Pirmokų antropometriniai rodikliai Vilniaus ir Kauno apskrityse: palyginimas bei sąsajos su tėvų antropometriniais rodikliais

Pasauliniu mastu suaugusių bei vaikų nutukimas jau įvardintas kaip epidemija. Todėl reikia ieškoti priežastinių ryšių tarp atskirų rodiklių ir veiksnių įtakojančių šiuos rodiklius. Darbo tikslas. Palyginti Vilniaus ir Kauno apskričių pirmokų antropometrinius rodiklius bei nustatyti jų sąsajas su tėvų antropometriniais rodikliais. Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – Kauno ir Vilniaus apskrities pirmų klasių mokiniai. Tyrimo metodika – pirmokų antropometrinių rodiklių (ūgio, svorio, juosmens ir klubų apimčių) tyrimas, naudojant PSO patvirtintus, standartizuotus metodus. Anketinė tėvų apklausa. Statistinė duomenų analizė naudojant SPSS 14.0 bei MS Excel. Rezultatai. Nustatytas vidutinis 7 ir 8 metų berniukų ir mergaičių ūgis, svoris. Vertinant abiejų lyčių ūgio vidurkius, bei juos lyginant su 20 metų amžiaus tarpsnio vidurkiais matoma pirmokų ūgio didėjimo tendencija. Vertinant pagal IOTF standartus 17,8 proc., pirmokų turėjo antsvorį arba nutukimą. Skirtumai tarp Vilniaus ir Kauno apskričių pirmokų antropometrinių rodiklių buvo nereikšmingi. Nustatyti koreliaciniai ryšiai tarp tėvų ir vaikų antropometrinių rodiklių svyravo nuo 0,35 iki 0,15. Buvo nustatyta, kad didelis naujagimio svoris 1,8 karto didina nutukimo riziką lyginant su normalaus ir mažo gimimo svorio vaikais. Sąsajos tarp natūralaus maitinimo ir padidėjusios KMI buvo nereikšmingos. Išvados. Pirmokų antropometriniai rodikliai skiriasi priklausomai nuo amžiaus grupės ir lyties. Kauno ir Vilniaus apskrityse skirtumai tarp pirmokų ūgio, svorio ir KMI nenustatyti. Ryšiai tarp tėvų ir vaikų antropometrinių rodiklių kinta priklausomai nuo tėvų ir vaikų lyčių bei rodiklio. Vaiko gimimo svoris yra susijęs su antsvoriu ir nutukimu. Praktinės rekomendacijos. Toliau vykdyti nutukimo stebėseną, plečiant tiriamųjų stebėjimą nuo gimimo iki suaugusio amžiaus. Remiantis visos Lietuvos tyrimu nustatyti ar nėra regioninių skirtumų ir stebėseną vykdyti tik tyrimo taškuose.

Obesity of children and adults takes epidemic status. There are need to find causative factors between anthropometric measures and negative outcomes of health (gained BMI). Aim of the study. To compare anthropometric measures of the first grade students in Vilnius and Kaunas counties and to asses links with anthropometric measures of parents. Methods. The object of the study – first grade students of Kaunas and Vilnius counties. Children were weighed and measured and circumferences of waist and hip were measured, too by trained stuff using standardised equipment. Parents completed questionnaire. The main statistical criteria used in the data analysis were: Chi Square (2), Mann-Whitney U, One way ANOVA, post hoc (Bonferoni criteria) tests, and Spearman’s correlation coefficient. Results. There were estimated averages of height and weight of 7 and 8 years old boys and girls. The height averages between boys and girls were significantly different. Obesity and overweight (defined using IOTF cut-off's) prevalence was 17.8 %. The differences of anthropometric measures between Vilnius and Kaunas were not found. Parent–child correlations for height were stronger between fathers than mothers. Odds ratio of obesity/overweight risk was two fold higher in “big” (>4132 g) birth weight in comparison with normal and small birth weight. Conclusions. Anthropometric measures of first grade students varied subject to group of age and sex. There were no statistically significant differences between first grade students of Vilnius and Kaunas counties. The correlations for anthropometric measures differed subject to sex of parents and their children. Birth weight was linked with obesity and overweight. Practical recommendations. There need for more comprehensive monitoring of obesity levels extending monitoring of participants from early childhood to adulthood.