Kepenų židininių pakitimų radiologinė diagnostika vaikų amžiuje
Gulbinaitė, Neringa |
Recenzentas / Reviewer |
Darbo autorius: Neringa Gulbinaitė Darbo pavadinimas: Kepenų židininių pakitimų radiologinė diagnostika vaikų amžiuje Tyrimo tikslas: Įvertinti radiologinės diagnostikos galimybes diagnozuojant kepenų židininius darinius vaikų amžiuje. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti specifinius radiologinių tyrimų požymius, būdingus vaikų kepenų židininiams dariniams. 2. Įvertinti dažniausiai taikomų radiologinių tyrimų (UG, KT, MRT) diagnostinę vertę diagnozuojant vaikų kepenų židininius darinius ir palyginti šių tyrimų rezultatus tarpusavyje. 3. Palyginti skirtingose šalyse taikomas radiologinės diagnostikos strategijas diagnozuojant vaikų kepenų židininius darinius. Metodika: Sisteminė literatūros apžvalga atlikta vadovaujantis PRISMA gairėmis. Literatūros paieška vykdyta „PubMed“ ir „ScienceDirect“ duomenų bazėse, naudojant raktinių žodžių kombinacijas anglų kalba. Tyrimų, kuriuose pateikti diagnostinio tikslumo rodikliai, metodologinė kokybė vertinta taikant QUADAS klausimyną. Rezultatai: Iš viso identifikuoti 6612 straipsnių. Pašalinus 155 dublikatus naudojant „Zotero“ programą, liko 6457 publikacijos. Antruoju etapu, pritaikius filtrus, skaičius sumažėjo iki 1012 publikacijų. Remiantis straipsnių pavadinimais ir santraukomis, atmesti 976 straipsniai. Iš likusių 56, atlikus viso teksto analizę, dar 39 straipsniai buvo atmesti, nes neatitiko nustatytų atrankos kriterijų. Galutiniame etape sisteminei literatūros analizei atrinkti 17 straipsnių. Išvados: 1. Labiausiai specifiniai radiologiniai požymiai, padedantys diferencijuoti vaikų KŽD, nustatyti taikant KUG tyrimą ir MRT. Piktybiniams dariniams specifiški požymiai: greitas ir ankstyvas kontrastinės medžiagos „washout“ efektas KUG metu, stiprus difuzijos apribojimas ir mažos ADC reikšmės MRT. Gerybiniams dariniams būdingas periferinis, laipsniškas kontrastinės medžiagos pasiskirstymas KUG, „spoke-wheel“ tipo arterinis sustiprėjimas bei hiperintensyvumas T2-W MRT vaizduose. 2. Radiologinių metodų jautrumas, specifiškumas ir diagnostinis tikslumas priklauso nuo tyrimo tipo ir vertinimo metodikos. KUG pasižymi itin aukštu specifiškumu hemangiomoms (iki 100 %) ir HB, ypač taikant kiekybinius vertinimus. KT tyrimo tikslumas (iki 96,6 %) didžiausias derinant su AFP žymeniu, tačiau jautrumas retesniems dariniams yra ribotas. MRT išlieka patikimiausiu metodu struktūriniam darinių vertinimui. Taikant hepatospecifines kontrastines medžiagas ar dirbtinio intelekto modelius, diagnostinis tikslumas padidėję iki 83,3 %. 3. Radiologinė diagnostikos taktika skiriasi tarp šalių ir priklauso nuo įtariamo darinio pobūdžio. Gerybinių darinių atvejais dažniausiai pradedama nuo UG tyrimo, o esant netipiniams požymiams, atliekamas KUG ar MRT. Piktybiniams dariniams dažniausiai taikomas KT ir MRT derinys. Radiologinių tyrimų deriniai ir hepatospecifinių kontrastinių medžiagų naudojimas taip pat skiriasi tarp šalių, atskleisdamas diagnostikos praktikų skirtumus.
Author: Neringa Gulbinaitė Title of the thesis: Radiological Diagnosis of Liver Focal Lesions in Pediatric Patients Aim of the study: To evaluate the capabilities of radiological diagnostics in identifying focal liver lesions in pediatric patients. Research objectives: 1. To identify the most specific radiological features for diagnosing focal liver lesions in children. 2. To evaluate the diagnostic value of the most commonly used imaging modalities (US, CT, MRI) in diagnosing pediatric focal liver lesions and to compare their diagnostic performace. 3. To compare radiological diagnostic strategies for pediatric focal liver lesions applied in different countries. Methodology: A systematic literature review was conducted in accordance with PRISMA guidelines. The literature search was performed using the PubMed and ScienceDirect databases by applying a combination of keywords in English. The methodological quality of the studies presenting diagnostic accuracy indicators was assessed using the QUADAS tool. Results: A total of 6612 articles were identified. After removing 155 duplicates using the Zotero program, 6457 publications remained. In the second stage, after applying filters, the number of articles was reduced to 1032. Further analysis based on titles and abstracts led to the exclusion of 976 articles. Of the remaining 56 articles, 39 were excluded after full-text analysis for not meeting the predefined inclusion criteria. Ultimately, 17 articles were selected for the final systematic literature review. Conclusions: 1. The most specific radiological features for differentiating focal liver lesions in children were identified using CEUS and MRI. Specific signs of malignant lesions include rapid and early contrast washout on CEUS, strong diffusion restriction, and low ADC values on MRI. Benign lesions are characterized by peripheral, gradual contrast enhancement on CEUS, a “spoke-wheel” arterial pattern, and hyperintensity on T2-weighted MRI sequences. 2. The sensitivity, specificity, and diagnostic accuracy of imaging methods depend on the technique and its application. CEUS demonstrated very high specificity for hemangiomas (up to 100%) and hepatoblastomas, especially with quantitative assessments. CT achieved the highest accuracy when combined with the AFP marker (up to 96.6%), though sensitivity for rarer lesions remains limited. MRI is the most reliable method for structural evaluation, and with hepatotropic contrast or artificial intelligence models, accuracy increased up to 83.3%. 3. Radiological diagnostic strategies vary across countries and depend on suspected lesion type. For benign lesions, evaluation usually begins with ultrasound (US), with by CEUS or MRI performed if the findings are uncalear. In malignant cases, a CT and MRI combination is commonly used. Imaging combinations and the use of hepatotropic contrast agents differ between countries, reflecting differences in diagnostic practices.