Lietuvos ir Vengrijos smulkių gyvūnų klinikų triušių kelių anestezijos schemų veiksmingumo vertinimas
Daunoras, Gintaras |
Laurinavičiūtė, Vilija | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Mockeliūnas, Raimundas | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Gintautas, Jonas | Komisijos narys / Committee Member |
Vaitkus, Valdas | Komisijos narys / Committee Member |
Ružauskas, Modestas | Komisijos narys / Committee Member |
Pockevičius, Alius | Komisijos narys / Committee Member |
Bakutis, Bronius | Komisijos narys / Committee Member |
Matusevičius, Algimantas Petras | Komisijos narys / Committee Member |
Triušis yra judrus, energingas gyvūnas, kurį sunku fiksuoti, apžiūrėti ir netgi suleisti vaistus. Bet koks neatsargus ir neapgalvotas judesys gali baigtis skaudžia gyvūno trauma. Smulkiems žinduoliams, tokiems kaip triušiai, yra sunku apskaičiuoti tikslų reikalingą narkotinių medžiagų kiekį. Parenteraliai skiriamų medikamentų metabolizmas ir ekskrecija yra greitesnė nei kitų gyvūnų, todėl jų veikimo trukmė yra trumpesnė. Smulkių žinduolių deguonies suvartojimas yra didesnis, dėl kvėpavimo sulaikymo jų centrinė nervų sistema yra daug lengviau pažeidžiama. Taip pat dažnai kyla sunkumų, norint įvertinti širdies darbą, apsaugoti gyvūną nuo hipotermijos ir hipoglikemijos (Quesenberry K. E., 2012). Darbo tikslas: Atlikti Lietuvos ir Vengrijos smulkių gyvūnų klinikose taikomų triušių kelių anestezijos schemų veiksmingumo įvertinimą. Darbo uždaviniai: 1) aptarti ir išanalizuoti prieinamą mokslinę literatūrą apie triušių anesteziją lietuvių ir anglų kalbomis; 2) atlikti Vengrijos ir Lietuvos smulkių gyvūnų gydytojų dažniausiai triušių anestezijos metu naudojamų narkotinių medžiagų literatūrinę analizę; 3) atlikti skirtingu būdu narkotizuotų triušių stebėseną operacijos metu ir palyginti gautus rezultatus; Išvados: 1. Literatūros apie namie laikomus triušius ir jų anesteziją, skirtos veterinarijos specialistams, anglų kalba yra pakankamai, tačiau lietuvių kalba – labai nedaug. Nėra lietuvių kalba išleistų tekstų, kuriuose būtų plačiai nagrinėjami triušių chirurgijos ir anestezijos klausimai; 2. Triušiams taikomos narkozės schemos smulkių gyvūnų klinikose priklauso nuo turimos įrangos (Vengrijos Szent Istvan Universiste egzotinių gyvūnų klinikoje triušiams dažniausiai anestezija sukeliama naudojant acepromazino ir izoflurano kombinaciją, daugumoje Kauno klinikų – naudojant ksilaziną ir ketaminą); 3. Naudojant ksilaziną+ketaminą narkozės gylis operacijos metu nėra pakankamas; 4. Naudojant ksilaziną+ketaminą triušiai silpną skausmą juto visos operacijos metu; 5. Izofluranas slopina širdies ir kvėpavimo sistemų veiklą; 6. Triušių anestezijai naudojant ksilaziną+ketaminą ir acepromaziną+izofluraną kūno temperatūra nukrenta iki kritinės ribos; 7. Gyvūnai anestezuoti acepromazinu+izofluranu po operacijos prabunda greičiau, nei anestezuoti ksilazinu+ketaminu; 8. Acepromazino ir izoflurano derinys triušiams yra saugesnis, patikimesnis ir veiksmingesnis nei ksilazino ir ketamino, todėl labiau rekomenduotinas įdiegti į klinikinę praktiką Lietuvos klinikose.
The main goals. To analyze the literature of the most popular anesthesia protocols of rabbits in Lithuania and Hungary. To determine which anesthesia protocol has better effect on rabbits. The main parts of thesis. The thesis consists of preface, review of literature (physiology of rabbits, characteristics of ketamine, xylazine, isoflurane and acepromazine); research data (materials and methods, results and discussion), conclusions and the list of literature. Thesis includes 7 tables, 6 pictures and 1 annex. Results. The research took place in Szent Istvan University, Faculty of Veterinary Medicine (Budapest) and in the clinic of small animals in Kaunas. The objects of the work were six rabbits. Three of them were anesthetized with acepromazine/isoflurane combination (Budapest) and three with xylazine/ketamine combination (Kaunas). All rabbits had the same surgery, they were quite the same age and weight. All rabbits were observed before and during the surgery. The monitoring of anesthesia included evaluation of pain, depth of anesthesia, pulse and capillary refilling time, the color of mucous membranes, breathing rate and body temperature. The conclusions: 1. There are more than enough literature about rabbit’s anesthesia in English, but not enough in Lithuanian language; 2. The choice of anesthesia protocol in the clinics of small animals in different countries depends on the equipment they have. 3. The depth of anesthesia and pain killing effect is not sufficient, when xylazine/ketamine is used for anesthesia in rabbits; 4. Rabbits had the feeling of pain during all the surgery when using xylazine/ketamine; 5. Isoflurane decreases breathing rate and arterial blood pressure; 6. Using acepromazine/isoflurane and xylazine/ketamine the body temperature decreases to the critical point; 7. After surgery rabbits wake up faster when acepromazine/isoflurane is used; 8. An acepromazine/isoflurane combination in rabbit’s anesthesia is safer, more reliable and effective than that of xylazine/ketamine.