyrime siekiama išanalizuoti Lietuvos ir Didžiosios Britanijos suaugusiųjų gyventojų pieno produktų vartojimo įpročių ir laktozės netoleravimo pasireiškimo skirtumus, išsiaiškinti vartotojų požiūrį į belaktozius pieno produktus bei apžvelgti belaktozių pieno produktų asortimentą Lietuvoje. Medžiaga ir metodai. Tyrimas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje atlikta suaugusiųjų britų ir lietuvių apklausa, kurioje dalyvavo 647 žmonės. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinę programą JMP 17, p reikšmės paskaičiuotos naudojant χ2 kriterijų. Antroje darbo dalyje atlikta belaktozių pieno produktų asortimento apžvalga Lietuvos rinkoje, nustatyti energinės vertės bei maistinių medžiagų skirtumai tarp tradicinių ir belaktozių pieno produktų naudojant Mann – Whitney U testą. Tyrimo rezultatai. Didžiausia dalis lietuvių (45,7 proc.) vartoja pieno produktus rečiau nei kasdien, tuo tarpu britai dažniausiai 2-3 kartus per dieną (35,7 proc.). Tiek lietuviai, tiek britai (28,0 proc. ir 30,0 proc. atitinkamai) kaskart arba dažnai po pieno produktų vartojimo jaučia virškinimo sutrikimus. Belaktozių produktų vartojimo poreikio nejaučia 41,7 proc. laktozės netoleruojančių asmenų. Lietuvos rinkoje rasti 137 belaktoziai pieno produktai, iš kurių nenugriebtas pienas, šviežūs sūriai bei jogurtai su priedais yra lygiaverčiai energine bei maistine verte tradiciniams pieno produktams. Išvados. Britai palyginti su lietuviais turi didesnes sąsajas su pieno produktų vartojimu, tačiau LN skirtumų tarp britų ir lietuvių nėra. Daugelis laktozės netoleruojančių asmenų nemato poreikio vartoti pieno produktų be laktozės, o kiti vartoja net ir neturėdami virškinimo bėdų. Lietuvos rinkoje gausus asortimentas belaktozių pieno produktų, kurių energinė bei maistinė vertė dažniausiai panaši į įprastinių pieno produktų, o kai kurių nežymiai skiriasi.
Relevance and purpose of the work. The consumption of dairy products is closely related to LI (lactose intolerance) which incidence varies in different countries all over the world. Currently, there is an increasing demand for lactose-free dairy products, which suggests that an increasing proportion of the world's population is affected by LI. Therefore, this study aims to analyze the differences in the consumption habits of dairy products and the manifestation of lactose intolerance in Lithuanian and British adults, moreover, to find out the consumer's attitudes towards lactose-free dairy products, and to review the assortment of lactose-free dairy products in Lithuania. Materials and methods. The study consists of two parts. The first part presents a survey of 647 British and Lithuanian adults who had participated in the research. Statistical data analysis was performed using the computer program JMP 17, and p values were calculated using the χ2 criterion. In the second part of the work, an overview of the range of lactose-free dairy products in the Lithuanian market was carried out, and the differences in energy value and nutrients between traditional and lactose-free dairy products were determined using the Mann-Whitney U test. Research results. The largest part of Lithuanians (45.7%) consume dairy products less often than daily, while the British usually consume these products 2-3 times a day (35.7%). Both Lithuanians and British (28.0% and 30.0% respectively) feel indigestion every time or more often after consuming dairy products. 41.7% percent of the respondents do not feel the need to consume lactose-free products. 137 lactose-free dairy products are found on the Lithuanian market, of which whole milk, fresh cheese, and yogurts with additives are equivalent in energy and nutritional value to traditional dairy products. Conclusions. British compared to Lithuanians have higher associations with the consumption of dairy products, but there are no differences in LI between either British or Lithuanians. Many people who are lactose intolerant see no need to consume lactose-free dairy products, while others consume them even without digestive problems. The Lithuanian market has a wide range of lactose free milk products and their energy and nutritional value is mostly similar to that of conventional milk products. However, some of them are slightly different.