Nuodingojo diterpeno paklitakselio nustatymas kukmedžių (Taxus spp.) kankorėžiuose ir spygliuose

Abstract

A. Andruškevič magistro baigiamasis darbas „Nuodingojo diterpeno paklitakselio nustatymas kukmedžių (Taxus spp.) kankorėžiuose ir spygliuose“. Mokslinė vadovė doc. Daiva Kazlauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. Kaunas, 2021. Tyrimo tikslas: nustatyti ir įvertinti nuodingojo diterpeno paklitakselio kiekinę sudėtį kukmedžių spygliuose, sėklose ir sėklamakštėse, surinktuose iš skirtingų Lietuvos augaviečių. Tyrimo uždaviniai: pritaikyti efektyviosios skysčių chromatografijos metodą paklitakselio kiekybiniam nustatymui; pritaikyti paklitakselio ekstrahavimo iš kukmedžių spyglių, sėklų ir sėklamakščių sąlygas; nustatyti ir palyginti paklitakselio kiekybinę sudėtį kukmedžių spygliuose, sėklose ir sėklamakštėse, surinktuose iš skirtingų augaviečių. Tyrimo objektas: skirtingose Lietuvos augavietėse surinkti europinio kukmedžio spygliai, sėklos ir sėklamakštės. Metodas: efektyvioji skysčių chromatografija. Tyrimo rezultatai ir išvados: Pritaikytas efektyviosios skysčių chromatografijos metodas paklitakselio identifikavimui ir kiekybiniam nustatymui. Efektyvioji skysčių chromatografija validuota atsižvelgiant į specifiškumo (7,281 min), pakartojamumo (santykinis standartinis nuokrypis <5%), tarpinio preciziškumo (santykinis standartinis nuokrypis <5%) ir tiesiškumo (R2=0.999915) parametrus. Nustatyta paklitakselio aptikimo riba (0,062 µg/ml) ir kiekybinio nustatymo riba (1,234 µg/ml), paklitakselio kiekybinio nustatymo tiesiškumo ribos - 1,234 – 39,5 µg/ml. Paklitakselio ekstrakcijai iš kukmedžių spyglių, sėklų ir sėklamakščių buvo pritaikytas tirpiklių metanolio ir dichlormetano mišinys (1:1). Palyginus paklitakselio kiekį žaliavojem surinktoje skirtingose Lietuvos augavietėse, didžiausia paklitakselio koncentracija nustatyta Vilniuje surinktoje žaliavoje – 67,64 µg/ml, o mažiausia Mostiškėse – 4,91 µg/ml (p<0,05). Įvertinus paklitakselio kiekį europinio kukmedžio (Taxus baccata L.) spygliuose ir sėklose, surinktuose skirtingose Lietuvos augavietėse, didžiausias kiekis spygliuose nustatytas Netoniuose (13,57 µg/ml), mažiausias Mostiškėse (1,85 µg/ml). Sėklose didžiausias kiekis nustatytas Vilniuje (58,95 µg/ml), mažiausias Mostiškėse (3,06 µg/ml) (p<0,05). Įvertinus suminį paklitakselio kiekį sėklose ir spygliuose, nustatyta, kad medžiagos koncentracija europinio kukmedžio (Taxus baccata L.) sėklose (128,90 µg/ml) yra didesnė nei spygliuose (43,04 µg/ml) (p<0,05). Palyginus paklitakselio koncentraciją sėklose ir spygliuose, nustatyta, kad sėklose paklitakselio kiekis yra didesnis nei spygliuose, išskyrus Netonius, kur spygliuose paklitakselio nustatyta daugiau (p<0,05). Sėklamakštėse paklitakselis nebuvo nustatytas.