Trombocitais praturtintos plazmos bei hialurono rūgšties naudojimo artrocentezės metu esant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcijoms - palyginamoji analizė
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Artrocentezė arba sąnario punkcija yra procedūra, kurios metu daliniam sąnarinio skysčio ištraukimui ir levažui yra naudojama sterili adata ir švirkštas. Šiuo metu mokslinėje literatūroje dominuoja dvi pagrindinės leidžiamos medžiagos po artrocentezės rodančios geriausius rezultatus SAŽS disfunkcijų gydyme - hialurono rūgštis ir trombocitais praturtinta plazma. Dėl to yra kontraversiška nuomonė, kuri iš šių medžiagų rodo geresnius rezultatus pooperacinio skausmo ir didžiausio išsižiojimo vertinimo aspektais. Todėl šio tyrimo tikslas yra palyginti artrocentezės metu papildomai leidžiamų medžiagų, t. y. trombocitais praturtintos plazmos ir hialurono rūgšties, naudojimo įtaką artrocentezės sėkmei esant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcijoms. Medžiaga ir metodai. Sisteminės literatūros apžvalgos protokolas parengtas iš anksto laikantis PRISMA rekomendacijų. Mokslinių straipsnių paieška atlikta nuo 2020-07-12 iki 2020-11-19 duomenų bazėse: PubMed Medline, ScienceDirect. Publikacijų paieškai naudoti raktiniai žodžiai: ,,TMJ” [MeSH], ,,Temporomandibular joint” [MeSH], ,,TMJ disorder” [MeSH], ,,Platelet rich plasma” [MeSH], Sodium hyaluronate” [MeSH], ,,Hyaluronic acid” [MeSH], PRF, PRGF, Platelet. Straipsnių atrinkimui naudoti kriterijai: straipsniai ne senesni negu 5 metų (2015-2020 imtinai), parašyti anglų kalba, galima pilna straipsnio prieiga, kohortiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo SAŽS disfunkciją turintys pacientai ir buvo tarpusavyje lyginama hialurono rūgštis ir trombocitais praturtinta plazma, kaip papildomai leidžiamos medžiagos po artrocentezės bei bent vienas iš nustatytų pooperacinio gydymo efektyvumo vertinimo kriterijų (skausmas (VAS skalėje) ir/arba maksimali išsižiojimo amplitudė) buvo lyginti tyrime. Rezultatai. Analizės metu buvo nagrinėjamos 3 publikacijos (du atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai ir vienas retrospektyvinis tyrimas) pagal klinikinius duomenis atlikta metaanalizė. Dėl tiriamųjų objektų, vertinimo kriterijų bei laikotarpių sutapimo, kiekybinė analizė buvo atliktą iš 9-to ir 12-to pooperacinių mėnesių rezultatų duomenų. Statistiškai reikšmingi rezultatai gauti 12-to pooperacinio mėnesio skausmo vertinime grupės, kurioje artrocentezės metu buvo naudojama trombocitais praturtinta plazma, naudai. Išvados. Nepaisant aukšto heteregoniškumo laipsnio tarp straipsnių ir nedidelio, kriterijus atitinkančių publikacijų kiekio, galime teigti, jog trombocitais praturtintos plazmos naudojimas artrocentezės metu nurodo geresnius rezultatus lyginant su hialurono rūgšties naudojimu. Nepaisant to, reikalinga atlikti daugiau didesnės apimties, patikimų, su ilgesniu vertinimo laikotarpiu ir atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų.
Relevance of the problem and the aim. Arthrocentesis or joint punctuation is described as a procedure in which a sterile needle and syringe are used to drain fluid from the joint. In scientific literature platelet-rich plasma and hyaluronic acid are two main injectable materials that show the best healing outcomes after arthrocentesis for patients with temporomandibular joint (TMJ) disorders. Consequently, there is controversial view which of them reveals better outcomes in postoperative pain control and maximum mouth opening (MMO) evaluation. Therefore, the aim of this study is to compare the influence of platelet-rich plasma and hyaluronic acid injections in the healing process, measured by pain in visual analogue scale (VAS) and MMO, after arthrocentesis for the patients with TMJ disorders. Materials and methods. This study was conducted in accordance with PRISMA recommendations for systematic reviews and meta-analysis. Data search was performed from 2020-07-12 till 2020-11-19 in PubMed Medline and ScienceDirect databases. ,,TMJ” [MeSH], ,,Temporomandibular joint” [MeSH], ,,TMJ disorder” [MeSH], ,,Platelet rich plasma” [MeSH], Sodium hyaluronate” [MeSH], ,,Hyaluronic acid” [MeSH], PRF, PRGF, platelet, these keywords were used for data search. Articles eligibility criteria: 2015-2020 years period publications, written in the English language, full text is available, cohort clinical trials, where hyaluronic acid and platelet-rich plasma been compared, study patients with TMJ disorders, at least one of the outcome (pain score or maximum mouth opening range) been evaluated in the trial. Results. 3 publications have been analyzed in this quantitative comparison (two randomized clinical trials and one retrospective study). Because of the research objects, outcomes and evaluation intervals coincidence, quantitative comparison been assessed from the 9th and 12th postoperative months data. Statistical significant result has been received only in 12th month postoperative pain evaluation favour to platelet-rich plasma. Conclusions. High-level heterogeneity between studies and a small number of publications that were included are the limitations of this review. Despite these facts, it can be stated that arthrocentesis combined with platelet-rich plasma is superior to arthrocentesis with hyaluronic acid. Keywords: TMJ disorders, arthrocentesis, platelet-rich plasma, hyaluronic acid.